TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valdžios ir verslo partnerystei stinga įgūdžių

2013 09 26 11:27
Tarp šių metų viešosios ir privačiosios partnerystės projektų yra Lukiškių kalėjimo Vilniuje iškeldinimas. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Valstybės institucijos, atsakingos už valdžios ir privačių subjektų partnerystės projektų įgyvendinimą, kol kas neturi reikiamų įgūdžių ir patirties, kaip parengti partnerystės projektų dokumentus ir tokius projektus vykdyti. Be to, atlikdamos galimybių studijas, valdžios institucijos, nevertina savo finansinių galimybių įgyvendinti projektą. Prie tokių išvadų priėjo Valstybės kontrolė, atlikusi pirmąjį valdžios ir verslo projektų auditą.

Daugelyje pasaulio šalių viešasis ir privatus sektoriai glaudžiai bendradarbiauja spręsdami infrastruktūros problemas: atnaujindami kelius, transporto sistemas, laisvalaikio ir poilsio objektus, mokyklas, ligonines bei kurdami reikiamą infrastruktūrą. Vieną tokio bendradarbiavimo būdų yra valdžios ir privačių subjektų partnerystę (VžPP) Lietuvoje nuo 2010 metų reglamentuota Investicijų įstatymas. Valstybės kontrolė atliko auditą, siekdama įvertinti, ar VžPP Lietuvoje plėtojama efektyviai.

Nevertina finansinių galimybių

„Pirmosios valdžios ir privačių subjektų partnerystės projektų įgyvendinimo patirties vertinimas atskleidė tobulintinus partnerystės projektų inicijavimo ir rengimo, sutarčių sudarymo ir valdymo aspektus. Kadangi valdžios ir privačių subjektų partnerystės projektų praktika Lietuvoje tik formuojasi, atlikdami auditą siekėme nustatyti problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant pirmuosius projektus ir, įvertinus kitų Europos valstybių praktiką bei ekspertų nuomones apie valdžios ir privačių subjektų partnerystės plėtojimą, pateikti rekomendacijas, kurios padėtų išvengti tokių problemų pasikartojimo ateityje“, – pristatydama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Iki šiol Finansų ministerijai buvo pateikti vertinti 22 VžPP projektai. Septyni projektai yra patvirtinti, du iš jų – jau pradėti vykdyti. Pirmiausia, Valstybės kontrolės vertinimu, reikėtų tobulinti partnerystės projektų inicijavimą ir rengimą. Prieš rengiant galimybių studijas nė vienu analizuotų projektų atveju nebuvo išsamiai vertinta, ar tikslinga šiuos projektus vykdyti VžPP būdu. Atliekant galimybių studijas nebuvo vertintas toks svarbus kriterijus kaip institucijos finansinės galimybės įgyvendinti projektą – jis nevertintas nė vienu nagrinėtu atveju.

Galimybių studijų rengimo ir derinimo etape projektų valdymas ne itin geras – projektus įgyvendinančiose institucijose nebuvo paskirti projektų vadovai, nesudarytos projekto valdymo darbo grupės. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl neužtikrinamas galimybių studijų bei partnerystės projektų duomenų pagrįstumas.

Abejonės dėl ilgalaikių sutarčių

Valstybės institucijos, atsakingos už valdžios ir privačių subjektų partnerystės projektų įgyvendinimą, kol kas neturi reikiamų įgūdžių ir patirties, kaip parengti partnerystės projektų dokumentus ir tokius projektus vykdyti. Todėl metodiniai viešojo ir privataus sektorių partnerystės dokumentai yra labai svarbūs. Auditoriai pastebi, kad reikėtų aiškiai apibrėžti, kokios pozicijos įtraukiamos apskaičiuojant projekto vertę ir viešojo bei privataus sektorių partnerystės mokestį, o partnerystės sutartyje turėtų būti detalizuoti turto perdavimo ir jo būklės klausimai sutarties nutraukimo atveju. Taip pat turėtų būti parengtos partnerystės sutarties valdymo vadovo gairės. Nesant sutarties valdymo vadovo, projektą įgyvendinančiai institucijai sudėtinga įsitikinti, ar viešasis sektorius gauna paslaugas, už kurias moka, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios sutartys gali būti sudaromos ilgam laikotarpiui – iki 25 metų.

Atlikusi auditą, Valstybės kontrolė Finansų ministerijai pateikė rekomendacijas, kurios turėtų pagerinti VžPP projektų inicijavimą, galimybių studijų ir partnerystės projektų parengimo kokybę, projektų įgyvendinimą ir sutarties valdymą.

Šiemet numatė skirti milijardą litų

Pirmasis įgyvendintas valdžios ir privačios partnerystės projektas - prie Vilniaus pastatyta maždaug 200 mln. litų vertės Balsių mokykla.

Tarp šių metų viešosios ir privačiosios partnerystės projektų yra Lukiškių kalėjimas, Teismų rūmai, Palangos aplinkkelis, Vilniaus-Molėtų kelias. Visiems projektams numatyta skirti iki 1 mlrd. litų.

Valdžios ir privačios partnerystės pagrindu taip pat planuojama statyti kelių aukštų stovėjimo aikštelę Vilniaus Santariškių ligoninių miestelyje, įgyvendinti Vilniaus policijos komisariatų sujungimo projektą, vystyti Nemuno uostų prieplaukas, statyti kelio atkarpą Mauručiai-Puskelniai ir kitus.

Pagal Klaipėdos universiteto ir Turto banko susitarimu parengtą projektą universiteto miestelyje, H.Manto g. esančiame 23,6 hektaro ploto sklype, planuojama statyti naują 450-600 vietų studentų bendrabučio kompleksą, jį sudarys trys korpusai.

Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad didžiausias tokių projektų stabdis yra „žinių neturėjimas“, nes reikia tinkamai vertinti tiek projektinę, tiek galutinę projektų kainą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"