TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valdžia neįžiūri kainų šuolio priežasčių

2010 09 18 0:00
Duonos gaminių kainos didėja ne vien dėl to, kad miltai brango iki 60 proc., kyla ir kitų žaliavų kainos.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vyriausybė nerado objektyvių priežasčių, dėl kurių pastarąjį mėnesį brangsta maisto produktai. Pareikšta, esą verslininkai naudojasi "pokrizine" situacija ir kainas kelia dirbtinai - norėdami didesnio pelno. Tačiau analitikai siūlo pamatyti, kad maistas sparčiai brangsta daugelyje pasaulio valstybių.

Teisindamiesi neva prastomis klimato sąlygomis grūdų perdirbėjai jau senokai prabilo, kad didins produkcijos kainas, o nuo jų neatsiliko ir gamintojai. Neseniai iš lentynų buvo išgraibstytos net grikių kruopos, kurios vien per šiuos metus brango beveik 76 procentais. Kainas kelia ir pieno produktų gamintojai, daržovių augintojai bei importuotojai. Todėl vakar premjeras Andrius Kubilius, Konkurencijos tarybos pirmininkas Jonas Rasimas ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius aptarė galimas prevencines priemones, kurios leistų sustabdyti maisto produktų branginimą. Jie konstatavo, kad nėra objektyvių priežasčių kelti duonos produktų kainas.

K.Starkevičius pabrėžė, jog dabar perdirbami grūdai, kurie buvo supirkti pačia mažiausia kaina. Be to, smukusi ir darbo kaina, todėl, jo teigimu, kainos turėtų kristi, o gamintojai bei prekybininkai, naudodamiesi pokrizine situacija, jas didina ir tai motyvuoja prastomis gamtinės sąlygomis.

"Duonos pramonės ir prekybos dalis per pastaruosius metus padvigubėjo: nuo 20 iki 43 procentų", - pabrėžė ministras. K.Starkevičius pridūrė, jog yra sukauptos pačios didžiausios pasaulinės grūdų atsargos per pastarąjį dešimtmetį, tad nesama jokios grėsmės, kad galėtume jų pritrūkti.

Konkurencijos tarybos vadovas atkreipė dėmesį, jog kalbos apie būsimą kainų didinimą ir realiai po truputį brangstantys kai kurie maisto produktai nėra vietinė problema. Rugpjūčio mėnesį duonos, kepinių, sviesto, kakavos ir dalies kitų produktų kainų dinamika buvo labai panaši ir Latvijoje, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.

Premjeras nurodė Žemės ūkio ministerijai ir Konkurencijos tarybai bendradarbiauti keičiantis statistine informacija, taip pat pažadėjo susitarti dėl efektyvesnės teisėsaugos institucijų paramos. Konkurencijos taryba įdėmiai stebės kainų pokyčius prekybos tinkluose.

Grūdus brangina pasaulinė birža

UAB "Robusta" komercijos direktorius Edikas Drupas LŽ teigė, jog grūdų kainos didėja dėl to, kad jos kyla ir pasaulinėje biržoje. "Nežinau, ar čia spekuliantų darbas dėl kokių nors ateities baimių, ar dėl paprasčiausio finansinio užsitikrinimo, tačiau šie procesai atsispindi ir rinkoje. Lietuvoje didžioji dalis grūdų eksportuojama, tad ir kainą nustato eksporto rinka, o ši reguliuojama pagal pasaulinę biržą", - dėstė jis.

Anot E.Drupo, užsienio statistika rodo, kad iš tiesų pasaulio sandėliuose sukauptas didžiulis likutis pernykščių grūdų. Ar jų yra mūsų šalyje ir koks kiekis, "Robustos" komercijos direktorius negalėjo pasakyti. Jo žodžiais, nuo rugpjūčio vidurio dėl biržoje prasidėjusių procesų grūdai pabrango apie 15 procentų. Rapsų kainos, pasak E.Drupo, praktiškai nekito - buvo kiek pakilusios, bet paskui vėl nukrito.

"Dabar sudėtinga prognozuoti, nes neaišku, kas konkrečiai lemia kainas pasaulinėje biržoje. Niekas negali pasakyti, ar jos ir toliau didės. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: gero ar blogo derliaus, klimato sąlygų ir panašių dalykų", - aiškino jis.

Brango ne tik miltai

UAB "Danvita" direktorius finansams ir plėtrai Saulius Urnieža LŽ tikino, kad jie kol kas duonos gaminių kainų nedidino, tačiau ketina tai padaryti spalio pradžioje. Nors, anot S.Urniežos, brangesnius miltus bendrovė perka jau nuo rugsėjo pradžios. "Duonos gaminių kainos kils ne vien dėl to, kad miltai brango iki 60 procentų. Kitos žaliavos taip pabrango, antai cukrus - 24 proc., aguonos - 71 proc., aliejus - 9 procentais. Aguonų apskritai trūksta, rinkoje darosi vakuumas, tad jų kaina gali padidėti iki 200 procentų", - kalbėjo pašnekovas.

Pasak S.Urniežos, kai kurios žaliavos gali sudaryti apie 90 proc. gaminio savikainos. O kadangi gaminys - ne tik žaliavos, bet ir pakuotė, darbo, energetikos bei kitos sąnaudos, galutines duonos kainas, pasak jo, būtų protinga kelti maždaug 20 procentų. "Bandome amortizuoti brangimą savo sąskaitas, tad realiai kainas didinsime iki 10 procentų", - pažymėjo jis.

Komentaras

"DnB Nord" banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka sakė, kad maisto kainų kėlimas pastaruoju metu būdingas daugeliui pasaulio šalių, tačiau jo poveikis bendrai infliacijai mūsų krašte yra didesnis nei kitose valstybėse. Esą šiuo metu pasaulyje apskritai vyksta labai daug diskusijų dėl maisto produktų branginimo ir jo poveikio bendrai infliacijai.

"Lietuvai ir kitoms ne itin pasiturinčioms šalims tai ypač aktualu, nes jų gyventojų bendrosiose namų išlaidose maisto produktų svoris yra didesnis. Tačiau viso pasaulio maisto indeksas pradėjo smarkiai didėti jau nuo liepos mėnesio, kai maisto kainos buvo apie 12 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus", - dėstė ji.

Pasak J.Rojakos, taip yra dėl globalių procesų, tad atskiromis priemonėmis su jomis kovoti būtų labai sunku. Analitikės žodžiais, šio brangimo priežastys yra suvokimas, kad ateityje kainos kils. Vadinasi, sudarant bet kokias pirkimo ir pardavimo sutartis ateičiai visuomet atsižvelgiama į bendras tendencijas. "Jeigu šios tendencijos rodo kainų didėjimą ateityje, tad ir dabartinei kainai turi gana didelį poveikį. Tačiau praktiškai visos tarptautinės institucijos pabrėžia, kad tose valstybėse, kuriose konkurencija labai didelė, mažiau jaučiamas vienkartinis poveikis infliacijai. Ten procesai vyksta glotniau ir kainos keliamos paprastai ne prieš faktą, o jam įvykus, - aiškino J.Rojaka. - Galima teigti, jog šalyse, kuriose maisto produktų kainos įtaka infliacijai buvo didesnė, konkurencija šiose srityse yra mažesnė. Lietuva patenka būtent į tokių valstybių kategoriją."

Anot J.Rojakos, Lietuva - nedidelė šalis, joje smulkiojo verslo prioritetai ne taip iškelti kaip, pavyzdžiui Lenkijoje, kurioje konkurencija tarp prekybos centrų ypač nuožmi. Be to, jų nėra daug, tad prekybininkai tarpusavyje labai konkuruoja. Tuo metu mūsų krašte situacija priešinga, nes dirbame, pasak analitikės, praktiškai oligopolijos sąlygomis, kai veikia kelios stambios kompanijos, turinčios ganėtinai didelį svorį kelti rinkos kainas.

Kainos

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, per metus labiausiai brango geriamasis pienas (iki 25 proc.), Atlanto lašišos (iki 28,8 proc.), grikių kruopos (iki 75,9 proc.) bei juoda duona (iki 10,8 proc.).

Per pastarąjį mėnesį (nuo rugpjūčio 12 iki rugsėjo 9 dienos) užfiksuota, kad 43 maisto produktų kainos buvo didesnės, 37 produktų - mažesnės, 14 išliko nepasikeitusios. Šiuo laikotarpiu daugiausia brango trumpavaisiai lietuviški agurkai (207,6 proc.), obuoliai ("Jonagold", 50 proc.), importuoti pomidorai (48,5 proc), lietuviški pomidorai (40,5 proc.), grikių kruopos (10,9 proc.). Iš duonos gaminių 3,7 proc. brango balta duona, grietinė (12 proc. riebumo) - 7,3 procento.

Per mėnesį daugiausia krito naujojo derliaus lietuviškų bulvių kainos - 30,8 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"