TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valdžia slepia: šildymas brangs

2015 10 23 6:00
Kainų komisija nežino, kokie šilumos gamybos pajėgumai bus naudojami vietoj Vilniaus, Kauno ir Panevėžio kogeneracinių elektrinių. LŽ archyvo nuotrauka

Vyriausybė ir Energetikos ministerija neteikia informacijos, kokios įtakos šilumos kainoms šį šildymo sezoną turės sprendimas nutraukti finansinę paramą didžiųjų miestų termofikacinėms elektrinėms.

Anksčiau Vyriausybė skelbė, kad dėl suplanuotų permainų elektros vartotojai sutaupys apie 18 mln. eurų, tačiau šilumos gamintojų nuomone, vien Vilniaus, Kauno ir Panevėžio gyventojų išlaidos už šilumą kitąmet dėl Vyriausybės sprendimo išaugs 22 mln. eurų. 2016-aisiais vilniečiai už šilumą papildomai sumokės 11,6 mln. eurų, kauniečiai – 9 mln. eurų, panevėžiečiai – 2,6 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad šiluma Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje brangs 7–9 procentais. O šalčiausiais žiemos mėnesiais gali pritrūkti įrengtosios galios reikalingai temperatūrai pastatuose palaikyti.

Kurie gamintojai tieks šilumą vietoj uždaromų didžiulių kogeneracinių jėgainių, nežino net Kainų komisija.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia) valdoma bendrovė „Vilniaus energija“ jau paskelbė, kad nuostolingą Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę (TE-3) grąžins savivaldybės įmonei Vilniaus šilumos tinklams, nelaukdama 2017 metų vasario – nuomos sutarties termino pabaigos. Tuo metu valstybės valdomų energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ pranešė svarstysianti galimybę perimti TE-3, kad vilniečiams nereikėtų mokėti daugiau kaip 11 mln. eurų metinių pastoviųjų sąnaudų ar finansuoti jėgainės uždarymo.

LŽ jau rašė, jog negavusi paramos gali nustoti veikti ir Kauno termofikacinė elektrinė, o už ES lėšas pastatyta moderni Panevėžio jėgainė – priversta kelti šilumos kainą. Išeitines pašalpas gali tekti mokėti maždaug 200 Vilniaus ir 120 Kauno elektrinių darbuotojų.

Nesiryžo vertinti pasekmių

Seimo Energetikos komisijos nariai nepritarė ankstesniems Energetikos ministerijos pareiškimams, kad Vyriausybei nuo kitų metų panaikinus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto paramą, šilumą ir elektros energiją gaminančios termofikacinės elektrinės tampa nebereikalingos, todėl kai kurias jų būtų galima konservuoti.

Rugsėjo 30-ąją vykusiame komisijos posėdyje konstatuota, jog sprendimas nutraukti paramą iš VIAP biudžeto kelia didžiulį sąmyšį, o atsakymų į daugelį klausimų nepateikiama. Pasibaigus posėdžiui Vyriausybei, Kainų komisijai ir Energetikos ministerijai buvo išsiųstas Energetikos komisijos pirmininko Ričardo Sargūno pasirašytas raštas. Jame prašoma Vyriausybės iki spalio 19 dienos pateikti „Vilniaus energijos“ TE-3, Kauno termofikacinės elektrinės ir „Panevėžio energijos“ termofikacinės elektrinės veiklos nutraukimo valdymo planą, taip pat įvertinti, kaip, termofikacinėms elektrinėms nutraukus veiklą, 2015–2020 metais keistųsi elektros, šilumos ir gamtinių dujų kaina, bei pateikti informaciją apie elektros ir šilumos tiekimo patikimumo užtikrinimą, socialinių pasekmių valdymą.

Komisija siūlė peržiūrėti ir patį nutarimą, kuriuo nuo 2016 metų nutraukiama VIAP biudžeto parama termofikacinėms elektrinėms, bei apsvarstyti galimybę, kad šios elektrinės nebūtų uždaromos, o garantuotų elektros energijos sistemos rezervą.

Nė vieno atsakymo į parlamentarų iškeltus klausimus iki nurodyto termino nesulaukta. Kaip LŽ aiškino energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas, ministerija nepateikė Seimo Energetikos komisijai įmonių likvidavimo plano, nes pastaruoju metu buvo paskelbta informacija, galinti turėti didelės įtakos Vilniaus TE-3 veiklai ateityje. „Pranešta, kad Vilniaus TE-3 gali perimti sostinės savivaldybė. Tokiu atveju atsirastų galimybė objektyviai nustatyti rinkos sąlygas atitinkančią elektrinės vertę ir įvertinti tolesnes jos panaudojimo galimybes. „Lietuvos energija“ yra paskelbusi, kad pasirengusi bendradarbiauti su Vilniaus savivaldybe ir derėtis dėl efektyvaus infrastruktūros panaudojimo. Todėl Vilniaus TE-3 likimas ir tolesnių veiksmų planas paaiškės tuomet, kai bus įvertintos išvardytos aplinkybės“, – teigė jis.

Skaičiuojama, kad šiluma Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje brangs 7–9 procentais. O šalčiausiais žiemos mėnesiais gali pritrūkti įrengtosios galios reikalingai temperatūrai pastatuose palaikyti. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Klausimai be atsakymų

Seimo Energetikos komisijos narys Kęstutis Daukšys mano, kad Vyriausybė vengia atsakyti į kelis labai svarbius klausimus. Pirma, ar Lietuvai tikrai nereikia elektrą galinčių gaminti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio termofikacinių elektrinių? Antra, jeigu jų reikia, kas turėtų apmokėti tų elektrinių pastoviąsias sąnaudas, kurių vien Vilniuje per metus susidaro daugiau kaip 11 mln. eurų?

K. Daukšys įsitikinęs, kad valstybei šios trys termofikacinės elektrinės reikalingos. „Lietuva visada buvo elektrą gaminanti ir eksportuojanti šalis. Uždarę Visagino atominę jėgainę savo pigios elektros nebeturime. Brangią elektrą galime gaminti Elektrėnuose, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio termofikacinėse jėgainėse, o pigią – Kauno hidroelektrinėje ir Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje. Tai ir visas mūsų potencialas. Klausimas paprastas: jeigu uždarome tris didžiąsias termofikacines jėgaines ir nutinka kas nors netikėta, ar mums užteks elektros energijos?“ – svarstė buvęs ūkio ministras.

Termofikacinių elektrinių konservavimas politikui nepatrauklus, nes tokiu atveju jų gyvastį vis tiek tektų palaikyti („mokėti sargams“). O jei elektrinių vėl prireiktų, kiltų sunkumų greitai rasti kvalifikuotų darbuotojų. „Šiandien nėra galutinio aiškumo dėl Lietuvos energetikos ateities. Plėtojame dujų ūkį ir sakome, kad visą šilumą gaminsime iš biokuro ir šiukšlių. Deklaruojame, jog norime būti energetiškai nepriklausomi, o priimame sprendimus, kurie lems priklausomybę nuo elektros energijos eksporto“, – kalbėjo politikas.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas R. Sargūnas LŽ tikino, kad reikalaus iš Vyriausybės atsakymų į parlamentarų iškeltus klausimus. „Mes nenurimsime, kol neatsakys. Visa komisija įgaliojo mane parašyti tokį raštą, ir Vyriausybė privalo pateikti atsakymus“, – tvirtino jis.

Patirs realių nuostolių

Vyriausybė spalio 7-ąją priėmė sprendimą nenustatyti remtinos elektros energijos gamybos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse apimties 2016 metams. Nutarimas taip pat nenumato galimybės teikti rezervų užtikrinimo paslaugą ar būtinųjų išlaidų padengimo termofikacinėms elektrinėms.

Iki šiol termofikacinių elektrinių elektros gamyba pagal joms nustatytas kvotas buvo dotuojama iš VIAP biudžeto lėšų, kurias sumokėdavo visi elektros vartotojai. Dėl to remiamos įmonės pigiau gamino centralizuotai tiekiamą šilumos energiją.

Energetikos komisija rekomendavo Kainų komisijai apsvarstyti galimybę atsipirkusioms kogeneracinėms jėgainėms nuo 40 proc. iki 80 proc. padidinti perskirstomą pelno – nuostolių koeficientą (PNK). Tai leistų iš jėgainės elektros gamybos gaunamą pelną ar nuostolį perkelti į šilumos veiklą. Pelno atveju pajamų dydžiu būtų mažinama šilumos kaina, o nuostolio atveju – didinama šilumos kaina.

Kainų komisijai toks siūlymas atrodo nepatrauklus. „Termofikacinių elektrinių perspektyva artimiausioje ateityje be VIAP kvotos yra neigiama, todėl kyla reali grėsmė patirti nuostolių. Kadangi Vyriausybė jau priėmė sprendimą dėl kvotų panaikinimo, Komisija rengia Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos pakeitimo projektą. Jame planuojama numatyti, kad tais atvejais, kai TE negamins kvotinės elektros energijos, patiriamos elektros gamybos sąnaudos negalės daryti įtakos šilumos kainai“, – LŽ aiškino Kainų komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė.

Pasak jos, šiuo metu Kainų komisija nežino, kokie šilumos gamybos pajėgumai bus naudojami vietoj Vilniaus, Kauno ir Panevėžio kogeneracinių jėgainių, kaip dėl to keisis gamybos efektyvumo rodikliai, kuro struktūra ir kitos pasekmės. Todėl Komisija esą negali pateikti vertinimo, kiek galėtų padidėti šilumos gamybos kaina Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje 2016 metais.

„Sprendimus, kaip techniškai spręsti šilumos ūkio tinklų pertvarkymą ir pajėgumo paskirstymą, turi priimti savivaldybės ir šilumos įmonės“, – pabrėžė Kainų komisijos atstovė.

VIAP kvotų panaikinimo pasekmės

Vilnius

Vilniaus TE-3 sugrąžintus Vilniaus šilumos tinklams, įmonė kaups nuostolį, kuris sudarys 11,5 mln. eurų per metus. Jis būtų dengiamas didinant šilumos kainą vartotojams maždaug 7 procentais. Brangiau šilumą šildymo sezonu pardavinės ir nepriklausomi šilumos gamintojai. Šalčiausiu metu (maždaug 40 parų per šildymo sezoną) likusių gamintojų įrengtosios galios neužteks reikalingai temperatūrai pastatuose palaikyti.

Kaunas

Kauno TE taps nuostolinga, todėl operatorius nuo 2016-ųjų nutrauks jos veiklą. Šilumos vartotojų metinės sąnaudos kitąmet padidės 9 mln. eurų. „Kauno energija“ turės papildomai investuoti apie 6,1 mln. eurų į Kauno centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūrą. Šalčiausiais žiemos mėnesiais likę šilumos gamintojai nesugebės palaikyti tinkamos temperatūros pastatuose.

Panevėžys

Panevėžio TE veikla bus nuostolinga. Pastoviosios sąnaudos (apie 2,6 mln. eurų per metus) didins „Panevėžio energijos“ nuostolius. Šilumos kaina Panevėžyje, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų ir Panevėžio rajonuose didės maždaug 7 procentais.

Šaltinis: Įmonių duomenys, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"