TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vadovų algos didesnės šešis kartus

2015 07 22 6:00
2008 metais atlyginimų atotrūkis tarp pradedančio biuro darbuotojo ir įmonės vadovo ar didelės įmonės departamento vadovo siekė 7 kartus, o dabar - 6,3 karto. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Maždaug 6,3 karto - tiek skiriasi pradedančio biuro darbuotojo ir įmonės direktoriaus atlyginimas. Lietuvoje kai kas įžvelgia tendenciją, kad atotrūkis tarp bendrovių vadovų ir paprastų darbuotojų algų po truputėlį mažėja.

Vadovams bazinis atlyginimas yra didinamas rečiau ir nuosaikiau nei žemesnės grandies darbuotojams. Tai rodo kelerius metus iš eilės atliekami vadybos konsultacijos bendrovės „Hay Group“ tyrimai.

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje kiek daugiau kaip 200 darbuotojų gauna didesnę nei 20 tūkst. eurų algą.

Uždarbis – pagal rezultatus

Bendrovė „Hey Group“, nagrinėjanti darbo užmokesčio tendencijas Lietuvoje, jau kelerius metus iš eilės fiksuoja, kad vadovams bazinis atlyginimas keliamas rečiau ir nuosaikiau nei žemesnės grandies darbuotojams. Tai rodo iš 318 įmonių surinkti ir išanalizuoti algų duomenys.

Pavyzdžiui, per praėjusius metus baziniams atlyginimams didinti įmonės skyrė vidutiniškai 2,2 procento. Žemiausios grandies darbuotojams algos pakeltos 2,8 proc., tuo metu vadovų vidutinis bazinio darbo užmokesčio padidėjimo procentas mažesnis. Be to, tik 44 proc. vadovų išvis sulaukė atlyginimo padidėjimo, o žemiausioje grandyje tokių darbuotojų buvo 61 procentas.

Kalbant apie vadovų ir darbuotojų algų skirtumus Lietuvoje jie, kitaip negu kitose Europos šalyse, po truputį mažėjo. Tiesa, labai neryškiai. „Prieš septynerius metus atlyginimų atotrūkis tarp pradedančio biuro darbuotojo ir įmonės vadovo ar didelės įmonės departamento vadovo siekė 7 kartus, o dabar - 6,3 karto, – LŽ nurodė Eligijus Kajieta, "Hay Group“ generalinis direktorius Baltijos šalims. – Tam turėjo įtakos įvairūs veiksniai. Darbuotojų atlyginimai kilo kiek sparčiau dėl padidinto minimalios algos dydžio, sunkumų pritraukti ir išlaikyti darbuotojus bei panašių dalykų. Vadovų darbo užmokesčio lygis išliko panašus. Dažniau buvo akcentuojamas kintamas atlygis ir uždarbis pagal rezultatus.“

E. Kajieta pridūrė, kad vadovai turi daugiau galimybių pakelti savo uždarbį per kintamą atlygį – t. y. gauti priedus ir premijas, kurios paprastai būna didesnės, nei mokamos darbuotojams.

Statistika dažnai manipuliuojama

Žilvinas Šilėnas, Laisvosios rinkos instituto prezidentas, atkreipė dėmesį, jog yra įvairių matavimų, bet Lietuvoje labai mėgstama pabrėžti, kad skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių algų kaip tik didėja.

„Lengva įrodyti ir kad mažėja, ir kad didėja. Statistinę informaciją reikia traktuoti atsargiai. Antai Eurostato statistika iškreipta, mat maždaug ketvirtadalis darbo rinkos yra šešėlyje, kuriame ir slepiasi maži atlyginimai. Minimali alga mokama oficialiai - toks skaičius ir keliauja į statistiką, todėl Lietuvos maži atlyginimai atrodo dar mažesni“, – pažymėjo Ž. Šilėnas.

Jis priminė, kad dalis žmonių dirba ne visą darbo dieną, bet taip pat yra įtraukiami į darbo užmokesčio statistiką. „Lietuvoje bendrovės savininkas ir vadovas dažnai yra vienas asmuo. Vieni išsimoka uždarbį per dividendus, kiti - per oficialius atlyginimus. Jei kuri bendrovę ar individualią įmonę, turi paskirti vadovą. Todėl ir priskaičiuojama 10 tūkst. vadovų, gaunančių minimalią algą“, – komentavo statistiką Ž. Šilėnas.

JAV nelygybė didėja

Dėl aukščiausio lygio vadovų uždarbio jau senokai diskutuojama tarptautinėje spaudoje. „Financial Times“ prieš kurį laiką paskelbė, kad atlyginimai, kuriuos gauna JAV ir Jungtinės Karalystės aukščiausio lygio vadovai, – nepagrįstai dideli.

Anot vieno tyrimo duomenų, kuriuos skelbia dienraštis, nuo 1978 iki 2013 metų generalinių direktorių algos JAV, atsižvelgiant į infliaciją, pakilo beveik 1000 procentų. Minima, jog vidutinis JAV darbuotojo atlyginimas per minėtą laikotarpį padidėjo vos 10,2 procento. Dienraštis nurodo, kad 2013 metais aukščiausio lygio vadovas JAV uždirbo vidutiniškai 295 kartais daugiau negu vidutinis darbuotojas. Palyginkime: 1965 metais šis skirtumas siekė 20 kartų.

SKAIČIAI:

Daugiau kaip 20 tūkst. eurų per mėnesį Lietuvoje uždirba 212 žmonių.

109 tūkst. eurų – maždaug tiek siekia didžiausia alga, neatskaičiavus mokesčių; ji vidutinį darbo užmokestį viršija 157 kartus.

Vidutinis mėnesio atlyginimas po mokesčių privačiame sektoriuje Lietuvoje pernai, palyginti su 2013-aisiais, ūgtelėjo 5,9 proc. ir siekė 511 eurų; valstybės sektoriuje jis didėjo 4,4 proc., iki 558,8 euro.

2014 metais vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių šalies ūkyje sudarė 677,4 euro ir, palyginti su 2013-aisiais, pakilo 4,8 proc. (31 euru).

Bruto darbo užmokestis pernai sparčiau augo privačiame sektoriuje – padidėjo 5,4 proc. ir sudarė 654,9 euro, o valstybės sektoriuje pakilo 4 proc. - iki 721,3 euro.

Realusis darbo užmokestis, skaičiuojamas atsižvelgiant į perkamąją galią, 2014 metais šalies ūkyje augo 5,1 procento.

Privačiame ir valstybės sektoriuose realusis darbo užmokestis didėjo atitinkamai 5,8 proc. ir 4,3 proc., o labiausiai atlyginimai augo IT srityje.

Šaltinis: „Sodra“, Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"