TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vakaris į Lietuvą atpūtė stintų

2012 02 14 7:25

Šį sezoną priekrantės žvejai nebesiskundžia, kad į jų tinklus nepakliūva stintų. Dabar didžiausia problema - užšalusi jūros pakrantė ir ižas.

Stintos sugrįžo ir į Lietuvą. Prekyvietėse jau galima įsigyti ne smulkių "latviškųjų", bet ir didelių "lietuviškųjų" laibašonių.

Pastaruosius dvejus metus viešojoje erdvėje sklandė versija, esą stintas tralais savo teritoriniuose vandenyse išgaudo latviai, dėl to į mūsų vidaus vandenis šios žuvelės neva ir nebeatplaukia. Priekrantės žvejai kaltino Nemuno deltos žvejus, traukiančius stintas tiesiog tonomis jų nerštavietėse. Šie rodė pirštais į tūkstančius žvejų mėgėjų, šąlančių ant Kuršių marių ledo.

Stintas "išpūtė" vėjas

Tačiau Palangos žvejys Antanas Valiukas juokiasi iš visų tų teorijų. Jo manymu, stintų mūsų vandenyse neliko dėl vyravusių nepalankių pietvakarių vėjų. "Senieji žvejai sakydavo, kad šios krypties vėjas stintas net iš keptuvės išpučia", - aiškino A.Valiukas. Jo teigimu, pastaruosius dvejus metus stintų nebuvo tik Lietuvoje, o kitoje Baltijos pusėje, Švedijoje, žvejai traukė šias žuveles tonomis. Esą dėl kritusios paklausos jomis net buvo tręšiami laukai.

"Dabar vėl viskas susitvarkė - papūtė vakaris ir stintos sugrįžo. Rudenį jų buvo tiek daug, kad kainos krito iki 4-5 litų už kilogramą. Tačiau šiuo metu bėda kita - jūroje ižas, pakrantė užšalo. Jau kelias dienas nebegalime išplaukti statyti tinklų. Šaltis juos kelia į vandens paviršių, o čia drasko bangos ir ledo lytys. Vienas kitas drąsesnis plaukia, rizikuoja, tik vargu ar turės daug naudos", - kalbėjo A.Valiukas.

Jis prisiminė, kad stintų sugavimas dėl vyravusių pietvakarių vėjų buvo sumenkęs ir praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Tik tuomet niekas į tai nekreipė dėmesio ir mokslininkai nepūtė pavojaus trimitų.

Viena žvejybos įmonės grandis, gaudanti žuvis priekrantėje, per dieną pagauna vidutiniškai 60 kilogramų stintų.

Tinklai - properšose

Tuo metu Neringos žvejų darbo šaltis nestabdo. Jie tiesiog išpjauna ledus ir stato tinklus. "Sekmadienį į 300 metrų ilgio mano tinklus pakliuvo 100 kilogramų stintų", - gyrėsi Nidos žvejys Alvydas Kazlauskas. Ir pridūrė, kad daugiausia yra sugavęs 150 kilogramų laibašonių. "Aišku, toks kiekis - tik ašaros, jei palygintume su Nemuno deltos žvejų laimikiais. Jie stintas tonomis traukia", - neslėpė pavydo žvejys.

Tačiau pamariškiai į žūklę, kol nenutirpo ledas, neskuba. "Tuo mes ir naudojamės. Kol Kuršių marios bus užšalusios, tol ir gaudysime stintas", - sakė A.Kazlauskas. Jis šias žuveles parduoda po 8 litus už kilogramą.

Šilutės ir Rusnės žvejai dar tik laukia savo valandos ir stintas, pragręžę lede eketes, gaudo savo malonumi. Jei labai sekasi, per dieną galima sužvejoti ir 10 kilogramų sidabražvynių.

Žiemą stintos iš Baltijos jūros pro Kuršių marias migruoja į Nemuno deltą, kurioje yra jų nerštavietės. Prasidėjus tikrajam sezonui iš pradžių šios žuvys telkiasi jūroje prie Melnragės, netoli Klaipėdos uosto vartų. Vėliau jos plaukia į Kuršių marias, iš čia pasiekia Juodkrantės, Preilos, o paskiausiai - Nidos krantus ir Nemuno žemupį.

Šventėje žuvelių užteks

Šį savaitgalį Palangoje vyksiančioje devintojoje šventėje "Palangos stinta 2012" šių žuvelių neturėtų pritrūkti. Nors, kaip  pripažįsta patys žvejai, šiuo metu retas kuris išdrįsta plaukti į jūrą, verslininkai ramina, kad turi sukaupę nemenkas agurkais kvepiančių stintų atsargas.

Vienas pirmųjų šias žuveles specialiai šventei ėmė kaupti verslininkas Klaidas Pakutinskas. "Stintas pradėjau pirkti prieš mėnesį, todėl dabar ramiai laukiu šventės. Aišku, jei savaitgalis bus saulėtas ir atvyks daug poilsiautojų, atsargas gali tekti papildyti", - aiškino verslininkas.

"Palangos stintos 2012" dalyviai galės pasimėgauti įvairiais būdais paruoštomis šiomis "sezoninėmis" žuvimis - keptomis, rūkytomis, vytintomis ar marinuotomis.

Ankstesnėse šventėse palangiškiai per kelias dienas parduodavo nuo 3 iki 7 tonų stintų. Kurorto svečių negąsdindavo net ir kainos. Per šį renginį porcija keptų stintų paprastai kainuodavo 14-15 litų - kitaip skaičiuojant, po 2,5-3 litus už žuvelę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"