TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valdžia žlugdo verslo investicijas

2015 11 10 6:00
Padidinus VIAP mokestį, "Lifosai" atimama galimybė investuoti į naujus energiją generuojančius šaltinius. Arvydo Jockaus nuotrauka

Nuo kitų metų Vyriausybės drastiškai padidintas mokestis už savo reikmėms pasigamintą elektros energiją sujaukė didžiausių Lietuvos pramonės įmonių finansinius planus.

Didžiausios šalies eksportuotojos „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad dėl valdžios priimtų sprendimų bus priverstos stabdyti investicijas, atsisakyti planų statyti modernias energijos išteklius taupančias jėgaines bei mažinti produkcijos pardavimą.

Skubotai ir iš anksto neinformavus didžiausių „energetikos mokesčio“ mokėtojų padidintas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifas šiurpina verslą. Įmonės, kurios naujose ir moderniose jėgainėse pasigamina ir pačios suvartoja elektros energiją, 2016 metais apmokestinamos 61 proc. didesniu VIAP tarifu negu šiemet.

Negana to, nuo kitų metų daugiau kaip 2 kartus didėja elektros perdavimo sistemos paslaugos.

Bendrovių vadovus labiausiai piktina tai, kad nebe pirmą kartą baigiantis metams sprendimai Lietuvos energetikos sektoriuje priimami neįvertinus jų poveikio rinkos dalyviams, o apie juos verslas, kaip jau įprasta, sužino iš spaudos.

Stabdys investicijas į energetiką

Kėdainių chemijos produktų gamyklos „Lifosa“ gamybos techninio aptarnavimo direktorius Evaldas Šerelis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad bendrovė turi planų ir galimybių plėsti gamybos pajėgumą ir didinti elektros energijos gamybą iš atliekinės šilumos, nenaudojant iškastinio kuro, neteršiant aplinkos CO2.

„Tačiau manome, kad radikaliai padidinus VIAP mokestį „Lifosai“ atimama galimybė investuoti į naujus generuojančius šaltinius. Toks VIAP mokesčio traktavimas pačių pasigamintai ir sunaudotai elektros energijai mūsų bendrovei yra iš esmės neteisingas, nes neskatina gaminti palyginti švarią elektros energiją ir mažina pagrindinės produkcijos mineralinių trąšų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje“, – sakė E. Šerelis.

Anot jo, „Lifosos“ elektrinė gamina elektros ir šilumos energiją, utilizuodama cheminių reakcujų metu išsiskiriančią šilumą. „2014 metais pagaminome 243 mln. kilovatvalandžių (kWh), iš jų 190 mln. kWh suvartojome savo reikmėms. Likusi energija parduodama. Panaši proporcija išlieka keletą pastarųjų metų. Kėdainių miesto šildymui papildomai kasmet tiekiame apie 100 000 megavatvalandžių (MWh) šiluminės energijos“, – teigė E. Šerelis.

Dėl padidintų tarifų „Achemos“ sąnaudos 2016 metais, palyginti su 2015 metais, padidės 2,4 mln. eurų, iš jų 1,9 mln. eurų - dėl VIAP. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Nesąžiningas ir neteisingas mokestis

Naftos perdirbimo ir prekybos įmonei „ORLEN Lietuva“, valdančiai vienintelę Baltijos šalyse naftos produktų gamyklą, naftotiekių ir produktotiekio tinklą bei jūrinį naftos terminalą, situacija, kai VIAP tarifai savo pačių pasigamintai ir suvartotai elektros energijai staigiai padidinami 60 proc., taip pat atrodo nesąžininga. Taip LŽ teigė bendrovės atstovas spaudai Mindaugas Linkaitis.

„Kas turėtų atsakyti už įstatymų leidimo spragas, dėl kurių „Fortum“ elektrinė Klaipėdoje patiria nuostolių, o vėliau ta našta perkeliama kitiems savo pačių elektrą vartojantiems gamintojams? Tokių pavyzdžių vargu ar rastume kurioje nors kitoje ES šalyje, jų nėra kaimynėse Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Be to, apie tai sužinojome tik dieną prieš Kainų komisijos posėdį“, – tvirtino jis.

Pasak M. Linkaičio, „ORLEN Lietuva“ skaičiuoja, jog dėl tokio VIAP padidinimo bendrovės išlaidos per metus už savo termofikaciniu būdu pagamintą elektros energiją padidės apytikriai 0,6 mln. eurų.

Lenkijos naftos koncernui „Polski Koncern Naftowy ORLEN S.A.“ priklausanti „ORLEN Lietuva“ – viena didžiausių šalies eksportuotojų – pasigamina apie 20 proc. suvartojamos elektros energijos degindama naftos perdirbimo proceso likutį.

„Achema“ baudžiama dvigubai

Jonavos azoto trąšų gamintojos bendrovės „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas atkreipė dėmesį, jog Kainų komisija spalio 30 dieną nustatė ne tik 61 proc. didesnius VIAP tarifus gamintojams, vartojantiems pasigamintą elektros energiją savo reikmėms, bet ir nuo 27 proc. iki 2,2 karto padidino perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ paslaugų kainas.

Ramūnas Miliauskas: "Gal kai kurie ūkio subjektai Lietuvoje diskriminuojami?“ /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Pasak bendrovės vadovo, dėl padidintų kainų „Achemos“ sąnaudos 2016 metais, palyginti su 2015 metais, padidės 2,4 mln. eurų, iš jų 1,9 mln. eurų – dėl VIAP tarifo.

„Achema“, naudodama dujas modernioje kogeneracinėje jėgainėje, pasigamina iki 80 proc. metinio elektros energijos poreikio.

R. Miliausko nuomone, nutarimas 2016 metais patvirtinti 61 proc. didesnį VIAP tarifą gamintojams, turint omenyje, kad šis mokestis pastaruosius trejus metus buvo stabilus ir gerokai mažesnis, tik dar kartą patvirtina, jog sprendimai energetikos sektoriuje labai dažnai priimami neįvertinus jų poveikio rinkos dalyviams.

Vakarų Europos valstybės, „Achemos“ vadovo teigimu, dideliems elektros energijos vartotojams, eksportuojantiems savo produkciją, jų pasigamintą elektros energiją ne papildomai apmokestina, o priešingai – nustato mažesnius tarifus.

„Akivaizdu, kad sprendimas didinti VIAP tarifus ir kelti perdavimo kainą neigiamai veiks bendrovės konkurencingumą. Planuojame, kad per 2016 metus būsime privesti sumokėti daugiau kaip 6 mln. eurų VIAP mokesčio, o šiuos pinigus labai norėtume investuoti ir taip mažinti savo sąnaudas. Esame baudžiami du kartus. Turime nekonkurencingus elektros energijos tarifus, todėl patiriame didesnes sąnaudas. Kadangi pinigai išleidžiami, negalime investuoti ir taip mažinti savo savikainą arba plėsti pardavimo apimtį. Su nerimu laukiame sprendimo dėl Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo mokesčio kainų nustatymo 2016 metais“, – kalbėjo R. Miliauskas.

Įmonės vadovas teigė, jog „Achema“ apie tai, kad kitąmet drastiškai didės VIAP tarifas įmonių pasigamintai elektros energijai, sužinojo „iš spaudos, kaip ir visi.“

Sujaukė investicinius planus

Jonavos trąšų gamykla patirs sunkumų dėl to, kad sprendimas 2016-aisias 61 proc. didinti VIAP tarifą priimtas likus dviem mėnesiams iki kitų finansinių metų.

„Nutarimas sujaukė 2016 metų planus. Pirmiausia turėsime persvarstyti investicijų apimtį. Be to, keičiantis produkcijos savikainai, turėsime iš naujo suplanuoti pardavimo biudžetą, ir gali būti, kad pardavimo apimtis sumažės. Taip pat svarstome variantą, kad gali tekti 2016 metais stabdyti elektros energijos gamybą nuosavoje elektrinėje“, – problemas vardijo „Achemos“ vadovas.

Jonavos azoto trąšų gamyklos neguodžia ir valdžios atstovų viešai išsakomi raminimai, kad dėl „NordBalt, LitPol Link“ jungčių didmeninė elektros kaina rinkoje kitais metais gali mažėti iki 20 proc., o tuo esą pasinaudos verslas ir pramonė, suvartojanti apie 70 proc. visos elektros Lietuvoje.

„Gal kitiems ūkio subjektams elektros energijos kaina ir mažėja, tačiau, patvirtinus naujus VIAP ir „Litgrid“ tarifus, „Achemos“ galutinė elektros kaina 2016 metais padidėja 7 procentais. Gal kai kurie ūkio subjektai Lietuvoje diskriminuojami?“ – svarstė R. Miliauskas.

Lietuviško kapitalo koncernui „Achemos grupė“ priklausanti AB „Achema“ yra didžiausia azotinių trąšų gamintoja Baltijos šalyse ir antra pagal dydį Lietuvos eksportuotoja, daugiau nei 80 proc. savo gaminamos produkcijos tiekianti Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Skandinavijos šalių, JAV rinkoms. Likusi produkcijos dalis parduodama Lietuvoje.

Drastiškai pakėlė tarifus

Šių metų spalio 30 dieną Kainų komisija nustatė, kad, lyginant 2016 metų VIAP kainas su 2015 metais galiojusiomis kainomis, VIAP tarifas gamintojams, vartojantiems pasigamintą elektros energiją savo reikmėms, didėja 61 proc. (nuo 0,945 ct/kWh iki 1,524 ct/kWh).

Tą pačią dieną Kainų komisija patvirtino 2,2 karto didesius negu šiemet sisteminių paslaugų tarifus. „Litgrid“ sisteminių paslaugų kaina padidinta nuo 0,093 ct/kWh šiemet iki 0,203 ct/kWh kitąmet. Atitinkamai nuo 0,505 euro/kW iki 1,110 euro/kW didės sisteminių paslaugų mėnesio tarifas.

Kainų komisijos teigimu, sisteminių paslaugų kainą nutarta pakelti atsižvelgiant į rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines ribas, perdavimo sistemos operatoriaus 2016 metais prognozuojamą paslaugų kiekį bei iš didelę įtaką turinčio asmens – AB „Lietuvos energijos gamyba“ – planuojamus užsakyti elektros energijos kiekius. Sisteminės paslaugos užtikrina elektros energijos tiekimo kokybės ir patikimumo lygį.

Rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinės ribos ir sisteminių paslaugų kainos pokytį, komisijos aiškinimu, lėmė nuo 2016 metų pradėsiančios veikti tarpsisteminės jungtys – „Litpol Link“ su Lenkija ir „NordBalt“ su Švedija, kurių stabiliam veikimui užtikrinti reikalingi didesni rezervai.

VIAP lėšų biudžetas, nuo kurio skaičiuojama VIAP kaina gamintojams, sudarys 152,499 mln. eurų (62 proc. didesnis nei 2015 metais).

VIAP tarifo didėjimą gamintojams lėmė Vyriausybės šių metų spalio spalio 7 dieną priimtas nutarimas nenustyti remtinos elektros energijos gamybos termofikacėse elektrinėse. Be to, Vyriausybė nustatė elektros rezervavimo paslaugos teikėją, kurio ankstesniais metais nebuvo ir atitinkamai nebuvo skiriama VIAP lėšų. Valstybinių energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ padalinys Lietuvos elektrinė 2016 metais šiai paslaugai teikti gaus 11,578 mln. eurų VIAP lėšų.

Finansuos vėją ir šiukšles

Kainų komisijos duomenimis, VIAP lėšų poreikis atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų elektros energijos supirkimui ir balansavimui kitąmet išaugs 47,45 mln. eurų.

Paslaugos padidėjimą, Kainų komisijos teigimu, lėmė prognozuojamas elektros energijos gamybos augimas naudojant vėjo ir biomasės energijos technologijas. Prie perdavimo tinklo 2016 metais planuojama prijungti 4 gamintojus, naudojančius vėjo energiją, ir atitinkamai vėjo elektrinių įrengtąją galią padidinti 203 megavatais (MW).

Be to, VIAP lėšomis bus remiama šiukšlių ir biokuro deginimo jėgainės „Fortum Klaipėda“ pagaminta ir į elektros tinklus patiekta elektros energija. Pagal VIAP administratoriaus Kainų komisijai pateiktą prognozę 2016 metais „Fortum Klaipėda“ galėtų pagaminti ir į elektros tinklus patiekti 77, 31 tūkst. MWh elektros energijos.

Kainų komisija LŽ aiškino, kad „Fortum Klaipėda“ VIAP parama skiriama dėl to, jog šis ūkio subjektas yra „žaliasis“ gamintojas, t. y. skatinamas pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas, taikant jam fiksuoto tarifo dydį ir kitas skatinimo priemones.

Valdžia neišgirdo verslininkų

Šalies pramonininkai jau ne vienus metus susitikimuose su valdžios atstovais įrodinėjo būtinybę atsižvelgti į įmonių veikloje didelę dalį sudarančias energijos sąnaudas ir siūlė elektros energijos kainą pramonės įmonėms diferencijuoti pagal elektros suvartojimą.

Be to, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ne kartą ragino Vyriausybę ryžtingai imtis VIAP biudžeto reformos, nes pramonei užkraunama elektros kainos VIAP mažina jų konkurencingumą tarptautinėse rinkose. LPK taip pat prašė Vyriausybę numatyti galimybę atleisti nuo VIAP mokesčio savos gamybos elektros energiją naudojančius subjektus, ir tokiu būdu būtų užtikrinta teisėtų lūkesčių apsauga, investicijų grąža bei Lietuvos pramonės konkurencingumas tarptautinėse rinkose.

LŽ šaltinių duomenimis, paskelbtas kitų metų VIAP biudžetas gali būti dar padidintas. Valdžios institucijų kuluaruose svarstoma 38 mln. eurų SGD terminalo išlaikymo sąnaudų perkelti į Lietuvos elektrinės sąnaudas. Tokiu atveju jas turėtų dengti VIAP mokėtojai – elektros energijos vartotojai.

Skaičiuojama, kad 1 mln. eurų VIAP biudžeto lėšų padidina elektros kainą vartotojams apie 0,01 ct/kWh.

VIAP biudžetas 2010–2016 metais, mln. eurų

2010201120122013201420152016
130,820179,620210,750267,407191,452158,171125,909

Šaltinis: Kainų komisija

VIAP biudžeto sandara, mln. eurų

Mokėtojai20152016Pokytis
Vartotojai160,081139,981–20,1
Gamintojai94,15152,499+58,349

Šaltinis: Kainų komisija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"