TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

VAE palaidos Lietuvos energetinę nepriklausomybę?

2012 04 12 7:35

Signataro Algimanto Sėjūno Seimui įteiktame memorandume teigiama, kad naujos atominės jėgainės projektas kelia grėsmę tautos egzistencijai ir valstybės energetinei nepriklausomybei.

Kovo 11-osios akto signataras A.Sėjūnas grupės signatarų vardu Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir visiems Seimo nariams įteikė "Memorandumą dėl valstybės nepriklausomybei pavojingo Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto".

Ilgametis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys, priešingai nei šios partijos vadovybė, teigia, kad būsimoji VAE pavojinga lietuvių tautos egzistencijai, bei ragina Japonijos "Hitachi" bendrovės siūlomos technologijos su 1358 megavatų (MW) galingumo pažangiojo verdančio vandens reaktoriumi (ABWR) atsisakyti kaip techniškai, ekonomiškai ir valstybės nepriklausomybei pavojingo projekto.

"Lietuvos žinios" paprašė fiziką A.Sėjūną išdėstyti argumentus, kuriais remdamasis jis priėjo prie tokių išvadų.

Visiško saugumo garantijų nėra

- Kokias grėsmes įžvelgiate dėl to, kad Lietuva statys AE su vienu galingu reaktoriumi?

- Tų grėsmių yra labai daug. Pirmiausia, pasaulyje nėra nė vienos valstybės, kuri turėtų tik vieną tokio galingumo reaktorių. Kažkodėl visos pasaulio valstybės tokio varianto atsisako kaip pavojingo ir netinkamo, nes didelė jėgainės galia reikalauja ir išplėtotų tinklų, turinčių didelę rezervinę galią. Mūsų elektros ūkis su 1358 MW galingumo reaktoriumi taptų išskirtinai centralizuotas. Tokiam projektui įgyvendinti reikėtų daugiau kaip 20 mlrd. litų, prižiūrėti - kelių tūkstančių žmonių ir ypač geros apsaugos nuo terorizmo, kuris šiame amžiuje kelia didelę grėsmę. Be to, dar reikės milžiniškų išlaidų radioaktyvioms atliekoms saugoti, ir šis klausimas neišspręstas.

Didžiuliams reaktoriams reikia rezerve turėti pakankamai elektrą gaminančių šaltinių, kurie, sutrikus AE darbui, sugebėtų tiekti elektros energiją. Toks ūkis būtų nestabilus, brangus, neefektyvus ir svarbiausia - pavojingas tautos sveikatai ir netgi egzistencijai.

Žmogaus protas nėra sukūręs nė vieno dalyko, kuris būtų visiškai patikimas, saugus. Krinta kosminiai laivai ir lėktuvai, nuo bėgių nurieda traukiniai, skęsta titanikai, sprogsta atominės elektrinės. Garantijų suteikti negali niekas, netgi sugriežtinti tarptautinių reikalavimų testai. Grėsmė visada lieka. Ji mus persekios visą XXI amžių. O jeigu, neduok Dieve, nelaimė įvyktų, pagalvokime: su kokiomis pajėgomis, su kokia technika tvarkysimės, kiek tai kainuos? Fukušimos avarija Japonijai jau kainavo apie 100 mlrd. eurų. Iš kur mes gautume tiek pinigų? Kas ateis į pagalbą? Statome AE net nesusimąstydami apie tai. Ar taip galima? Ar Lietuva nebus po kurio laiko ištrinta iš pasaulio žemėlapių?

Kas užtikrins galios rezervą?

- Memorandume teigiate, kad VAE projektas pavojingas valstybės nepriklausomybei? Kodėl?

- Lietuva, turėdama tokį galingą reaktorių, niekada negali būti nepriklausoma. Vienas žymus Kauno technologijos universiteto profesorius (A.Sėjūnas nenorėjo, kad būtų minima mokslininko pavardė, - red.) yra pasakęs: jeigu statome tokį galingą reaktorių, užmirškime žodį "nepriklausomybė". Mes būsime priklausomi arba nuo Rusijos, arba nuo Lenkijos elektros energijos sistemų (EES).

Paprastai EES projektuojama iš daugelio šaltinių, kurie turi užtikrinti nuolatinį elektros energijos tiekimą. Įsivaizduokime, AE įvyksta avarija. Kad nenutrūktų elektros energijos tiekimas, to šaltinio galią momentaliai turi padengti kiti šaltiniai, esantys sistemoje. Lietuva dabar naudoja apie 2 tūkst. MW instaliuotos galios. Kiekvienas šaltinis turi apie 10 proc. rezervą. Taigi Lietuvos EES būtų tik apie 200 MW galios rezervas. Planuojama, kad 2015 metais Lietuva gali sunaudoti apie 4 tūkst. MW instaliuotos galios. Taigi galėtume turėti tik apie 400 MW galingumo šaltinį, nes didesniam reikėtų rezervo ieškoti kitose šalyse.

Lietuva planuoja 2020-2025 metais jungtis į žemyninės Europos tinklus (KET). Tam reikia, kad didžiausia agregato galia neviršytų 5 proc. jos maksimalios apkrovos galios. Taigi VAE galia (1350 MW) reikalauja 15 kartų galingesnių tinklų, negu gali užtikrinti Lietuvos EES. Tokia galinga yra tik Rusijos energetinė sistema, į kurią mes būtume priversti įsijungti. Su tokios didelės galios agregatu mes niekada nebūsime nepriklausomi.

Mūsų mokslininkai teigia, kad maksimalios 800 MW galios blokas galėtų sinchroniškai veikti su Europos tinklais, jeigu ilgalaikėmis sutartimis su Lenkijos elektros perdavimo operatoriumi būtų užtikrinti 1000 MW sinchroniniam darbui reikalingi Lenkijos ir ES pralaidumai. O 1300 MW galios maksimalus blokas galėtų dirbti sinchroniškai su Rusija, jeigu būtų išlaikyti dabartiniai susitarimai tarp Baltijos perdavimo sistemos operatorių ir Rusijos bei Baltarusijos operatorių.

Regiono valstybės eina kitu keliu

- Gal geriau Lietuvai statyti AE su keliais mažesniais reaktoriais?

- Taip. Ir kai kurie Lietuvos energetikos specialistai, žymūs mokslininkai kalba, kad Lietuva galėtų būti energetiškai nepriklausoma, jeigu statytų, pavyzdžiui, tris 400 MW galios reaktorius.

- Kokio dydžio reaktorius statomoms AE renkasi kitos regiono valstybės?

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino orientuotis į Suomijos energetikos ūkį. Tačiau Suomijoje dabar veikia 4 reaktoriai po 650 MW. Vengrijoje yra 4 reaktoriai po 450 MW. Nyderlandai turi vieną 452 MW galios reaktorių, Slovėnija - vieną 670 MW galios reaktorių.

Tiesa, Suomija dabar stato galingą 1600 MW galios reaktorių, bet projektas įstrigo, kaina pakilo 2,3 mlrd. eurų, statybos užsitęsė, yra labai daug defektų, blogas betonas, rado įtrūkimų vamzdžiuose, vyksta teismai. Neaišku, kada šis pabrangęs projektas bus užbaigtas.

Tačiau šis projektas įdomus tuo, kad reaktorių stato vartotojai - daug elektros naudojančios pramonės įmonės. Elektrinė funkcionuos Suomijos tinkluose, tačiau jeigu įvyktų avarija, nuo tinklų atsijungtų ir jos vartotojai, taip visa elektros energijos sistema būtų apsaugota, o vartotojai, pramonės įmonės, palengva įsijungtų savas elektrines ir po kurio laiko atnaujintų elektros gamybą. Priešingai nei Lietuvoje, ten rezervavimo klausimai sprendžiami apgalvotai.

Atsisakė prisiimtų įsipareigojimų

- TS-LKD Seimo rinkimų veiklos programoje 2009-2012 metams įsipareigojo tvirtai ir be išlygų reikalauti, kad pasirenkant AE reaktoriaus gamintoją būtų besąlygiškai laikomasi optimalaus, apie 800 MW, Baltijos perdavimo sistemai AE atskiro bloko galingumo sąlygos. Ten pat rašoma, kad reaktoriaus galios dydžio pasirinkimą TS-LKD laiko ne techniniu, bet strateginiu nacionalinio saugumo sprendimu. Kodėl partija išsuko iš kelio?

- Atsisakymo nuo prisiimtų įsipareigojimų negalima nei pateisinti, nei suprasti. Manau, kad šiuo klausimu reikėtų atlikti parlamentinį tyrimą. Mano požiūriu, jį turėtų nagrinėti Valstybės saugumo departamentas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Generalinė prokuratūra. Nes tai klausimai, susiję su valstybės saugumu.

Kokios priežastys? Supratau, kad ateina labai didelis investuotojas su dideliais pinigais, mes investuojame tik dalį pinigų. Kadangi investuotojui toks projektas naudingas, jis priimtas, o prie Europos tinklų neva kažkaip prisijungsime. Šiuo metu ES lėšomis rengiama trijų Baltijos šalių integracijos į ES vidaus elektros rinką studija, kuri turėtų būti pateikta tik šių metų pabaigoje.

Prisijungimo plane braižomas naujas elektros energijos sistemos tinklas, kuriuo Lietuva sujungiama su Lenkija, neturint tam Lenkijos pritarimo nei aptarus sąlygas. O Seimo jau bus prašoma pritarti VAE koncesijos sutarčiai. Mano požiūriu, tai yra nusikaltimas. Valstybė išduodama. Norėčiau paklausti premjero: kodėl išduodate valstybę?

Prezidentė nevyksta į Lenkiją, santykiai tarp šalių dar labiau paaštrėja. O be susitarimo su Lenkija negalime savo elektros tinklų integruoti į ES. Be to, vienas iš reikalavimų integruojantis į ES tinklus yra tas, kad valstybė turi metus laiko dirbti izoliuotu režimu, tai yra parodyti, kad sistema gali dirbti savarankiškai.

Tačiau su tokio galingumo reaktoriumi savarankiškai negali dirbti ne tik Lietuva, bet ir visos trys Baltijos valstybės.

Kur skubame?

- Ar, Jūsų nuomone, Lietuvai reikėtų statyti mažesnę AE, ar iš viso atsisakyti branduolinės energetikos?

- Palaikyčiau šviesaus atminimo Kovo 11-osios akto signataro Bronislovo Lubio poziciją, kad Lietuvai reikėtų penkeriems metams skelbti moratoriumą ir palaukti, kaip bus plėtojamos technologijos. Rinkoje gali pasirodyti mažo galingumo branduolinių reaktorių. Tokie yra 125 MW galios reaktoriai, sveriantys apie 550 tonų ir galintys tiekti elektros energiją, pavyzdžiui, 25 tūkst. gyvenamųjų namų. Jie gali pasirodyti apie 2025 metus, gal ir anksčiau, kainuotų apie 52 mln. litų.

Atsiranda ir kitų dalykų - skalūninės dujos. Štai šių metų kovo 18 dienos žurnalo "Wall Street Journal" straipsnyje "Pigios gamtinės dujos stabdo JAV branduolinės energijos atsigavimą" teigiama, kad degiųjų dujų gausa ir jų kainų kritimas labai smarkiai supurtė JAV atominių jėgainių statybos "renesansą". Prieš kelerius metus 15 JAV bendrovių planavo statyti net 29 branduolines jėgaines. Iš tų projektų šiandien beliko 2. Jų planus sužlugdė pigių dujų gausa.

Dujos JAV dabar kainuoja 4-5 kartus pigiau, nei mokame mes. Įsivaizduokite, jeigu sugebėtume atsivežti tokių dujų (o tai labai realu po kelerių metų) ir užkurtume savo visas elektrines, mums nieko daugiau nereikėtų. Turime gerą savo elektros ūkį. Reikia į jį investuoti, patobulinti. Remti žaliąją, saulės energetiką, vėjo jėgaines. Belgija skelbia, kad 2020 metais iš biomasės gamins elektros energijos daugiau, negu mums dabar reikia. Perspektyva atrodo labai šviesi.

- Kitaip sakant, siūlote ne statyti 70-čiai metų reaktorių, kurio technologija bus užkonservuota, o palaukti, kurlink plėtosis energetika?

- Taip. Esame prie naujų technologijų revoliucijos slenksčio. O jeigu dabar pasirinksime palyginti seną technologiją, su ja visą amžių vargsime. Tik po 18 metų atiduosime skolą ir tiek metų už elektrą mokėsime brangiau nei dabar. 2040-aisiais pasaulis jau bus toli pažengęs į priekį, o mes su atsilikusia "Hitachi" technologija, su jos griozdišku monstru liksime visą XXI amžių. Stumiame Lietuvai beprotišką projektą.

- Esate ne tik signataras, bet ir ilgametis Tėvynės sąjungos narys. Ar partijos kolegos palaiko Jūsų "eretiškas" mintis? Ar tikite, kad "buldozerį" dar galima sustabdyti?

- Turiu vilčių. O partijoje - tyla. VAE projektas paskelbtas strateginiu. Seimo frakcijos nariams duodami nurodymai nesivelti į jokias diskusijas, balsuoti tik už projektą. Privačiuose pokalbiuose daugybė signatarų ir politikų man pritaria. Bet tie, kurie bando kitokią nuomonę išsakyti viešojoje erdvėje, iš karto TS-LKD narių vadinami priešais, koncerno "Gazprom" ar Kremliaus agentais. Kai kurie aukštas pareigas einantys politikai net grasina laisvės atėmimu pagal Baudžiamąjį kodeksą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"