TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vaizdelis

2012 02 11 9:19

Kaip "Senukuose" nusipirkau kalendorius ir kas atsitiko paskui...

Labai patinka impresionistai. Todėl kasmet ieškau didelio sieninio kalendoriaus su jų piešiniais. Esu pastebėjusi, jog kiek didesnis tokių pasirinkimas yra "Senukų" parduotuvėje, dėl to ir šiemet sausio 4 dieną nuėjau į Šiaurės miestelį.

Kalendorius išsirinkau, susimokėjau ir, prisiminusi šaltą, žvarbų vėją lauke, pasukau link tolesnių durų, o ne esančių čia pat, netoli kasos. Tačiau pasiekti jų nepavyko, kelią užstojo apsaugos darbuotoja ir paprašė parodyti "leidimą vaikščioti po parduotuvę". Tokio neturėjau, tad išsitraukiau iš kišenės čekį, bet išgirdau: "Jis man nereikalingas."

Ką turėjau toliau daryti? Stovėjau, tylėjau, klausiausi. Labai išsidažiusi darbuotoja dėstė: "Jūs vaikščiojat be leidimo su preke, reikėjo pasidėti ją į kamerą, pasiimti iš kasos leidimą su nurodytu laiku ir tada vaikščioti. Dabar ne sovietmetis, kai galėjai po parduotuvę vaikščioti, kiek norėjai - dabar kitaip. Jūs galit sėsti į kalėjimą, aš galiu iškviesti policiją". (Taigi - vaikščioti, vaikščioti, vaikščioti, tuo tarpu aš tenorėjau eiti ir išeiti...)

"Senukų" interesų gynėja neslėpė džiaugsmo - jai pavyko sulaikyti nusikaltėlę. Netoliese sėdinčios kasininkės šūktelėjimas: "Paleisk ją!" - nepadėjo. Taip truko gal 15 min., kol apsauga išsiaiškino, ir galėjau eiti. Tuomet paklausiau šios darbuotojos pavardės norėdama pasiskųsti, bet man pareiškė to sakyti neturintys teisės, išrašė raštelį.

Kur su juo eiti? Kam jį parodyti? Grįžau atgal, nešdamasi po pažastimi du didelius, nelengvus kalendorius, bet jokio biuro durų, kurias pravėrus būčiau išklausyta ir suprasta, nepamačiau.

Priėjau kitą išėjimą. Ten stovėjusiai darbuotojai (nedažytai) parodžiau ir popieriuką, ir čekį, nesusivaldžiau - "Kokiam pasaulyje aš gyvenu? Į tuos kalendorius žiūrėti negalėsiu, jie man primins, kaip juos nusipirkau. Kodėl manęs niekas neatsiprašo?" Tą pačią akimirką išgirdau: "Aš Jūsų atsiprašau už tą, už aną." Išėjau supratusi, kodėl iš Lietuvos taip bėgama.

Gerbiamieji "Senukai"! Kai tiek lėšų skiriate reklamai, akcijoms, pranešančioms apie nuolaidas, skelbkite, skelbkite akciją bendravimo kultūrai pakelti! Mokėkite su kiekvienu sustabdytuoju pirmiausia pasisveikinti, atsiprašyti ir tik paskui trumpai (be nukrypimų į praeitį, be grasinimų) paaiškinti visas tas taisykles. (Suprantu, kodėl jos įvestos, esu pasirengusi jų laikytis.) Ištikus panašiam atvejui į šį - atsiprašyti dar kartą.

Nebauskite savo apsaugos darbuotojų, nors jų elgesys primena bendravimo srities beraščius, tiesiog balvonus. (Tai būtų tolygu jų veiklos būdui, jų elgesio supratimui. Tiesiog perspėkite - taip negalima! O kasininkei, tai kitai darbuotojai, - padėkokite.)

Geriausios kloties parduotuvei, išsirinkusiai (tarp visokių "Ikių", "Rimių", "Maksimų" - į savo kišenę...) įpareigojantį, turintį šios žemės šaknis, pavadinimą. Būkite jo verti!

GENOVAITĖ GUSTAITĖ

Kanados lietuvių savaitraščio "Tėviškės žiburiai" korespondentė - nuo 1989 m.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"