TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valdininkams trūksta "trimatės erdvės"

2009 12 03 0:00

Šiemet supiltos 2 hektarų sausumos teritorijos Klaipėdos uoste planavimo labirintas pasirodė toks painus, kad vienu metu jame klaidžiojančios net kelios institucijos nesuranda išėjimo prie 144 krantinės, į kurios statybą valstybė investavo 20 mln. litų.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) direktorius Juozas Benetis teigia, kad bendrovė naudojamoje žemėje greta Jūrų perkėlos terminalo statybas pradėtų nors šiandien, jeigu gautų leidimą. Seniai atliktos 50 mln. litų vertės projektui reikalingos procedūros. Nėra prieštaraujančiųjų skystųjų produktų terminalo statybai (net priešingai - visi ragina efektyviau panaudoti tuščią uosto teritoriją).

Bet legalizuoti darbų KLASCO negali. Kliūtis - detalusis planas apima su kompanijos teritorija sujungtą, statant krantinę Malkų įlankoje supiltą, 2,1 ha pakrantės sklypą, kuris formaliai dar niekam nepriklauso. Kadangi įstatymas nenumato, kaip tokiais atvejais elgtis, pagal teritorijų planavimo reglamentus statybai naujame sklype reikalaujama atskiro detaliojo plano, kurio rengimas užtruktų apie dvejus metus.

Supainiojo organizatorių

"Mes norime pradėti investuoti kuo greičiau, tačiau apskrities valdininkas mums sako - ne, neturite planavimo organizatoriaus teisių. Manau, kad reikia daugiau geranoriškumo", - kalbėjo J.Benetis. Jis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (KLAVA) paprašė sukviesti suinteresuotų šalių pasitarimą, ką toliau daryti.

Manoma, kad košę, į kurią įkrito ne vien KLASCO, prieš porą metų užvirė Klaipėdos miesto taryba. Pagal tuometinę praktiką jos sprendimu savivaldybės administracijos direktorius išleisdavo įsakymą dėl teritorijos, net jeigu tai uosto žemė, planavimo organizatoriaus teisių perleidimo konkrečiai įmonei. Už detalųjį planą KLASCO projektuotojams sumokėjo 150 tūkst. litų. O tada dokumentas pateko į labirintą, kuriame klaidžioja teisės aktuose pasiklydę valdininkai.

Prieš pusantrų metų komercinius statinius prie uosto projektuojantys Klaipėdos architektai sukėlė triukšmą dėl kompanijos "Bega" terminalo statybos. Jie kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, ragindami panaikinti Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimą dėl detaliojo plano. Nors "Bega" nuo 2006 metų nuosekliai įvykdė visas teritorijos Nemuno g.2 planavimo procedūras, o KLAVA ir savivaldybei nebuvo kilę abejonių dėl plano teisėtumo, inspektoriai nusprendė kitaip ir nuskubėjo į teismą.

Bet pavėlavo - dėl to byla buvo nutraukta. Tačiau Statybos inspekcija užėmė poziciją, kad rengiant detalųjį planą tariamai nebuvo laikomasi patvirtintos valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų detaliųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarkos. Esą pagal Vyriausybės nutarimą detaliojo plano rengimo organizatorius galėjo būti tik planuojamos teritorijos valstybinės žemės valdytojas - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD).

Siūlo perduoti

Kai statybų inspektoriai aptiko, kad KLASCO detalusis planas taip pat neatitinka šio nutarimo, prasidėjo aiškinimasis, ar nuostata naujam sklypui taikytina, jeigu KLASCO nestato strateginės infrastruktūros, kaip tai daro KVJUD. Taip pat kilo klausimas, ką daryti su esamu planu? Juk jei kitas organizatorius užsakytų rengti dokumentą iš naujo, jis turėtų būti lygiai toks pat. Be to, projektuotojams tektų dar kartą sumokėti maždaug 150 tūkst. litų. O KLASCO patirtas išlaidas, ko gero, turėtų išieškoti iš savivaldybės.

Statybos inspekcija į KLASCO raštus atsakė, kad bendrovė galėjo būti planavimo organizatorė. Tačiau, vengdama atsakomybės, galutinio sprendimo teisę dėl KLASCO detaliojo plano kaip akmenį užritino ant likviduojamos KLAVA.

Anot KLAVA pavaduotojo Artūro Šulco, puikiai įstatymus išmanantis apskrities planavimo specialistas Edmundas Benetis pasielgė apdairiai: į KLASCO prašymą derinti dokumentą jis atsakė neigiamai.

Apskrities administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorė Lilija Misiulienė dabar sutrikusi dėl tokio pavaldinio akibrokšto.

"Mes patys siekiame, kad projektai būtų derinami "trimatėje erdvėje" - kad vienos pozicijos laikytųsi ir Aplinkos ministerija, ir Statybos inspekcija, ir KLAVA", - aiškino valdininkė, siūlydama KLASCO dar kartą kreiptis į Statybos inspekciją.

KLASCO direktorius piktinasi, kad niekas nesilaiko protingumo kriterijaus ir neieško kompromiso. Gaila prarandamo laiko statybai. Ilginamas valstybės investicijų grąžos terminas. Verslas taip pat atitolina pajamų iš nuomojamo sklypo gavimo laikotarpį. Visiems nuostoliai. O gal galima detalųjį planą perduoti, susitarimo preambulėje nurodant, kad ten, kur brėžiniuose įrašytas žodis "KLASCO", jį skaityti reikėtų "KVJUD"?

KVJUD generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas visiškai pritaria tokiam siūlymui, nes nelinkęs nei gaišinti verslininkų, nei mokėti už tą patį planą antrąkart. Jo nuomone, jeigu valstybėje milijoninius objektus perduoti iš vienų rankų į kitas galima, tai popierių segtuvą - juo labiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"