TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valdininkai vėl braido po smėlį

2011 07 11 0:00
Vyriausybė nusprendė, kad tinkamas uosto smėlis turi būti pilamas Melnragės-Girulių rajono priekrantėje, tačiau nesigilino, kas už tai mokės.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Audrų į Klaipėdos uostą prinešto smėlio valymu rūpinasi trys žinybos: Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Klaipėdos uosto direkcija. Tačiau liaudies išmintis byloja: trys auklės - vaikas be galvos.

Karštos dienos į Lietuvos pajūrį poilsiautojus traukia jau nuo gegužės. Susiaurėjusi pakrantės smėlio juosta kartais atrodo kaip skruzdėlynas, plačiai įsikurti šeimoms su vaikais trūksta vietos. Tačiau radęs laisvą smėlio plotą retas susimąsto, kiek dėl gamtos procesų sukeltos krantų erozijos patiriama finansinių išlaidų ir sugaištama laiko diskusijoms, kaip tą migruojantį smėlį prie Lietuvos kranto sulaikyti.

Lieka be pajamų

Klaipėdos uoste per metus vidutiniškai susikaupia apie 300 tūkst. kubinių metrų sąnašų, šeštadalį sudaro švarus jūros smėlis, srovių įneštas maždaug iki 6-osios krantinės. Jį privaloma pilti pakrantėje, kad paplūdimiai platėtų ir bangos neardytų kopų. Kai kurie krantotyros specialistai mano, kad tai per brangus ir laikinas sprendimas. Esą labiausiai pažeistose vietose toks metodas nepadės - geriau smėlį pilti į geotekstilės maišus ir juos suguldyti išilgai kranto linijos. Bet į tokias kalbas mažai kreipiama dėmesio ir pagal valstybinę programą į jūrą nardinami milijonai. Tik žvejams iš to nieko nenubyra.

Kaskart kilus poreikiui valyti uostą, sutampančiam su aktyvios priekrantės žvejybos sezonu, žvejai dėl žemsiurbės purškiamo į krantą smėlio stabdo verslą ir priverstinai dykinėja, o ministerijų valdininkai diskutuoja, kas už tai mokės. Jų nedomina, iš kurios valstybės kišenės kompensacija bus atseikėta, svarbu, kad greičiau. Nutraukusios verslą 8-9 žvejų įmonės be pajamų kaskart paliekamos po kelis mėnesius.

Išlaidauja dukart

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) uostą valo periodiškai, beveik po kiekvienos audros. Švarios sąnašos anksčiau buvo gabenamos tolyn į jūrą ir pilamos sąvartos rajone. Tačiau 2005-aisiais Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nustatė, kad KVJUD vykdomų įplaukos kanalo laivakelio gilinimo, platinimo ir valymo darbų metu iškastas tinkamas smėlis turi būti panaudotas Melnragės-Girulių rajono priekrantės dugno ir pažeistoms žemyninės dalies kopagūbrio vietoms papildyti smėliu. Apie priekrantės žvejus iškart net nebuvo pagalvota. Todėl po didelio triukšmo pirmaisiais metais jų nuostoliai buvo atlyginami iš Vyriausybės rezervų. Pernai aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas įtikino Vyriausybę, kad žvejams kompensuoti nuostolius privalo KVJUD. Ši institucija su tokia nuostata iki šiol negali susitaikyti.

"2009-2010 metais teko kompensuoti apie 600 tūkst. litų žvejams už uosto valymo darbų nutrauktą žvejybą. Mūsų pozicija ne kartą buvo išdėstyta įvairioms ministerijoms, prašėme supratimo. Kai mus įpareigoja padėti atkurti jūros ardomo kranto juostą išpilant pakrantėje smėlį, tai sukelia papildomų išlaidų. Valymo darbų kainos pakyla, jie ilgiau užtrunka. Tikrai neturėtume papildomai kompensuoti už stabdomą žvejybą. Mes dukart tampame gamtosaugos išlaidų mokėtojai. Juk daugybė šalies įmonių iš uosto uždirba 2 mlrd. litų pajamų per metus, o direkcija - tik 144 mln. litų, bet privalo iš šių pajamų jį gilinti", - teigė KVJUD Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė.

Anot jo, šiemet uostas dar nebuvo valomas, nes gylio matavimai rodo dar nedaug sankaupų. Todėl uostininkai laukia, kol jų bus daugiau, kad apsimokėtų kviesti techniką, nes jiems tenka mokėti ir už technikos mobilizavimą. "Bet po pirmųjų rudens audrų būsime priversti tai daryti. Tokių žemsiurbių grimzlė yra maždaug 6 metrai, jos negali arti kranto priplaukti ir išpilti smėlį 5 metrų gylyje, kaip nurodyta, dėl bangavimo. Daug rizikos, nes niekas nežino, koks dugnas. Tenka smėlį išpurkšti. Mes esame gavę daug rangovų skundų ir prašymų nesilaikyti šio reikalavimo", - akcentavo V.Paukštė.

Uostas kalčiausias

Anksčiau pajūrio juostos tvarkymo programa ir jos finansavimu rūpinosi Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Pernai ją panaikinus, programą vykdo Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės bei Palangos miestas. Numatyta, kad smėlis turi būti siurbiamas jūroje už Juodkrantės ir pilamas ties Palanga. Reikalingos lėšos, apie 17 mln. litų, skirtos iš valstybės biudžeto ir kitų šaltinių, tačiau programa neapima ekonominių kompensacijų kitiems ūkio subjektams.

Praėjusią savaitę Klaipėdoje lankęsis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius merui Vytautui Grubliauskui išvardijo problemines žuvininkystės sritis, tarp jų - ir priekrantės žvejybą už uosto vartų. Pasak ministro, atlyginti žvejų patiriamų nuostolių iš Žuvininkystės fondo neįmanoma, nes jį valdanti ministerija uosto valymo darbų neužsako, todėl mokėjimams nėra juridinio pagrindo. Meras pasiūlė šį klausimą, kaip ir pernai, dar kartą perkelti į Aplinkos ministeriją.

Mokslininkų pastebėjimu, kranto erozija ypač sustiprėjo po Klaipėdos uosto molų rekonstrukcijos, kuri baigta 2002 metais. Šie darbai pagerino uosto galimybes ir navigacines sąlygas, tačiau pakeitė šiauriau uosto esančios kranto zonos nešmenų balansą. Tiesioginis Klaipėdos uosto molų poveikis jaučiamas iki Nemirsetos kyšulio, o netiesioginis - dar toliau.

Neobjektyvi tvarka

KVJUD molų poveikio krantui nesieja su žalos kompensacija. Esą krantų erozija - gamtos reiškinys, todėl aplinkos ministerija turėtų ieškoti galimybių žvejams kompensuoti nuostolius už nedarbo dienas, kai purškiamas smėlis, iš Europos Sąjungos fondų.

Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius linkęs pritarti tokiai pozicijai. "Mes pripažįstame, kad dabar galiojanti tvarka nėra objektyvi. Uosto direkcija smėlį purškia ne savo noru, užtikrina valstybės lygio viešąjį interesą, o nurodymus gauna iš Aplinkos ministerijos. Klausimą, kas turėtų surasti tuos pinigus, reikėtų svarstyti dar kartą", - LŽ teigė ministrą pas merą atlydėjęs valdininkas.

Menkių žvejyba priekrantėje pagal nustatytą limitą leidžiama visus metus, tačiau daugiausia priekrantės žvejai pasipelno iš atplaukiančių neršti stintų, kurių gaudymo sezonas būna lapkričio-kovo mėnesiais. Tuo metu pilamo smėlio poveikį pajunta ir žuvų pirkėjai, nes trūkstant vietinių stintų atvežtinių latviškų žuvelių kainos pakyla iki kosminių aukštumų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"