TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vaizdas į jūrą, ar į jūros pusę?

2008 03 20 0:00
Nelygu viešbutis ir šalis, kurioje jis yra, vaizdas į jūrą gali kainuoti nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių litų.
LŽ archyvo nuotrauka

Į užsienio šalis poilsiauti vykstantys gyventojai vis labiau vertina už kelionę išleistus pinigus ir nesibaimina priekaištauti organizatoriams, jeigu tie pinigai nueina perniek dėl per kelionę patirtų nepatogumų. Kuo ilgesnės šventės - tuo daugiau kelionių, o po jų pasipila skundų.

Neišvengiama ir tokių atvejų, kai žmonės kelionių organizatorius kaltina be pagrindo - dėl to, kad patys neteisingai suprato arba neįsigilino į informaciją apie kelionių ir apgyvendinimo paslaugas.

Turistai žioplinėja.

"Prieš vykstant į kelionę buvau įsitikinęs, kad per pasirinkto viešbučio langą matysiu jūrą. Tačiau nuvykus paaiškėjo, kad jūra - už kelių kilometrų", - panašių priekaištų kelionių organizatoriai sako išgirstantys iš tokių klientų, kurie neva nesupranta, kad langas į jūros pusę ir langas, pro kurį atsiveria vaizdas į jūrą, yra skirtingi dalykai - jų kainos yra skirtingos.

Nelygu viešbutis ir šalis, kurioje jis yra, vaizdas į jūrą gali kainuoti nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių litų.

Turizmo departamento Informacijos analizės ir kontrolės skyriaus vedėja Rima Jakytė aiškina, kad kelionių organizatorius, norėdamas išvengti panašių nesusipratimų, visas sąvokas išaiškina kataloge. Žmogus, prieš sudarydamas sutartį ir mokėdamas už kelionę, turi perskaityti visą informaciją, kuri pateikta kataloge.

"Jeigu parašyta, kad langas yra į jūros pusę, garantijos, kad jūra bus matoma, nėra. Tačiau tokiu atveju, kai žmogus užsisako kambarį, iš kurio atsiveria vaizdas į jūrą, o ne į jūros pusę, ir už tai turi primokėti, tačiau iš kambario jūros nematyti, kelionių organizatorius turi grąžinti kainų skirtumą", - dėstė ji.

R.Jakytė pridūrė, kad tokių žmonių, kurie neįsigilina į sąvokas, yra labai daug. "Žmonės dažnai neperskaito tos informacijos, kuri būna skirta būtent jiems. Dėl to kyla nesusipratimų", - sakė ji.

Vartotojas ir kelionių organizatorius nesusišneka ir dėl viešbučių kokybės, neretai pamirštama, kad kiekviena šalis turi savo sistemą, todėl kriterijai, pagal kuriuos vertinama kokybė, skiriasi. "Lietuvoje ši sistema yra gana griežta, tad nenuostabu, kad nuvažiavęs į Egiptą, kur sistema nėra tokia griežta, žmogus sako, kad viešbutis neatitinka tos klasės, kuri yra nurodyta. Tačiau nereikia pamiršti, kad viešbučio klasė nurodoma pagal tos šalies, į kurią vykstama, klasifikavimo sistemą", - aiškino R.Jakytė.

Labai dažnai skundžiamasi ir apgyvendinimo paslaugomis. "Jeigu žmogus gauna seną kambarį, kuriame viskas yra išklerę ir netvarkinga, jis pats stengiasi išsiaiškinti su viešbučio administratoriumi, tačiau viešbučiai kambarių keisti nenori, - sakė ji. - Vartotojas turėtų atminti, kad sumokėjęs pinigus už ramų poilsį, kurio negauna, iškart turėtų kreiptis į kelionių organizatorių. Jis tam ir yra, kad padėtų turistams gauti visavertį poilsį. Juolab kad kelionių organizatorius, kaip tarpininkas, sumoka viešbučiui pinigus už turistą, tad viešbutis su kelionių organizatoriumi skaitosi labiau nei su pačiu turistu."

Lietuva skundžiamasi mažiau

Lietuvoje suaktyvėjus vidaus turizmui, keliautojai taip pat ėmė skųstis. Keliaujantieji po Lietuvą dažniausiai skundžiasi apgyvendinimo kokybe: prastu viešbučių aptarnavimu, netvarkingais kambariais. Tačiau tiek skundų dėl Lietuvoje teikiamų apgyvendinimo paslaugų nesulaukiama, kiek jų būna dėl kelionių užsienyje.

Pasak pašnekovės, jeigu atsiranda koks nors teisės aktas, kuris labiau gina vartotojus, skundų kaipmat padaugėja. Tai esą susiję ir su padidėjusiais keliautojų srautais, ir su žmonių supratimu, kad savo teises reikia ginti, o pirmiausia - jas žinoti.

Skirtingai nei šiais metais, pasak jos, didžiausiais skundų bumas būna pasibaigus ilgiausioms metų šventėms - iškart po Naujųjų metų, o dažniausiai skundžiamasi dėl kelionių į Egiptą.

"Šiais metais kelionių organizatoriai tikriausiai labai pasistengė. Kol kas esame nustebę, kad šiais metais skundų yra labai mažai - tik 12 nuo metų pradžios. Iš jų tik keli - dėl Egipto", - sakė R.Jakytė. Turizmo departamentas pernai sulaukė 81 keliautojo skundo - 40 proc. daugiau nei 2006 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"