TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valdžia svarsto skersti netoli stambių kompleksų esančias smulkiųjų augintojų kiaules

2016 07 21 19:01
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Stambiems kiaulių augintojams reikalaujant, kad afrikinių kiaulių maro židinių teritorijose būtų prevenciškai skerdžiamos kiaulės smulkiuose ūkiuose, valdžios atstovai kalba, kad kiaules skersti reiktų nebent netoli stambių kiaulių kompleksų.

„Mes paaiškinome problemą ir mes paprašėme, kad Lietuvoje būtų strategiškai žiūrima į šią problemą, o ne epizodiškai. (...) Premjeras suprato mūsų problemą, o žemės ūkio ministrė supranta, kad tai nepopuliarus sprendimas, bet prie šito stalo, tai buvo suprasta. (...) Tuose rajonuose, kur ateina afrikinis kiaulių maras, kur Europos Komisija yra paskelbusi zonas, iš kurių negalima eksportuoti produkcijos. Tuose rajonuose turi būti prevencinis skerdimas taikomas“, – po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi žurnalistams sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Jo teigimu, premjeras ir žemės ūkio ministrė kiaulių augintojams, pakliuvusiems į kiaulių maro židinį – trečiąją zoną – pažadėjo, kad bus kompensuojamas kainų skirtumas.

Savo ruožtu žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė po susitikimo žurnalistams kalbėjo, kad bendrai ketinama sugriežtinti reikalavimus visiems kiaulių augintojams.

„Toje pačioje vietoje nelikome. Premjerui buvo išdėstyta visa situacija, kaip mes vykdome tą pasitvirtintą planą. Priėmėme galbūt tokį sprendimą, kad reikia griežtinti reikalavimus visiems kiaulių augintojams. Nesvarbu tu smulkus ar stambus. Šiltuoju metu laiku suaktyvėja šis virusus“, – kalbėjo ministrė.

Anot jos, ketvirtadienį buvo aptiktas kiaulių maro židinys Anykščių rajone – tai penktasis židinys šiemet kiaulių ūkyje. V.Baltraitienė teigė, kad kiaules prevenciškai ten išskersti smulkiųjų auginamas kiaules reiktų tik tuomet, jeigu netoli yra ir stambūs kiaulių augintojai, kurie dėl maro židinių negali vykdyti veiklos.

„Veterinarijos tarnyba turi priimti sprendimą, jei kartojasi ir jei į tas zonas patenka kompleksai, kuriems apribojama veikla, tada turime, kad panaikintume tą zoną, toje zonoje išskersti kiaules, nes kitaip Europos Komisija nenaikina zonos. Ten kur nesilaiko reikalavimų, ten kur yra maro pavojus, aš manau, kad ten reikia priimti tuos sprendimus, nes tie sprendimai buvo priimti ir ankstesniai metais Varėnoje, Alytuje, Utenoje Molėtuose buvo išskersta. Tik trečioje zonoje“, – kalbėjo ministrė.

Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigė, kad apie visų į maru užkrėstas teritorijas patenkančių kiaulių skerdimą negali būti kalbama, o kiaulės prevenciškai bus skerdžiamos tuomet, jeigu 10 kilometrų spinduliu aplink užkrėstus ūkius bus stambiųjų augintojų.

„Tai yra tradicijos, kultūra ir apie tai nekalbėkime. Mes įvertinę riziką priimsime sprendimą. Rytoj braižysime schemas, jeigu apima didžiuosius kompleksus zonos, bus griežtos priemonės“, – po susitikimo žurnalistams sakė J.Milius.

Veterinarijos tarnybos vadovas teigė, kad afrikinis kiaulių maras ūkiuose toliau plinta, nes gyventojams trūksta sąmoningumo, jie nesilaiko saugos reikalavimų, pavyzdžiui, kiaules šerti tik termiškai apdorotu maistu.

„Gyventojų sąmoningumo trūksta. Mes nereikalaujame dušų įrengti, bet prie šėrimo mes nepabūsime. Įmes atliekas ir maras pasireikš“, – tikino J.Milius.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Žultauskas tikino, kad problema ta, jog vienu atveju radus užkratą ūkyje aplinkiniuose ūkiuose esančios smulkiųjų augintojų kiaulės skerdžiamos, o kitu – ne.

„Taisyklės turi galioti visiems ir žmonėms turi būti aiškiai pasakyta, o ne tai, kad vienu atveju vienaip elgiamasi, kiekvienu skirtingai. Varėnoje išpjovė, Anykščiuose dabar nežino. Mes premjerui pasakėme: planas yra, tai jį vykdykime“, – teigė J.Žultauskas.

Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2014 metų pradžioje, pasienyje su Baltarusija. Tų metų vasarą Europos Komisija (EK) Lietuvą suskirstė į rizikos zonas ir taip sugriežtino kiaulienos gamybą ir prekybą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"