TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valdininkų "šedevras" piktina draudikus ir medikus

2006 09 19 0:00
Dažniausiai medikai ir gydymo įstaigos draudžiasi savanoriškai.
LŽ archyvo nuotrauka

Privalomasis civilinės atsakomybės gydymo įstaigų draudimas šiurpina daugelį draudimo kompanijų. Jos nesiruošia lįsti į šią nišą, kol nebus pataisytas įstatymas.

Pasaulyje įprastas sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje niekaip neprigyja.

Nuostolių rizika

Neseniai Valstybės kontrolės auditoriai konstatavo, kad pacientai neturi garantijų, jog jiems bus tinkamai atlyginta už žalą, kurią padarė suklydę medikai, o neapsidraudusios sveikatos priežiūros įstaigos rizikuoja dideliais nuostoliais ir gali net bankrutuoti dėl pacientų finansinių pretenzijų.

Draudikai purtosi privalomojo sveikatos įstaigų draudimo, nes patys baiminasi tragiškų pasekmių. Be to, jie bejėgiai prieš vis įspūdingesnes pacientų reikalaujamas sumas už neturtinę žalą. Tik dvi draudimo kompanijos ėmėsi šios veiklos, o nepakankama draudikų konkurencija, pasak auditorių, didina draudimo kainą. Tiek Valstybės kontrolė, tiek draudikai bei gydytojai dėl susiklosčiusios situacijos kaltę vieningai verčia Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui.

Nevykusiai apibrėžta atsakomybė

"Ruošiantis privalomajam gydymo įstaigų civilinės atsakomybės draudimui buvo nemažai bendradarbiaujama su Sveikatos apsaugos ministerija, kitais draudikais, tačiau galutinis rezultatas buvo kitoks, negu tikėtasi. Šio draudimo taisyklėse nebuvo numatyta pakankamai ir realių įrankių rizikai suvaldyti, be to, išliko neišsisemianti draudimo suma", - sakė "Lietuvos draudimo" ekspertė Nomeda Bepirštytė.

Minėtas įstatymas įsigaliojo 2005 metų sausį. Tuomet visos sveikatos įstaigos buvo įpareigotos drausti savo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu. Pagal patvirtintą tvarką minimali draudimo suma yra 50 tūkst. litų vienai sveikatos priežiūros įstaigai kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką, jo prievolė lieka galioti iki sutarties pabaigos visai draudimo sumai. Jeigu, pavyzdžiui, įvykis įvertinamas 20 tūkst. litų, draudikas juos sumoka nukentėjusiajam ir toliau lieka įsipareigojęs ligoninei sumokėti 50 tūkst. litų, jei žala bus tiek įvertinta.

"Pagal esamą tvarką neaišku, kokią maksimalią atsakomybę prisiima draudikas, kiek kartų jam teks mokėti draudimo išmoką dėl vienoje sveikatos priežiūros įstaigoje padarytų klaidų", - kalbėjo Bepirštytė. Ji pasakojo, kad be perdraudimo teikti šią paslaugą yra per didelė rizika, tačiau nė viena iš šešių didžiausių Europos perdraudimo bendrovių nesutiko perdrausti sutarčių pagal Lietuvoje patvirtintą tvarką. Todėl "Lietuvos draudimas" nusprendė neteikti tokio privalomojo draudimo paslaugų. Dėl tų pačių priežasčių minėtos paslaugos neteikia ir "ERGO Lietuva".

Atsiliepia rodikliams

"Svarstėme teikti šią paslaugą, bet neturėjome ir neturime galimybės persidrausti šių civilinės atsakomybės draudimo rizikų patikimose ir kompanijai priimtinose perdraudimo bendrovėse", - teigė "ERGO Lietuva" civilinės atsakomybės grupės vadovė Lina Karkliauskaitė.

Kol kas minėto privalomojo draudimo nišoje veikia tik "BTA draudimas" ir "Reso Europa".

"Labai sudėtinga draudikams, kai jie neturi maksimalios išmokų kartelės - ir dėl perdraudimų, ir rezervus formuoti sunku. Dėl to ši paslauga atsiliepia mūsų mokumo rodikliams. Matyt, daugelis šito ir bijo", - sakė "BTA draudimo" Civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovas Eugenijus Bulavas.

Bent dvi sąlygos

Lietuvos gydytojų asociacijos vadovas Liutauras Labanauskas teigė, kad medikams ir pačioms įstaigoms labai paranku drausti savo civilinę atsakomybę, nes tuomet gydytojas gali ramiau dirbti, o ištikus draudžiamajam įvykiui draudikas atlieka tarpininko vaidmenį, ir mažai ginčų pasiekia teismus.

"Atvirai pasakysiu: 30-40 proc. įvykių sutvarkoma tyliai. Žala išmokama nukentėjusiajam trišaliu susitarimu arba pasirašius taikos sutartį. Tik kraštutiniais atvejais skundas pasiekia teismą", - teigė Bulavas.

Todėl dažniausiai medikai ir gydymo įstaigos draudžiasi savanoriškai. Problema ta, kad toli gražu ne visos gydymo įstaigos apsidraudusios. Privalomasis draudimas apsaugotų pacientą, bet jis nefunkcionuoja.

"Norint, kad privalomasis sveikatos įstaigų civilinės atsakomybės draudimas pradėtų realiai veikti ir į rinką ateitų daugiau draudikų, įstatyme reikia nustatyti neatsinaujinančią minimalią draudimo sumą ir maksimalų neturtinės žalos dydį. Tai draudikams leistų įvertinti riziką ir aktyviau plėtoti tokią draudimo paslaugą", - sakė Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Roma Kasiulionienė.

Pasigenda konkretumo

Nustatyti maksimalų neturtinės žalos dydį pastaruoju metu tampa vis aktualiau, nes nusivylę pacientai kompensacijų ėmė reikalauti drąsiau ir vis didesnių. Prieš porą metų iš Marijampolės ligoninės pusę milijono prisiteisė Zdanių šeima - tiesa, prašė milijono. Dabar debesis pakibo virš Kretingos ligoninės - mirusio kūdikio motina iš jos norėtų gauti 10 mln. litų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

"Negalime nuspėti mūsų piliečių poelgių ir reakcijos. Ji kartais būna neadekvati", - teigė bendrovės "Reso Europa" Draudimo departamento direktorius Valdas Sakalauskas.

Visi draudikai Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme pasigenda konkretumo, nes nėra aiškiai apibrėžta, kas yra draudžiamasis įvykis, neturtinė žala. Draudikai taip pat reikalauja peržiūrėti ir papildyti ne draudžiamųjų įvykių sąrašą.

"Mūsų manymu, taisykles reikėtų iš esmės peržiūrėti", - sakė Karkliauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"