TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valdančiųjų žinia nuvylė pensininkus

2014 09 20 6:00
Pensininkai tikina, kad papildomi 16-17 litų jiems - per maža suma. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valdančioji koalicija susitarė nuo kitų metų vidurio keliolika litų padidinti senatvės pensijas. Pensininkų toks sprendimas nenudžiugino - esą suma per menka, kad palengvintų jiems gyvenimą.

Vakar valdančiosios koalicijos politinėje taryboje sutarta, kad nuo kitų metų liepos mėnesio pensijos turėtų didėti vidutiniškai 16-17 litų. Politikai teisinasi daugiau pinigų senjorams pridėti negalintys, nes dar reikia kompensuoti per krizę jų patirtus nuostolius.

Kompensacijoms – 120 mln. litų

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigė, kad dėl pensijų didinimo rastas bendras sutarimas. „Nuo 2015 metų liepos ir bazinė pensija didėja 14 litų, ir draudžiamosios pajamos didėja 14 litų. Vidutinė senatvės pensija vidutiniškai padidėtų 16-17 litų“, - pranešė ji. Tam „Sodros“ biudžete reikės rasti 92 mln. litų.

Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, kad pensijas būtų galima pakelti gerokai daugiau, jeigu neslėgtų įsipareigojimas grąžinti per krizę sumažintų pensijų dalies. „Keliate klausimą, kad čia yra juokinga suma, bet reikia žiūrėti plačiau, vertinant visą finansinę situaciją. Jeigu nereikėtų kompensuoti pensijų, joms didinti skirtume tris kartus didesnę sumą. Kitais metais pensijoms kompensuoti numatyta apie 120 mln. litų. Jeigu tuos 120 mln. litų būtume pridėję prie pensijų padidinimo, tai faktiškai pensijos būtų didėjusios apie 30 litų - tiek bazinė pensija, tiek draudžiamosios pajamos“, - tvirtino Vyriausybės vadovas.

L. Graužinienė pažymėjo, kad „Sodros“ biudžetas dar bent keletą metų bus deficitinis. „Yra sudaryta nuosekli programa, kurią vykdome, todėl matome galimybes šiek tiek padidinti deficitą, bet negalime žmonių palikti visiškai nepakėlę pensijų“, - aiškino Seimo vadovė. Ji pridūrė, kad atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir makroekonominius rodiklius kitąmet pensijos gali būti dar didinamos ne kartą.

Varganos pensijos

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos pirmininko pavaduotoja Valentina Račkauskienė sakė, kad pensijoms didinti žadami skirti pinigai yra nemaži valstybei. Tačiau žmonėms 16-17 litų yra labai menka suma, už ją nieko daug nenusipirksi. „Jeigu pridėtų mums po 150 litų, tada būtų kas nors gera. Dabar 16-17 litų, net nežinau...“ - kalbėjo senjorė.

V. Račkauskienės teigimu, pensininkai mūsų šalyje gyvena labai sunkiai. Pasak jos, nemažai vyresnio amžiaus žmonių gauna mažesnes nei 700 litų pensijas. „Labai sunku. Už butą susimoki, vaistų šiek tiek išrašo, be jų turbūt nė vienas pensininkas negyvena. O ką valgyti?“ - klausė ji.

Didelį nerimą senjorams kelia euro įvedimas. Jie baiminasi kainų šuolio. Esą didėjant prekių, paslaugų kainoms, o pensijoms nejundant iš vietos arba žadant jas tik vos vos padidinti, išgyventi bus dar sunkiau.

Apdairus variantas

Finansų analitikės Vilijos Tauraitės teigimu, nors žadamas didinimas atrodo menkas, sieksiantis apie 2 proc. vidutinės senatvės pensijos, tam prireiktų skirti visą šių metų biudžeto pajamų perviršį. Anot jos, numatytas pensijų didinimas yra apdairus. Viena vertus, turima galvoje, kad mūsų šalies ekonomikos augimas nėra pats sparčiausias, geopolitinė situacija nėra pati ramiausia. Kita vertus, prisimenami pensininkai. „Galima sakyti, kad tai yra subalansuotas, gana atsargus valdžios sprendimas. Stengiamasi laikytis fiskalinės drausmės krypties“, - komentavo ekspertė.

V. Tauraitė pabrėžė, kad šiuo metu infliacija šalyje yra labai menka, beveik artima nuliui. Labiau brangsta tik viešbučių, restoranų paslaugos, kuriomis pensininkai, galima sakyti, nesinaudoja. „Net 2 proc. pensijų padidinimas šiuo metu aplenkia infliacijos lygį. Galima manyti, kad tai padės įveikti apvalinimo efektą, kurį, ko gero, duos euro įvedimas. Tokios mažos infliacijos kontekste, sakyčiau, nėra taip jau blogai net ir tie keliolika litų“, - kalbėjo finansų analitikė.

Spręs ligos pašalpų klausimą

Kitą savaitę Vyriausybė turėtų apsispręsti ir dėl ligos pašalpų, sumažintų per ekonomikos krizę, atkūrimo. Pagal dabar Seime svarstomas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, nuo kitų metų pašalpas siūloma didinti iki 85 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio. Aiškindama, kad trūksta lėšų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo kiek santūresnį variantą - ligos išmokas didinti iki 80 procentų.

SADM skaičiavimais, pašalpų padidinimas iki 80 proc. „Sodros“ biudžetą papildomai patuštintų 115 mln. litų, o iki 85 proc. - apie 167 mln. litų. Taip pat SADM siūlo nesvarstyti pataisų, kuriomis norima didesnes išmokas mokėti daugiau uždirbantiems žmonėms. Papildomai tam prireiktų 66 mln. litų per metus.

Pagal dabar galiojančią tvarką už dvi pirmas nedarbingumo dienas ligos pašalpą moka darbdavys, ji sudaro ne mažiau kaip 80 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečios dienos pašalpą moka „Sodra“. Iki septintos ligos dienos jos dydis siekia 40 proc., o nuo aštuntos - 80 proc. algos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"