TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valdininkai abejoja dėl atliekų deginimo jėgainės

2010 10 04 0:00
Jeigu į Kazokiškes gabenamų Vilniaus regiono atliekų kiekis nemažės, netrukus teks mąstyti apie naujo sąvartyno statybą.
LŽ archyvo nuotrauka

Nepriklausomi ekspertai neturi rimtų priekaištų dėl modernios komunalines atliekas kūrensiančios jėgainės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, tačiau Aplinkos ministerijos (AM) valdininkai dar nežino, ar ją patvirtins.

Spalį turėtų paaiškėti, ar bus pritarta Vilniuje planuojamos statyti regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitai. Teigiamas atsakymas atvertų kelią Vilniuje, prie Gariūnų turgavietės, pradėti statyti atliekomis kūrenamą jėgainę. Joje per metus būtų sudeginama iki 250 tūkst. tonų komunalinių atliekų iš Vilniaus ir Utenos regionų. Pagaminta šiluma būtų tiekiama į sostinės centralizuotos šilumos tinklus ir taip sumažintų poreikį pirkti importines gamtinės dujas vilniečių būstams šildyti bei komunalinių atliekų, gabenamų į sąvartynus, srautą.

Tačiau projektui jau ne pirmus metus priešinasi aplinkosaugininkai ir sostinės Lazdynų mikrorajono bendruomenė. Tvirtinama, kad pradėjus veikti tokiai jėgainei šioje Vilniaus dalyje dar labiau padidėtų aplinkos tarša, nors bendrovės "Cowi Baltic" prieš porą metų atliktoje ir AM pateiktoje PAV ataskaitoje teigiama, jog planuojama statyti komunalinių atliekų deginimo gamykla neigiamo poveikio aplinkai nedarytų.

Šiaip ar taip, aistros dėl jėgainės statybos neslūgsta. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD), nesiryždamas priimti sprendimo, šią vasarą užsakė nepriklausomą ekspertizę. Specialistai turėjo pateikti motyvuotas išvadas dėl PAV procedūrų, proceso ir dokumentų, ataskaitoje nagrinėtų alternatyvų, jų pagrįstumo, įvertinimo aplinkosauginiu, technologiniu, socialiniu ir ekonominiu aspektu.

Pasak AM atstovų, nepriklausomi ekspertai - Šveicarijos inžinerinio projektavimo ir konsultavimo bendrovės "CSD Ingenieure und Geologen AG" Lietuvos filialas - jau pateikė išvadas ministerijos specialistams.

Argumentas - negatyvus dalies visuomenės požiūris

"Tarp spalio 7 ir 14 dienos konsultantai savo išvadas pristatys visuomenei. Paskui VRAAD vėliausiai per dvi tris savaites turėtų pritarti arba nepritarti PAV ataskaitai. Priimant sprendimą bus atsižvelgiama tiek į ekspertizės išvadas, tiek į mūsų specialistų pastabas, tiek į papildomą informaciją, kurią gauname kiekvieną dieną", - LŽ informavo aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis.

Jis nekomentavo, kaip konsultantai įvertino planuojamos jėgainės PAV ataskaitą, tikino, jog ir pats dar nėra susipažinęs su išvadomis. "Palaukime, kol jos bus oficialiai pristatytos", - siūlė viceministras.

Neoficialiomis LŽ žiniomis, preliminariose ekspertų išvadose nurodoma, kad statyti atliekų deginimo gamyklą nėra aplinkosauginių, PAV, taršos sklaidos kliūčių - pasirinkta vieta Jočionių gatvėje, pramoniniame rajone netoli Vilniaus 3-iosios termofikacinės elektrinės, aplinkosauginiu požiūriu yra galima, PAV ataskaita iš esmės parengta kokybiškai, planuojama veikla atitinka ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus, o pagrindiniai taršos sklaidos modeliavimo rezultatai nerodo galimo pavojaus aplinkai. Išvadose pateikiamas vienintelis galbūt neigiamo sprendimo argumentas - negatyvus dalies visuomenės požiūris į planuojamą veiklą.

Politiniai sprendimai

Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta organizuoti komunalinių atliekų rūšiavimą, o didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje - pastatyti bent po vieną atliekų deginimo įrenginį, kuris gamintų šilumos ir elektros energiją. Planuota, kad sostinėje atliekomis kūrenama jėgainė pradės veikti jau 2010-aisiais, bet AM įstrigus PAV ataskaitos tvirtinimui jos eksploatavimo pradžia buvo nukelta neapibrėžtam laikui.

"PAV ataskaita dėl pasirinktos vietos tinkamumo AM valdininkams pateikta prieš dvejus metus, tad regioninis departamentas turėjo daug gražaus laiko ją išstudijuoti. Tačiau jis iki šiol nesugebėjo pasakyti, ar veikla, kurią planuojame, toje vietoje yra tinkama, ar netinkama. Pagal derintojų pastabas ne kartą tikslinome ir pildėme ataskaitą, nors buvo reikalaujama tik neesminių paaiškinimų. Atrodo, visi nesklandumai susiję su politika, o ne su aplinkosauga", - LŽ pasakojo Raimondas Petreikis, UAB Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos, kuriai sostinės savivaldybė yra perdavusi teisę statyti regioninę komunalinėmis atliekomis kūrenamą kogeneracinę jėgainę, vadovas.

Bendrovė PAV ataskaitą specialistams ir visuomenei teikė bent tris kartus. Specialistai kiekvieną sykį patvirtindavo, kad iš kelių tyrinėtų vietų Vilniaus mieste tinkamiausias sklypas gamyklai statyti yra šalia 3-iosios termofikacinės elektrinės, prie Gariūnų turgavietės.

Kaip aiškino R.Petreikis, kūrenant vietines žaliavas - komunalines atliekas ir biokurą, kuriam deginti pritaikytas vienas Vilniaus 2-osios termofikacinės elektrinės blokų, vasarą karštą vandenį vilniečiams būtų galima gaminti iš viso nenaudojant rusiškų gamtinių dujų. "Iš biokuro ir atliekų galėtume pagaminti vidutiniškai 20 proc. visos vilniečiams reikalingos šilumos energijos. Tai reiškia, kad dujų reikėtų penktadaliu mažiau nei šiuo metu", - tvirtino jis.

Kadangi planuojama statyti kogeneracinio ciklo jėgainę, be šilumos energijos, būtų gaminama ir elektra, tiekiama į elektros tinklus. Joje būtų deginamos tik išrūšiuotos ir pakartotinai perdirbti netinkamos atliekos, kurios šiuo metu nusėda sąvartynuose.

Žiniasklaida skelbia, kad išvarginti valdininkų politikavimo netiesioginiai UAB Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos šeimininkai - lietuviško kapitalo bendrovės ICOR savininkai - jau tariasi dėl jėgainės projekto perleidimo prancūzų įmonei "Constructions Industrielles de la Mediterranee". ICOR atstovai šios informacijos nei patvirtina, nei paneigia.

Dviguba nauda

Energijai gaminti tinkamos komunalinės atliekos ES laikomos vienu iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Taikant šią technologiją gaunama dviguba nauda ir išsprendžiamos dvi problemos. Pirmiausia, sukūrenama mažiau organinio kuro - gamtinių dujų, mazuto, akmens anglių, - kuris degdamas teršia aplinką šiltnamio dujomis. Antra, kartu sprendžiama komunalinių atliekų, kurių jau nebegalima perdirbti ir kurios dėl to atsidurtų sąvartynuose, utilizavimo problema. Jau išrūšiuotų šiukšlių deginimas energijai gauti laikomas ekologiškiausia ir pažangiausia komunalinių atliekų tvarkymo technologija, nes ji palyginti mažai veikia aplinką.

Tarkime, Danijoje, kuri itin daug dėmesio skiria ekologijai ir atsinaujinančių šaltinių energetikai, atliekų kūrenimas energijai gaminti pradėtas skatinti siekiant spręsti energijos tiekimo saugumo ir šiukšlių utilizavimo problemas. Iš pradžių šiluma, gaunama deginant atliekas, buvo naudojama tik centralizuotam šilumos tiekimui, o nuo 1996 metų, susirūpinus energetikos išteklių panaudojimo efektyvumu, imta reikalauti statyti kogeneracines jėgaines, kurios gamina ir šilumos, ir elektros energiją.

Daugelyje Europos valstybių šiukšlių deginimo gamyklos veikia jau kelis dešimtmečius. Per tą laiką tiek atliekų kūrenimo, tiek dūmų valymo technologijos gerokai pažengė į priekį, todėl neigiamas jų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai yra minimalus. Moderniose gamyklose net 70 proc. visos įrangos sudaro daugiapakopė dūmų valymo sistema, kuri neleidžia išskirti į aplinką pavojingų medžiagų. Į orą neprasiveržia ir nemalonių kvapų, nes pagal naująsias technologijas komunalinės atliekos deginamos ypač aukštoje temperatūroje, taigi jie termiškai suskaldomi.

Europoje šiuo metu veikia per 450 modernių atliekų deginimo gamyklų, kai kurios jų - Vakarų Europos miestų centrinėse ar gyvenamosiose zonose. Daugiau kaip 100 komunalinių atliekų kūrenimo įrenginių turi Prancūzija, apie 70 - Vokietija, per 30 - Švedija.

Dar neseniai Lietuva buvo viena iš penkių ES valstybių, iki šiol neturėjusių nė vienos modernios atliekų deginimo gamyklos. Tačiau iš šių šalių grupės jau iškrito Estija ir Slovakija - ten jėgainių statybos neseniai pradėtos.

Ekspertai skaičiuoja, kad šiandien į Lietuvos sąvartynus iškeliauja beveik 90 proc. iš 1,3 mln. tonų per metus buityje surenkamų šiukšlių. Iš jų perdirbama vos apie 13 proc., ir tai vieni prasčiausių rodiklių visoje ES. Atliekų laidojimą sąvartynuose ES laiko mažiausiai priimtinu jų tvarkymo būdu.

Atsikvėptų Elektrėnai

Sostinėje pastačius atliekų deginimo gamyklą pailgėtų ir Kazokiškų sąvartyno, į kurį gabenamos Vilniaus regiono atliekos, eksploatavimo laikas. Neseniai įrengtas sąvartynas pilnėja 1,5-2 kartais greičiau, negu planuota. Specialistai nuogąstauja, kad jei šiukšlių kiekis Vilniaus regione nemažės, po dešimties metų teks mąstyti apie naujo sąvartyno statybą.

Į Kazokiškes plūstančių atliekų srautą siekia sumažinti ir gretimų rajonų, o ypač nuo sąvartyno skleidžiamos smarvės vasarą kenčiantys Elektrėnų gyventojai. Elektrėniškių nuomone, moderni komunalinių atliekų deginimo jėgainė sostinėje būtų geriausias sprendimas tiek jiems, tiek vilniečiams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"