TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valdžia sukūrė suktą žmonių apiplėšimo planą

2014 11 27 6:00
Diana Korsakaitė: "Monopolija yra ir bus interesų realizavimo poligonas, prasčiausias įmanomas rinkos organizavimo būdas, lemiantis daugiausia netektos gerovės visuomenei.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Praėjusią savaitę Seimo nariams išdalytoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-2014 metų veiklos rezultatų ataskaitoje atskleistas iki šiol slėptas valdžios planas dirbtinai padidinant valstybės valdomų energetikos įmonių vertę išpūsti elektros tarifus ir per ateinančius 10 metų iš vartotojų kišenės ištraukti beveik 4 mlrd. litų, matyt, naujiems grandioziniams projektams finansuoti.

Valstybės valdomos energetikos įmonės milžinišką pelną, palaiminus valdžiai, gautų ne todėl, kad mažintų sąnaudas ar pagamintų ir parduotų daugiau energijos bei kokybiškesnių paslaugų. Tiesiog Vyriausybė savo nutarimu patvirtino energetikų sumanytą suktą planą, kaip plėšti pinigus iš vartotojų dirbtinai išpučiant elektros tarifą.

Įgyvendinti šį planą - kad pinigai pradėtų kapsėti idėjos sumanytojams - įpareigota Kainų komisija. Bet jos pirmininkė Diana Korsakaitė prieštarauja tokiam valdžios sumanymui, vadina jį nesuprantamu ir neteisingu. „Ar reguliuotojas, nežinodamas ir todėl negalėdamas paaiškinti visuomenei šios naštos tikslingumo, turi teisę savo sprendimu užkrauti ją verslui ir žmonėms?“ – piktinosi Komisijos vadovė.

Paviešino slėptą sumanymą

Seimo nariams prieš savaitę buvo išdalytos Kainų komisijos veiklos rezultatų ataskaitos kopijos. Viename jos puslapių paviešintas šių metų rugsėjo 24 dieną priimtas Vyriausybės nutarimas, įpareigojantis Komisiją priimti sprendimus, kuriais iš Lietuvos elektros energijos vartotojų 2016-2019 metais būtų papildomai surinkta daugiau kaip 1 mlrd. litų, 2020-2024 metais – dar apie 2,6 mlrd. litų, o elektros tarifas verslui ir vartotojams per ateinančius 10 metų vien dėl to papildomai padidėtų 6 centais už kilovatvalandę be PVM.

„Ar tai suderinama su vartotojų poreikiais ir galimybėmis? Tyrimo ir analizės nematėme... Kokie yra investiciniai poreikiai?“ - ataskaitoje klausė ją pasirašiusi Kainų komisijos pirmininkė D. Korsakaitė.

Mat Vyriausybės nutarimas įpareigojo Kainų komisiją skaičiuoti įmonių turto vertę, pagal kurią nustatomas reguliuojamų bendrovių pelnas ir paslaugų bei produktų tarifai vartotojams, vadovaujantis nauja metodika. Jos esmė ta, kad elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ 2015-2019 metais, o elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus LESTO 2015-2024 metais turto vertė, pagal kurią apskaičiuojamas reguliuojamas šių įmonių metinis pelnas ir tarifai vartotojams, kasmet bus smarkiai didinama, kol pasieks balansinę jų turto vertę, t. y. bene dvigubai didesnę. Ir tada pelnas bei tarifai bus apskaičiuojami jau pagal šią milžinišką vertę.

Ekspertai skelbia, kad dėl tokios gudrybės valstybės valdomų energetikos įmonių pelnas po 5-10 metų padidės 2,5-3 kartus, ir jį - kelis milijardus litų - suneš visi elektros vartotojai, kitaip sakant, gyventojai ir verslas.

Paskubomis ir be ministro

Energetikos ministerijos (EM) parengtą Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ ministrų kabinetas priėmė šių metų rugsėjo 24-ąją. Paprastai lrv.lt tinklapyje pateikiama jo posėdžių darbotvarkė ir ketinamų priimti teisės aktų projektai. Tačiau šio EM nutarimo projekto tos dienos darbotvarkėje Vyriausybės interneto svetainėje iki šiol nėra nurodyta.

Tuo metu energetikos ministro pareigas laikinai ėjo ūkio ministras. Bet Vyriausybės posėdžio protokole teigiama, jog pranešėjas dėl energetikos srities projekto buvo pats premjeras Algirdas Butkevičius, o sprendimas priimtas visais posėdyje dalyvavusių Vyriausybės narių balsais.

Naujasis energetikos ministras Rokas Masiulis Seime prisiekė kitą dieną, rugsėjo 25-ąją. Nepatvirtintomis žiniomis, kol nebuvo paskirtas energetikos ministras, šį klausimą itin aktyviai „kuravo“ valstybės valdomų energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas, kurio vadovaujamai monopolijai priklauso LESTO.

D. Korsakaitės Seimo nariams parengtos Kainų komisijos veiklos ataskaitos faksimilė. / LŽ archyvo nuotrauka

Dėl monopolininkų spaus vartotojus

Buvęs Kainų komisijos pirmininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Jankauskas spėja, kad Vyriausybė, po valstybės sparnu susigrąžinusi visas energetikos įmones, dabar nusprendė - iš jų sukurta monopolija turi išspausti iš vartotojų daugiau pinigų.

„Ne kartą kalbėta, kad valstybės valdomos įmonės sumoka per mažai mokesčių ir dividendų. Tačiau buvo turimos galvoje bendrovės, kurios iš tiesų gerai uždirba iš sėkmingos komercinės veiklos. O sumanymas, dangstantis Vyriausybės nutarimu, daugiau pajamų paimti iš elektros energijos vartotojų, akivaizdu, tiesiog didina žmonėms naštą“, - tvirtino V. Jankauskas.

Jis teigė, jog reguliuojamos kainodaros principai yra aiškūs ir neturėtų būti kaitaliojami kaip papuola, pagal trumpalaikius poreikius. „Įmonė gali uždirbti kiek nori, bet reguliuotojo pareiga - nustatyti sąnaudas ir grąžą, kurie turi įtakos paslaugų tarifams. Taip ir būdavo daroma: įmonės vienokią savo turto vertę pateikdavo Valstybinei mokesčių inspekcijai, o kitokią - Komisijai, kuri vertina tai, ką bendrovė realiai investavo, ko realiai reikia vartotojui, ir neskaičiuoja grąžos nuo surūdijusių transformatorių. Dabar Vyriausybė Komisijai privalomai nurodė (matome konkrečius skaičius), kiek ši turi pakelti įmonių turto vertę, kiek dėl to didės amortizacija, grąža, pelnas, taigi ir tarifai vartotojams. Žmonių sąskaita įmonės taps turtingesnės“, - kalbėjo ekonomistas.

V. Jankauskas pabrėžė, kad įmonių pelną didins ne jų veikla, o tik pakeista to pelno skaičiavimo metodika. „Jeigu dabar 5 proc. pelno skaičiuotume nuo 100 mln. litų vertės turto, o po kelerių metų - nuo 200 mln. litų, pirmu atveju 5 proc. pelno sudarytų 5 mln. litų, antru - 10 milijonų“, - aiškino jis.

V. Jankauskas svarstė, kad galbūt Vyriausybė taip nori iš žmonių sukaupti lėšų atominei elektrinei statyti, gal - didelėms elektrinėms Kaune ir Vilniuje arba kokiam kitam grandioziniam projektui. Tačiau, ekonomisto nuomone, negalima vartotojų skriausti iš anksto ir atimti jų pinigus.

Griauna reguliuotojo vaidmenį

Buvusį Kainų komisijos pirmininką labai piktina tai, kad Vyriausybė kišasi į nepriklausomo valstybinio reguliuotojo veiklą: „Tai visiškai nepriimtina ir prieštarauja Europos direktyvoms. Politikai gali ginti socialinį teisingumą, neleisti kentėti pažeidžiamiausiems vartotojams ir pan. Bet kai Vyriausybė nustato, kokią įmonės turi gauti grąžą, tai jau kišimasis į reguliuotojo nepriklausomybę.“

V. Jankauskas nurodė ir kitą Kainų komisijos nepriklausomumo griovimo pavyzdį. Kaip žinoma, Vyriausybė spalio 20 dienos nutarimu įpareigojo Komisiją nustatyti, kaip nebuitiniams vartotojams, permokėjusiems už „Gazprom“ dujas, sugrąžinti apie 280 mln. litų. „Teisingas principas būtų suskaičiuoti, kiek kas permokėjo, ir tuos pinigus grąžinti. Bet Vyriausybė nutarė, kad geriau atiduoti juos „Lietuvos dujų“ vartotojams per dvejus metus mažinant dujų kainą, ir įpareigojo Komisiją būtent taip suderinti kainodarą su „Lietuvos dujomis“. Tai neteisinga. Ir taip nusprendžia Vyriausybė. Nors būtent Komisija turėjo pasakyti, kaip tuos pinigus paskirstyti“, - tvirtino ekonomistas.

Kam užlipo ant uodegos?

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys pritarė D. Korsakaitės nuomonei, kad dėl minėto Vyriausybės nutarimo iš gyventojų bus nugvelbta 3,6 mlrd. litų. „Dabar energetikos įmonių turtas vertinamas dviem būdais: viena yra įmonės balansinė vertė, kita – Kainų komisijos nustatyta turto vertė, kuria naudojamasi kuriant produktą ar paslaugą, - tai būtinosios investicijos. Pirmoji vertė yra 3-4 kartais didesnė už antrąją. Tačiau dabar sumanyta, kad tos dvi vertės 2019-2024 metais turi būti sulygintos. Vadinasi, turto bazė, nuo kurios bus skaičiuojama grąža (taip pat tarifai vartotojams), padidės 2,5 karto“, - skaičiavo Seimo narys.

K. Daukšys LŽ užsiminė, kad Kainų komisijos pirmininkė net gali būti atleidžiama iš pareigų dėl to, jog principingai dirbo savo darbą ir atskleidė valstybės valdomų energetikos įmonių apgavystes. „D. Korsakaitė kai kuriems mylimiems energetikams taip užlipo ant uodegos, kad dabar jie galbūt nori sukalbamesnės reguliuotojos. Mat Komisija, atlikusi didžiųjų energetikos įmonių auditą, išryškino begalę trūkumų. Pasirodo, tos kompanijos iš Lietuvos gyventojų per 3-4 metus neteisėtai paėmė daugiau kaip 300 mln. litų. Dabar tuos pinigus jos turės grąžinti. Manau, įmonių vadovams skaudu, jie nėra patenkinti principingu D. Korsakaitės darbu“, - svarstė parlamentaras.

Pliekė valstybinę energetikos monopoliją

Praėjusią savaitę Seime svarstant prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamą dekretą dėl D. Korsakaitės atleidimo iš Kainų komisijos pirmininkės pareigų, ji parlamentarų prašymu pasakė trumpą kalbą, kurioje nedviprasmiškai išsakė savo kritišką požiūrį į kuriamą valstybinę energetikos įmonių monopoliją.

„Monopolija, nesvarbu, kokia jos kilmė, nuosavybės veiklos pobūdis, nėra nei pikta, nei draugiška. Ji tokia negali būti, nes monopolija yra ir bus tik ekonominių bei kitokių interesų realizavimo poligonas, prasčiausias įmanomas rinkos organizavimo būdas, lemiantis daugiausia netektos gerovės visuomenei. Anksčiau kalbėjau remdamasi akademine literatūra, o dabar tai galiu patvirtini ir iš praktinio darbo patirties. Todėl manau, kad artimiausiais metais reikia atsakymo į esminį klausimą Lietuvoje: koks ekonominio reguliavimo turinys yra pageidaujamas ir priimtinas mūsų šalyje?“ – kalbėjo Seime D. Korsakaitė.

Kainų komisijos vadovė pabrėžė, kad energetika yra nepaprastai svarbi ekonomikos dalis, todėl sprendimai, kurių poveikis ilgalaikis, turėtų būti priimami profesionaliai, skaidriai, sistemiškai, nepasiduodant trumpalaikio komforto pagundai ir suvokiant kiekvieno jų poveikį bei atsakomybę.

Prezidentė teikia Seimui dekretą atleisti D. Korsakaitę iš Kainų komisijos pirmininkės ir narės pareigų nuo kitų metų sausio 20 dienos. Jos įpėdine penkeriems metams siūloma Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Inga Žilienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"