TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valdžiai nerūpi išspausti naudos iš atliekų

2012 07 12 7:29

Biodujos iš žemės ūkio atliekų - tai sritis, kurioje užtikrintai velkamės pačioje Europos Sąjungos uodegoje. Strateginiai energetikos projektai užgožė tai, kas mėtosi po kojomis ir skleidžia nemalonų kvapą.

"Lietuvoje yra 14 biodujų jėgainių, bet nė vienos - ūkininkų ūkiuose ir žemės ūkio bendrovėse", - LŽ teigė Lietuvos biodujų asociacijos generalinis direktorius Jonas Budrevičius. Taigi, su tokiu rodikliu aplenkti nelabai yra ką.

LŽ duomenimis, Latvijoje yra 25 biodujų jėgainės, pastatytos stambiuose gyvulininkystės ūkiuose. J.Budrevičius neabejoja, kad jau netrukus pavydžiai stebėsime ir tai, kas dedasi už pietrytinės sienos - Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos įsaku prie visų gyvulininkystės fermų turės būti įrengtos biodujų jėgainės, kurios prisidės prie gyventojų aprūpinimo elektros ir šilumos energija. Lietuvos statybininkai kelias tokias jėgaines, į kurias investuojama 90 mln. litų, ten jau įrenginėja.

Nėra intereso

"O kam man to reikia?"- nusistebėjo žemaitis mėsinių galvijų augintojas, LŽ paklaustas, ar nenorėtų, pavyzdžiui, pasistatyti bent biodujų gamybos įrenginį su talpykla. Tiesa, su srutomis jis šiaip taip tvarkosi, nemalonaus kvapo nesijaučia, o auginama 200 veislinių mėsinių galvijų banda ir taip be didelio vargo duoda nemažai pelno, juolab dar ir išmokų iš Žemės ūkio rėmimo fondo gauna.

Šiandien užtenka ir to, nors srutos, gyvulių ir paukščių atliekos, sumaišomos su augalininkystės atliekomis, - puikiausia žaliava gaminti ekologiškam kurui, kurį deginant būtų galima papildomai užsidirbti pardavus elektrą ir šilumą energetikos bendrovėms.

Kad šviesesnių spalvų esama ir Lietuvos bioenergetikos sektoriuje, rodo šiandien pažiba laikoma Pasvalio UAB "Kurana", 110 mln. litų investavusi į visą energetinį kompleksą - iš rapsų gamina bioetanolį, iš atliekų - biodujas, kurias naudojanti jėgainė patenkina ne tik bendrovės poreikius, bet šiek tiek lieka ir Pasvalio šilumos tinklų įmonei. Biodujų gamybos atliekos virsta vertinga trąša. Kalbama, kad toks kompleksas, kurio bendras galingumas - 16 megavatų (MW), kol kas neturi analogų visoje Europos Sąjungoje (ES).

"Manau, verslas bus pelningas, bet apie pelną kalbėti dar per anksti, nes dar reikia grąžinti paskolas, be to, turime bėdų dėl vandens, todėl tenka investuoti ir į valymo įrenginius", - LŽ pripažino bendrovės vadovas Vladas Linkevičius.

Anot jo, geriau panaudoti jėgainės pajėgumą nėra galimybių, kol nesudarytos sutartys su dujų ir elektros energijos pirkėjais. Mat visiškai neseniai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino bioenergetikams tinkančią elektros energijos supirkimo kainą - po 58 ct/kWh. Anksčiau buvusi nustatyta 30 ct/kWh kaina už biojėgainėje pagamintą elektros energiją, anot J.Budrevičiaus, netilpo į jokius rėmus, nes buvo pati žemiausia ES. Pavyzdžiui, Latvijoje už tokios rūšies energiją mokama po 59 ct/kWh, Vokietijoje - beveik po 20 euro centų (72 ct/kWh).

Iš šalies dabartinė kaina atrodytų aukštoka, tačiau ji, matyt, būtų taikoma tik 5-7 metus, kol atsipirktų investicijos, o paskui dėl vietinių žaliavų nekiltų problemų. Juk atliekos iš esmės nieko nekainuoja.

Kaip atkreipė dėmesį visi LŽ pašnekovai, šiandien Lietuva biodujų klausimui skiria tik tiek dėmesio, kiek jo reikia siekiant naikinti blogus kvapus, sklindančius nuo sąvartynų ir vandens nuotekų valymo įrenginiuose susikaupiančio dumblo. Šiuose objektuose ir pradėjo veikti pirmosios biodujų jėgainės.

"Problemiška lieka ir biodujų gamyba prie sąvartynų, nes Lietuvoje komunalinės atliekos iš esmės nerūšiuojamos. Rizikinga statyti biojėgainę, kai negali prognozuoti, kokie bus tikrieji ištekliai - juk iš išmestos taburetės ar laikraščio dujų nepagaminsi", - juokauja J.Budrevičius.

Trūksta įstatymų

Agroenergetikai yra nurodę daugybę priežasčių, kodėl vertėtų susidomėti biodujų verslu stambesniems ūkininkams. Tai pirmiausia didėjančios naftos ir gamtinių dujų kainos, galimybė išspausti naudos iš atliekų, rūpinimasis aplinkos švara ir gyventojų gerove. Daugelis valstybių jau seniai naudojasi tokia galimybe. Antai Vokietijoje jau veikia 7400 biodujų jėgainių. Jose per metus pagaminama apie 17 mlrd. kWh elektros energijos - tiek, kiek galėtų būti pagaminama dviejose stambiose branduolinėse jėgainėse. Kasmet šioje šalyje pastatoma po 500-700 tokių jėgainių. Taigi, kas trukdo tokiu pavyzdžiu pasekti ir Lietuvos ūkininkui?

"Yra du kriterijai: pirmas - gera kainodara, kad apsimokėtų gaminti, o kitas - turi būti įstatymų bazė, kad būtų reglamentuotas prisijungimas prie tinklų, leidimų gavimo bei atsiskaitymo tvarka ir panašiai, - aiškina biodujų įrangą tiekiančios ir įrengiančios Vokietijos kompanijos "Envitec Biogas Baltic SIA" padalinio Lietuvoje direktorius Ramūnas Riškus. - Elektros tarifai jau patvirtinti, tačiau įstatymų bazė dar nebaigta rengti. Tikiuosi, trečiąjį metų ketvirtį visus įstatymus jau turėsime."

Kol verslo iš esmės nereglamentuoja įstatymai, mažai kas ryžtasi rizikuoti. Mat, anot bendrovės vadovo, investuoti reikia tikrai nemažas sumas, kokių negavęs paramos ar paskolos ūkininkas neturi iš kur paimti.

"Bankai neskuba skolinti, jei investicija neatsiperka per 7-8 metus. Biojėgainė, jei normaliomis kainomis superkama elektra, į tokį atsipirkimo laikotarpį įsiterptų. Tačiau kol nėra verslą visapusiškai reglamentuojančių įstatymų, neišeina parengti ir verslo plano, be kurio ne ką padeda ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas", - svarsto R.Riškus.

Jo nuomone, kai visi reikalingi teisės aktai bus patvirtinti, rasis ir norinčiųjų investuoti.

J.Budrevičiaus nuomone, įstatymais reikėtų ne tik reglamentuoti patį biodujų verslą, bet ir įtvirtinti reikalavimus, kad įsirengti biojėgaines arba bent talpyklas su biodujų gamybos įranga privalėtų visi stambesni gyvulininkystės ūkiai, kaip yra Vokietijoje bei Danijoje, o dabar - jau ir Baltarusijoje.

Smulkesniems gyvulių augintojams, anot jo, galėtų tikti Vokietijos pavyzdys. Ten biojėgaines stato ir privatus verslas, o tos biojėgainės naudoja iš ūkininkų supirktas srutas, skerdienos ir augalininkystės atliekas bei kitas žaliavas.

Biodujininkų asociacijos lyderio nuomone, tokiu būdu savaime išsispręstų ir gyventojų konfliktai su danais dėl kiaulininkystės ūkių keliamos smarvės. "Danijoje reikalaujama, kad srutos būtų utilizuojamos biodujų jėgainėse, o Lietuvoje tam nėra teisinio pagrindo, todėl investuotojai ir nekvaršina dėl to galvos - vis dėlto reikia tikrai nemažai investuoti", - svarsto jis.

Ūkininkams per brangu

Agroenergetikos specialistai yra pateikę palyginimų, kiek reikia investuoti į atitinkamus biojėgainės ir atominės elektrinės pajėgumus. Skaičiuojama, kad pastatyti 100 kW galios biodujų jėgainę, atsižvelgiant į jos sudėtingumą, kainuotų 1-2 mln. litų, tačiau pastatyti 1 MW jėgainę atsieitų 3-4 mln. litų. O pastatyti skaičiuojamos 1 MW galios - nesiektų nė milijono litų. Atitinkamai skaičiuojamos 1 MW galios atominėje elektrinėje statyba kainuoja 3 mln. eurų (10,35 mln. litų).

Bet ir tie keli milijonai litų ūkininkui yra per brangu, todėl R.Riškus, nors ir tikisi, kad visiškai parengus teisinę bazę prasidės biojėgainių statybos žemės ūkio sektoriuje, didelių vilčių nededa, jei nebus numatyta atitinkama parama šiam verslui.

2007-2013 metų laikotarpiu bioenergetikai rimtesnės paramos nesulaukė. Pasak R.Riškaus, kol kas ES ir Lietuvos vyriausybės parama buvo tik teorinė. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerija buvo parengusi programą, pagal kurią galėjo būti finansuojama tik elektros energijos gamyba, skirta savoms reikmėms. Ši programa nustota įgyvendinti taip ir nesulaukus susidomėjimo. Per Ūkio ministeriją irgi buvo pradėta rengti keletas projektų, tačiau "ir jie sustojo, matyt, atsiradus svarbesnių lobistinių interesų". "Nebent bus projektų prasidėjus 2014-2020 metų ES finansavimo laikotarpiui", - viliasi R.Riškus.

Tačiau Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas daug nesitiki ir nuo 2014-ųjų. Mat tada bus dar labiau sugriežtinti ekologiniai reikalavimai, daugeliu atvejų bus kompensuojama tik 30 proc. reikalingų investicijų, ir tik griežtai paisant tų reikalavimų kompensacijos galės būti padidintos iki 70 procentų.

"Gyvulininkystės ūkiai vargsta, nes visur krinta pieno kainos. Trąšos pabrango keleriopai, dyzelinas - 5 kartus. Tokiu atveju biodujų jėgainė ar biodujų gamyba galėtų būti papildomas pajamų šaltinis. Tačiau negavus paramos į biodujų gamybą investuoti 3-7 mln. litų būtų per didelė rizika. Prastesniais metais apskritai kiltų bankroto pavojus", - svarsto jis.

Valstybei neįdomu

"Bioenergetika valstybei neįdomi. Visi palinkę prie strateginių projektų - Visagino atominės elektrinės, suskystintų gamtinių dujų terminalo, dabar jau ir prie skalūnų. Energetikos ministerijoje 1,5 etato yra skirta specialistams, ant kurių pečių sukrauta visos alternatyvios energetikos - biodujų, vėjo, saulės, vandens, biokuro - problemos, o visa likusi ministerijos dalis dirba atominės energetikos labui", - piktinasi J.Budrevičius.

Pasak jo, dar prieš metus raštu buvo kreiptasi į visas suinteresuotas valstybės valdžios institucijas, bet iki šiol nesulaukta nė menkiausio atgarsio.

"Lietuvoje nesiorientuojama į alternatyvią energetiką, todėl ir biodujos politikams atrodo lyg kosmosas, - atitaria ir R.Riškus. - Yra dalis politikų, kurie įžvelgia alternatyvios energetikos prasmę ir galimybes, bet jų jėgos per silpnos."

Aleksandro Stulginskio universiteto Agroenergetikos katedros vedėjas Kęstutis Navickas yra pateikęs skaičiavimų, kad Lietuvoje užtektų vien biojėgainėms tinkančiais augalais (pavyzdžiui, kukurūzais) apsėti 400 tūkst. hektarų (dabar 400-500 tūkst. ha dirvonuoja), kad žaliavomis būtų aprūpintos 200 jėgainių, kurių bendra galia atitiktų planuojamos Visagino atominės elektrinės galią.

"Dar vieną atominę elektrinę būtų galima pakeisti visiškai išnaudojus ir kitos alternatyvios energetikos galimybes", - priduria ir J.Budrevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"