TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valdžiai patinka brangiausi projektai

2016 08 05 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Prieš kelerius metus Vilniaus savivaldybės įmonės Vilniaus šilumos tinklų parengtas Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės modernizavimo projektas nesulaukė valdžios pritarimo. Vyriausybė apsisprendė statyti brangią atliekomis ir biokuru kūrenamą jėgainę sostinėje ir net neįvertinusi atmetė gerokai pigesnį projektą, kuriam buvo pritarusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

Iš pradžių savivaldybė su valstybės energetikos įmonių grupe „Lietuvos energija“ buvo sutarusios kurti bendrą įmonę, kuri parengtų Vilniaus trečiosios termofikacinė elektrinės (TE-3) rekonstrukcijos projektą. Tačiau „Lietuvos energijos“, kurios savininkė yra Vyriausybė, ir savivaldybės pozicijos dėl investicijų į Vilniaus šilumos ūkį išsiskyrė, kai sostinės valdžia pasiūlė statyti mažesnės galios ir pigesnę kogeneracinę jėgainę.

Vyriausybės atmesto projekto rengėjai teigia, kad pritarus savivaldybės planams rekonstruoti TE-3 vilniečiams netrukus būtų buvusi tiekiama pigi šilumos energija, o sostinės gyventojams toks įrenginys būtų kainavęs gerokai mažiau.

„Lietuvos energijos“ 2014 metų vasarą pradėtas Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektas stringa. Valstybinė kontroliuojančioji bendrovė nesugebėjo pasirinkti privataus vietinio ar tarptautinio partnerio. Iki šiol nėra paskirtas ir jėgainės statybos rangovas. Laimėtoju paskelbtą Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos įmonių konsorciumą apskundė vienas iš rangovo konkurso dalyvių. Jo pretenzija nagrinėjama.

Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) buvęs vadovas Arūnas Keserauskas skaičiuoja, kad savivaldybės projektas galėjo būti įgyvendintas jau 2017 metų pradžioje, kai iš „Vilniaus energijos“ bus perimtas šilumos ūkis, o Vyriausybės – nebent 2019–2020 metais.

Pasak jo, puikiai funkcionuojanti ir tinkamai eksploatuojama TE-3 po rekonstrukcijos galėjo dirbti dar kelis dešimtmečius. Jis priminė, kad Vilniaus TE-3 yra naujesnė už Lietuvos elektrinę Elektrėnuose ir efektyvesnė už Kauno termofikacinę elektrinę. „Tai puikiausiai funkcionuojanti elektrinė, kurios panaudojimas galėjo būti akivaizdžiai geresnis, – mano jis. – Žiemą tai labai efektyviai dirbanti kogeneracinė elektrinė, kartu gaminanti šilumą ir elektrą, o toks būdas yra pats ekonomiškiausias.“

Atmetė nesvarstę

Anot A. Keserausko, Vilniaus savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai teikė siūlymą, kad TE-3 būtų galima įrengti 540 megavatų galios biokuro katilą, kurio šilumos galia siektų 360 megavatų, o elektros galia – 180 megavatų.

„Buvome atlikę studiją ir pasiūlėme kartu dirbti „Lietuvos energijai“. Kurį laiką ir dirbome, bet paskui mums pasakė, jog pasaulyje nėra pavyzdžių, kad būtų galima perdirbti tokio dydžio dujų katilą. Tačiau mes radome gamintojus Švedijoje ir nuvažiavome pažiūrėti veikiančio įrenginio, kuris yra netgi didesnis negu Vilniaus. Švedai anglimis kūrenamą katilą perdirbo į biokuro katilą ir jis puikiausiai funkcionuoja“, – sakė jis.

A. Keserauskas prisiminė, kad VŠT atlikta TE-3 modernizacijos studija pirmiausia siekė atsakyti į klausimą, kokią įtaką projekto įgyvendinimas turės vartotojams. „Mes žiūrėjome, kokias reikia daryti investicijas, kad būtų didžiausia nauda vartotojams, tai yra kaip pertvarka atsilieptų šilumos kainai“, – tvirtino jis.

Buvęs VŠT vadovas įsitikinęs, kad TE-3 modernizacijos projekto ekonominis pagrįstumas buvo geresnis už „Lietuvos energijos“ vykdomo Vilniaus kogeneracinos elektrinės projekto. „Mūsų projektas atrodė naudingesnis vartotojams. Be to, „Lietuvos energija“ neįvertina daugelio dalykų, pavyzdžiui, neskaičiuoja savivaldybės turto, kuris prarandamas įgyvendinus Vyriausybės projektą ir atsisakius konkurencijos. Prašėme, kad mūsų projektas būtų įvertintas specialistų bei palygintas su „Lietuvos energijos“ projektu ir kad Vyriausybė iš šių dviejų pasirinktų ekonomiškai naudingiausią. Deja, nebuvome išgirsti. Drastiškai nuspręsta įpareigoti „Lietuvos energiją“ statyti naują elektrinę“, – apgailestavo pašnekovas.

Vyriausybė 2014 metų gegužės 28 dieną Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o jį įgyvendinti paskyrė valstybės energetikos įmonių grupę „Lietuvos energija“. Premjeras Algirdas Butkevičius po posėdžio, kuriame buvo priimtas nutarimas, tiesiog pareiškė, kad Vyriausybės projektas yra geresnis nei savivaldybės. Tai pagrindžiančių duomenų ir palyginamosios analizės nepateikė.

A. Keserauskas mano, kad A. Butkevičius ir jo patarėjai neturėjo nei laiko, nei noro įsigilinti į savivaldybės projektą, nevertino jo naudingumo, netikrino galimybių, nelygino su savuoju projektu, nežiūrėjo į skaičius.

„Vienintelis mūsų prašymas buvo įvertinti mūsų projektą ir pasirinkti tą, kuris naudingesnis. Tačiau nebuvo atlikta net vertinimo. Dėl nesuprantamų priežasčių Vyriausybė atsisakė rengti konkursą ir rinktis iš kelių pasiūlymų“, – prisiminė A. Keserauskas.

Jo nuomone, vien tai, kad projektą be konkurso vykdo vienas paskirtasis įgyvendintojas, sukuria prielaidas veikti neskaidriai. „Saidrumas ir viešumas garantuojamas, kai yra konkurencija. O kai projektą įgyvendina viena iš anksto pasirinkta įmonė, jau nieko gero nežadama. Pirmas neskaidrus žingsnis užprogramuoja, kad ir kiti bus kreivi. Tuomet viešai nelyginami kiti pasiūlymai, sprendimai priimami už uždarų durų“, – svarstė pašnekovas.

VŠT skaičiavo, kad investicijos į TE-3 rekonstrukciją būtų siekusios apie 200 mln. eurų, tai yra daugiau kaip trečdaliu mažesnės negu į „Lietuvos energijos“ elektrinę, kurios statyba kainuos maždaug 345 mln. eurų. Be to, nebūtų reikėję leisti valstybės lėšų. Šiluma rekonstravus TE-3 sostinės gyventojams būtų atpigusi apie 30 procentų.

„Reikia suprasti, kad vienintelis būdas sumažinti vilniečių sąskaitas už šildymą yra VŠT turėti savo įrenginius, kurie galėtų pigiai gaminti šilumą. Tik tokiu būdu nustatomos sąlygos kitiems gamintojams, kurių šiluma būtų perkama tik tada, jeigu būtų dar pigesnė už VŠT įrenginių gaminamą. Taip modelis veikia Kaune, kur šiluma jau kelerius metus pinga, nes savivaldybės įmonė „Kauno energija“ turi savo šilumos gamybos įrenginius, kurie pigiai gamina šilumą. Kiti nepriklausomi gamintojai, siekdami, kad jų gaminama šiluma būtų nupirkta, priversti siūlyti „Kauno energijos“ rengiamam aukcionui dar žemesnę kainą“, – dėstė pašnekovas.

Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad Kaune pirmiausia atsirado privačių biokuro jėgainių, o paskui „Kauno energija“ investavo į naujus biokuro katilus, kurie dabar gamina pigią šilumą, todėl privatūs priversti „palįsti“ po jos diktuojamomis kainomis. „Tokiu būdu miestas pradėjo diktuoti rinkai sąlygas, kurios akivaizdžiai yra palankios vartotojams“, – pabrėžė A. Keserauskas.

Buvęs VŠT vadovas prognozuoja, kad pradėjus eksploatuoti „Lietuvos energijos“ biokuru ir atliekomis kūrenamą jėgainę šiluma vilniečiams neatpigs, nes nepriklausomas gamintojas diktuos savo kainas. Vyriausybė teigia, kad naujos jėgainės gaminama šiluma bus 20 proc. („Lietuvos energijos“ duomenimis, 30 proc.) pigesnė, palyginti su 2013 metų kainomis. „Bet kuris miestui nepriklausantis gamintojas, nesvarbu, privatus ar valstybinis, ieškos sąlygų, kaip pagrįsti aukštesnes šilumos kainas“, – mano A. Keserauskas.

Pasmerkė sunaikinti

Vis dėlto didžiausia vyriausybinio projekto blogybė, pasak A. Keserausko, ta, kad 40 mln. eurų savivaldybės turtas, kuris gali būti naudingas, nurašomas ir naikinamas. „Nepamirškime, kad TE-3 savininkė yra Vilniaus savivaldybė, tai yra visi vilniečiai. Šilumą Vyriausybės sprendimu vilniečiams gamins ne jų pačių elektrinė, o svetimas gamintojas, kuris, nėra abejonės, ją pardavinės siekdamas maksimalios naudos sau. Miestui priklausantys VŠT šiuo atveju praranda ir pajamas, ir galimybę mažinti šilumos gamybos savikainą“, – mano A. Keserauskas.

Nuo 2017 metų vasario Vilniaus šilumos ūkis, kurį 15 metų nuomoja prancūzų kompanijos „Veolia“ (ankstesnė „Dalkia) valdoma „Vilniaus energija“, grįžta įmonei VŠT, kuri priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

„Vilniaus TE-3 modernizacijos projektą rengėme iš anksto, žinodami, kad jis grįš miestui. Buvome numatę, kad tą dieną, kai baigsis nuomos sutartis, modernizuota elektrinė jau galės gaminti šilumą. Tačiau visus kelius modernizuoti elektrinę atkirto Vyriausybė“, – sakė A. Keserauskas.

Nors Energetikos ministerija deklaruoja, kad TE-3 neturi būti sunaikinta, energetikos ministro Roko Masiulio sprendimai būtent ir veda prie tokios liūdnos vieno moderniausių šalies elektros įrenginių egzistavimo baigties. „Lietuvos žinios“ primena, kad būtent ministro R. Masiulio parengtas ir Vyriausybei pristatytas nutarimo projektas lėmė, kad nuo šių metų pradžios didžiųjų miestų termofikacinėms elektrinėms nebeteikiamos valstybės remiamos elektros gamybos kvotos. Dėl to 2015 metų gruodžio 31 dieną TE-3 sustabdyta, o daugiau kaip 100 aukštos kvalifikacijos darbuotojų atleista.

A. Keserauskui kelia abejonių, ar „Lietuvos energijos“ elektrinė galės gaminti elektrą, kurią be valstybės paramos sugebėtų parduoti biržoje. „Man atrodo, jog kvotas panaikino tam, kad esamos termofikacinės elektrinės būtų numarintos. Kai jų klausimas bus išspręstas, naujai pastatytai elektrinei kvotos vėl atsiras“, – spėjo jis.

Buvusiam VŠT vadovui neramu ir dėl to, kad įgyvendinus „Lietuvos energijos“ projektą nebus panaudojamas ypatingos svarbos 250 metrų aukščio TE-3 kaminas, kurio taršos sklaida ir teršalų koncentracija sudaro sąlygas vilniečiams gyventi švaresnėje aplinkoje. „Planuojamo šalia statyti naujo „Lietuvos energijos“ kamino aukštis siekia tik 80 metrų, o jo taršos sklaida ir teršalų koncentracija kelis kartus prastesnė nei esamo kamino“, – įsitikinęs pašnekovas.

Chaotiškos statybos

A. Keserausko nuomone, valdžios pomėgis grandioziniams projektams brangiai kainuoja Lietuvos žmonėms. Antai 2012 metais pradėtas eksploatuoti daugiau kaip 1,3 mlrd. litų (376,5 mln. eurų) kainavęs Lietuvos elektrinės 9-asis blokas beveik ištisus metus stovi be darbo, nes dujomis kūrenamo įrenginio gaminamos brangiausios Lietuvoje elektros be valdžios subsidijų rinkoje parduoti neįmanoma.

„Šį įrenginį reikėjo statyti ne Elektrėnuose, o Vilniuje. Be to, statyti kogeneracinę jėgainę, kuri ne tik gamintų elektrą, bet ir tiektų šilumą vilniečiams. Tik kartu gaminant šilumą ir elektrą šios kaina tampa konkurencinga. Jeigu vietoj neefektyvaus 9-ojo bloko būtų buvusi pastatyta kogeneracinė jėgainė sostinėje, dabar nereikėtų ir naujosios biokuru ir atliekomis kūrenamos elektrinės. Bet Lietuvoje jau seniai pasigendame visa apimančios energetikos strategijos. Kai to nėra, pastatomas milijardo vertės įrenginys, kurio gaminama elektra tokia brangi, kad geriausia jo nenaudoti. Tikrai nežinau kitos valstybės, kuri dirbtų taip chaotiškai. Pas mus iš pradžių statomi brangūs įrenginiai, o paskui kuriamos strategijos. Mano galva, turėtų būti atvirkščiai“, – apgailestavo A. Keserauskas.

Pašnekovo nuomone, Lietuvos valdžia mėgsta grandiozines investicijas, kurios akivaizdžiai yra nenaudingos. Tačiau kai abejotinos vertės statybos baigiamos, jų organizatoriai nedrįsta pripažinti savo klaidų.

„Ar ne tai dabar daroma Vilniuje? Veikiančios jėgainės atsisakoma ir statoma nauja. Energetikams, specialistams tikrai skauda širdį, kai naikinamas įrenginys, kuris dar galėtų būti ilgai naudojamas ir duoti naudos“, – kalbėjo A. Keserauskas.

Ekonominis LE ir VŠT projektų palyginimas

„Lietuvos energijos“ projekto palyginimas su TE-3 panaudojimo galimybėmis

RodiklisMato vienetasVŠT (biokuras ir atliekos)LE (biokuras ir atliekos)
Elektros gamybos savikaina (įskaitant kapitalo sąnaudas)euro ct/kWh3,64,1
Galutinės šilumos kaina vartotojams įgyvendinus projektą*euro ct/kWh5,025,16
Galutinės šilumos kainos sumažėjimas vartotojamsproc.19,117,2
Nuostolis VŠT dėl TE-3 demontavimomln. eurų0,0–40,0
Nuostolis VŠT dėl darbuotojų atleidimomln. eurų0,0–2,1
Nuostolis VŠT dėl konkurencingumo praradimomln. eurų0,0–64,0
Projekto finansinė nauda (FGDV)**mln. eurų32,57,5
Projektų palyginimas (ENIS)***0,980,44

*Lyginant su 2015 metų vasario mėnesiu

**Investicijų finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV) parodo, ar verta investuoti į projektą. Jeigu FGDV teigiama, projekto finansinė nauda padengs investuotoja kapitalo sumą.

***Vertinant ekonominės naudos ir kaštų santykiu

Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus šilumos tinklai (2015 metų duomenys)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"