TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valdžia veja indėlius į kojines

Iš Seimo ir Vyriausybės paskleista idėja valstybės biudžetą pildyti ir lėšomis, gautomis apmokestinus indėlių palūkanas, suprantama nebent kelių politikų. Analitikai perspėja: Seime pritarus šiam pasiūlymui, bankų sąskaitos ištuštės.

"Visame pasaulyje" apmokestinamos gyventojų pajamos, tarp jų ir gaunamos investicijų palūkanos, - tai bene vienintelis argumentas, kurį mini už menkų indėlių palūkanų (200 litų arba vos daugiau kaip 50 eurų) apmokestinimą pasisakančios dvi svarbios valstybės damos - Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Jeigu jos taip sako, matyt, taip ir yra. Kuo mes geresni už "visą pasaulį"?

Tačiau iš tikrųjų šis argumentas atremiamas labai paprastai: artimiausia mūsų kaimynė Latvija taiko 5 proc., o ne 15 proc. mokestį toms palūkanoms, kurios yra gerokai didesnės negu 200 litų, o estai, kurių racionalumu taip žavisi mūsiškė Vyriausybė, apskritai išpūstų akis išgirdęs apie tokį mokestį, ypač nuo 50 eurų "biznio".

Nelieka kuo tikėti

"Parsinešiu pinigus namo ir ten laikysiu. Nenoriu būti našta vaikams. Kas bus, jei mirsiu ar susirgsiu, o banką su visais mano pinigučiais uždarys?" - ūkiškai LŽ guodėsi banke užkalbinta senutė, atsiėmusi iš banko grynuosius - buvusį indėlį. Ji aimanavo, kad iš savo palyginti didelės 900 litų pensijos vieną kitą litą atidėti juodai dienai pavyksta tik vasarą, kai reikia mažiau mokėti už buto šildymą ir gali savo užsiaugintą daržovę kramsnoti, - parduotuvėje tada perka tik duoną, cukrų, druską ir aliejų. Praėjusiais metais močiutė savo sąskaitoje buvusius 4000 litų pavertė terminuotuoju indėliu banke "Snoras"... Dabar džiaugiasi atgavusi visus pinigus ir dar su uždirbtais 67 litais "procentų". Kas tie "procentai", ji, matyt, nelabai ir nutuokia. Ne tai ir svarbiausia. Kad tik santaupų neprarastų.

Kiekvienas senyvas žmogus pagalvoja ir apie paskutinę kelionę. Ganėtinai kuklus "bilietas" į ją sostinėje šiandien kainuoja 6000-8000 litų, o "Sodra" prisidės tik 1040 litų. Vadinasi, be santaupų - niekaip...

Pusamžė moteriškė, kita LŽ pašnekovė, kategoriška: daugiau jokių indėlių, juo labiau kad įstatymų leidėjų pažadai apmokestinti indėlių palūkanas jai pro ausis nepraslydo. "Prieš kelis mėnesius valdžia ragino taupyti, neišlaidauti, nes ateina nauja krizė, o dabar, kai ji atėjo, žada atimti ir santaupas. Tą tai jau tikrai ištesės", - neslėpė apmaudo moteriškė.

Pasak jos, jau nelieka kuo tikėti, nes "apgaudinėja ir valdžia, ir bankai", matyt, tikri tik pranešimai apie "Sodros" problemas, "Snoro" bankrotą, gandus viename užsienio kapitalo banke, iki Lietuvos atsiritusią euro zonos šalių skolų krizę ir kitas blogybes.

Aurimas iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto prisipažino, kad tik šią savaitę, įvertinęs Seime rengiamas naujas "reformas", galutinai apsisprendė krautis daiktus ir mokslus baigti Vankuveryje. "Ten turiu draugų, bus kur prisiglausti iš pradžių. Norėjau baigti aspirantūrą Vilniuje, tačiau niekur nerandu darbo. Už studijas reikia mokėti - negi paskutines santaupas leisi? O ten universitetas iš karto ir gerai mokamą darbą, bendrabutį, paskolą siūlo. Gal ir pasiseks", - nelabai linksmą, bet Lietuvoje ganėtinai tipišką istoriją pasakojo Aurimas.

Kam nuobodu, šiandien gali eiti į bet kurį pinigus "Snoro" indėlininkams išmokantį SEB banko ar daugelį gandais aplipinto "Swedbank" skyrių ir tik patylėti - kiek eilėse laukiančių išgąsdintų žmonių, tiek istorijų. "Plėšikams bankams" ir valdžiai tose istorijose - visada derama vieta.

Aritmetika ne visagalė

LŽ kalbinti bankų atstovai linkę neigti, jog pastaruoju metu nutraukiama daugiau terminuotųjų indėlių sutarčių. Jie ramina ir tikina priešingai - neva tokių sutarčių šiuo metu sudaroma gerokai daugiau. Nors neslepia, kad naujieji klientai - veikiausiai buvę banko "Snoras" indėlininkai, nenorintys namie laikyti didesnių sumų.

Kaip yra iš tikrųjų, bus matyti susumavus bankų finansines šių dienų ataskaitas. Tačiau, matyt, teisinga prielaida, jog dalis gyventojų tokio investavimo būdo atsisakys, ypač jei Seimas nuspręs apmokestinti ir menkas indėlių palūkanas.

Mat terminuotasis indėlis, nors ir tebėra saugiausia investavimo priemonė, kartu ir mažiausiai duoda pelno. Juk dabar už terminuotuosius indėlius siūlomos vidutiniškai 2,2 proc. palūkanos, o metų infliacija - 4,5 procento. Jeigu valdžia dar 15 proc. apmokestins ir palūkanas, laikyti pinigus kaip terminuotuosius indėlius visiškai neapsimokės, tad genami mokesčių ir bankų baimės žmonės pinigus vėl laikys "kojinėse".

"Jei matyčiau, kad naujas mokestis valstybei neuždirbs bent 350 mln. litų, tokio pasiūlymo apskritai neteikčiau", - yra pareiškęs Lietuvos banko valdytojo pavaduotojas, ekonomikos analitikas Raimondas Kuodis.

Šie žodžiai, kaip ir daugelis kitų ekonomistų racionalių minčių, paprastai išnyksta politikos tyruose. Antraip, argi kas siūlytų apmokestinti "prabangų" nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, apskaičiavęs, kad šios visuomenę priešinančios pajamos valstybės biudžetą papildys vos 17 mln. litų?

Teikiant siūlymą apmokestinti indėlių palūkanas nė neužsiminta apie galimas biudžeto pajamas. Apskaičiuoti bent hipotetiškai ne taip ir sunku. Šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos bankuose (su "Snoru") buvo likę 16,402 mlrd. litų terminuotųjų indėlių. Per metus jie galėtų duoti beveik 361 mln. litų palūkanų. Vadinasi, valstybė pačiu geriausiu ir dėl to nerealiu atveju galėtų tikėtis 54 mln. litų pajamų. Tačiau tai visiškai nerealu, nes trečiąjį ketvirtį užfiksuotas terminuotųjų indėlių likutis buvo vienas didžiausių per pastaruosius penkerius metus.

Dar svarbiau - ne visi indėlininkai neša į bankus didesnes kaip 10 tūkst. litų sumas, nuo kurių gautos palūkanos turėtų būti apmokestinamos. Tai, kad planuojamos gauti sumos apskaičiuotos aritmetiškai, bet atitrūkusios nuo realybės, yra pagrindo kalbėti žinant buvusios "naktinės reformos" pasekmes, o galų gale ir planus šiemet surinkti 1 mlrd. litų iš šešėlinės veiklos. Gyvenimo taisyklės sudėtingesnės už aritmetiką, nes jas kuria žmonės, kurių Lietuvoje, beje, tebemažėja.

Ir žmogui, ir verslui, ypač tam, kuris daug investuoja, niekas nekenkia labiau negu nežinia, kas bus rytoj. Įstatymų leidėjų per kelias dienas pakeistas gyvenimas suvaro juos į naujas skolas ir net bankrotą. Paskui pelno mokestį galima padidinti ir iki 50 proc., tik ar tai kam nors padės?

Antru lazdos galu

Siūlomas palūkanų apmokestinimas gyventojų nedžiugina, o bankus baugina. "Suprasčiau, jei būtų pasakyta: nuo 2012 ar 2013 metų bus apmokestintos palūkanos. Tada bankai galėtų tam ir pasiruošti, ir visuomenę nuteikti, o dabar - taip staiga, nė neparengus įstatymų lydimųjų aktų, bankams nepatobulinus kompiuterinių programų, sunku įsivaizduoti, kaip tai reikėtų atlikti techniškai", - kalbėjo Andrius Vilkancas, DNB banko atstovas.

Mat mokesčius už palūkanas, viršijančias 200 litų per metus, turės atskaičiuoti ir sumokėti patys bankai. Ir tai tik maža problemos dalis, juolab kad net ir geriausiu mūsų apskaičiuotu atveju (54 mln. litų) atsiradusių naujų mokesčio administravimo išlaidų surinktos lėšos niekaip nepadengs.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, asociacijos nariai dar nėra sutarę dėl bendros pozicijos, kurią, išdėstę raštu, pateiks Seimo Biudžeto ir finansų komitetui bei Vyriausybei. Tačiau kai kuriuos dalykus galima išryškinti jau dabar.

S.Kropo teigimu, pirmiausia papildomos sąnaudos laukia pačios Finansų ministerijos ir, žinoma, Valstybinės mokesčių inspekcijos. Mat kiekvienas gyventojas, net ir vos krutantis pensininkas, pasirašęs su banku terminuotojo indėlio sutartį, privalėtų kasmet iki gegužės 1 dienos deklaruoti savo pajamas, kad būtų galima nustatyti, kokį mokestį jis turėtų sumokėti už palūkanas ir apskritai, ar turėtų.

To reikia, nes, pavyzdžiui, ir 30 tūkst. litų, patikėtų bankui saugoti tik 3 mėnesius, apmokestinamųjų 200 litų palūkanų veikiausiai neuždirbtų. Vadinasi, tektų sužinoti, ar žmogus per tuos metus nesugebėjo kur nors užsidirbti dar 10-20 litų iki apmokestinti įmanomų palūkanų.

Dar svarbiau, anot S.Kropo, kitkas: terminuotieji indėliai - vyraujanti gyventojų lėšų investavimo priemonė, ir nežinia, kaip sprendimas apmokestinti indėlius gali paveikti jau įbaugintų žmonių sąmonę.

"Gyventojų ir įmonių indėliai yra pagrindinis bankų išteklius, iš kurio jie skolina verslui ir Vyriausybei. Kai kurie bankai kitų šaltinių ir neturi", - neslėpė S.Kropas.

O tarp šių eilučių - antras, skaudusis, lazdos galas: neturėdami ką skolinti, kai kurie bankai stabdo savo veiklą, kitiems, į kuriuos investuoja užsienio kapitalas, čia dirbti neapsimoka, verslas ir Vyriausybė negauna paskolų. Žinoma, tai hipotetiška prielaida, bet...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"