TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valdžios karas su verslu nesibaigia

2016 08 26 6:00
20 mln. eurų vertės „Danpower Baltic“ elektrinė iki šiol negavo elektros gamybos leidimo aukcione laimėtomis sąlygomis. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Kauno energetikos bendrovės, pastačiusios ir šią vasarą pradėjusios eksploatuoti milijonus eurų kainavusias kogeneracines elektrines, iki šiol negauna leidimo gaminti elektrą viešame aukcione laimėtomis sąlygomis. Bendrovių vadovai kaltina Energetikos ministeriją, esą ši žlugdo privačias investicijas siekdama proteguoti valstybinę energetikos bendrovę.

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kaip valstybės institucijos trukdė pradėti eksploatuoti kogeneracinę elektrinę, į kurią Kauno bendrovė „Foksita“ investavo per 16 mln. eurų, ir Kauno bendrovės „Danpower Baltic“ kogeneracinę jėgainę, į ją investuota 20 mln. eurų.

Abi elektrinės šiuo metu veikia, tačiau elektrą gamins kitomis sąlygomis, nei buvo nustatyta aukcione, kurį prieš kelerius metus surengė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Gamina šilumą ir elektrą

Elektrinę pastačiusios bendros „Danpower GmbH“ ir „GECO Investicijos“ įmonės „Danpower Baltic“ valdybos narys Valentinas Belousovas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad dokumentus gamybos leidimams gauti pridavė rugpjūčio 18 dieną, tai yra nepasibaigus nustatytam terminui. Pagal anksčiau išduotą plėtros leidimą, įmonė buvo įsipareigojusi jėgainę paleisti iki rugpjūčio 23 dienos. Nors dėl Energetikos ministerijos veiksmų šis terminas esą nebėra įpareigojantis, įmonė stengėsi formaliai įvykdyti visus teisinius reikalavimus.

„Dirbame nuo birželio mėnesio. Visą liepą teikiame į tinklą šilumą ir elektrą, jau trečią mėnesį laimime „Kauno energijos“ konkursus tiekti miestui šilumos energiją mažiausiomis kainomis“, – sakė jis.

Įmonė rugpjūčio 18 dieną įteikė dokumentus Valstybinei energetikos inspekcijai išduoti šiai jėgainei gamybos leidimą ir patvirtinti 2013 metais Kainų komisijos nustatytą fiksuotą skatinamąjį tarifą, kuriuo 12 metų turėtų būti superkama elektros energija.

„Fokstita“ į elektrinę įnvestavo 16 mln. eurų, tačiau ji dėl valdžios statomų kliūčių tiekia tik šilumos energiją. /Erlendo Bartulio nuotrauka

„Manome, kad tai yra nesusipratimas, skatinamasis tarifas mums nėra panaikintas, nes aukciono rezultatai yra neatšaukti, – vakar „Lietuvos žinioms“ teigė V. Belousovas. – Tai kažkokios biurokratinės pinklės. Šiuo metu esame pateikę visus reikalingus dokumentus ir tikimės rugsėjo antrą arba trečią savaitę gauti gamybos leidimą su skatinamuoju tarifu.“

Vis dėlto tikrumo, kad toks leidimas bus išduotas, V. Belousovas neturi. Anot jo, šiuo metu Energetikos ministerija intensyviai siunčia įmonei įvairias užklausas, į jas bendrovės stengiasi atsakyti. „Dabar vyksta teisininkų pokalbiai, ir tikimės palankaus sprendimo. Mes laimėjome aukcioną, kurio rezultatai nepanaikinti, – įsitikinęs jis. – Elektrinė pastatyta pagal visus įstatymus, begalė valdžios institucijų patikrinimų pažeidimų nerado. Manome, kad nėra jokių formalių priežasčių mums neišduoti gamybos leidimo su skatinamuoju tarifu.“

Ši kogeneracinė elektrinė Kaune yra tik viena iš trijų, kurias „GECO Investicijos“ planavo statyti aukcione laimėtomis sąlygomis. Kitų statyba sustojo valdžiai pasirinkus biurokratinių kliūčių statymo kelią.

Į „Danpower Baltic“ 20 megavatų (MW) šilumos ir 5 MW elektros gamybos galios kogeneracinės elektrinės statybą Kaune, Taikos prospekte, investuota 20 mln. eurų. Investicijos į kogeneracinių jėgainių Šiauliuose ir Vilniuje, kurios taip pat laimėjo kvotų ir skatinamojo tarifo aukcionus, projektus laikinai sustabdytos.

Pasak V. Belousovo, privačiai bendrovei sunku vienu metu vykdyti tris projektus, kai tenka spręsti teisinius ginčus ir bylinėtis su valstybe. Jeigu valstybės institucijos, užuot kaišiojusios pagalius, būtų vykdžiusios savo įsipareigojimus, V. Belousovo nuomone, šiuo metu naujos modernios kogeneracinės elektrinės veiktų ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, Šiauliuose.

„Danpower Baltic“ ieškinį prieš Energetikos ministeriją, kuri panaikino įmonei išduotą plėtros leidimą su skatinamuoju tarifu, nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas. „Nors mums šis leidimas buvo panaikintas, radome kitų teisinių priemonių tęsti investicinį projektą, jėgainę pastatėme laiku ir įvykdėme visas sąlygas, kurios buvo nurodytos aukcione. Tai padarėme nepaisydami to, kad mums visais būdais trukdė įgyvendinti projektą“, – aiškino V. Belousovas.

Jis sakė esą įsitikinęs, kad skatinamasis tarifas įmonei bus išduotas, tačiau abejojo, kiek laiko tai užtruks. „Savo poziciją ginsime teisinėmis priemonėmis. Jeigu negausime leidimo šiuo etapu, kreipsimės į Lietuvos teismus. Jeigu ir to nepakaks, ieškosime teisybės tarptautiniuose teismuose“, – kalbėjo V. Belousovas.

Trukdo gaminti elektrą

Bendrovės „Foksita“ direktorius Algimantas Stasiukynas vakar „Lietuvos žinioms“ teigė, kad šiai įmonei nepavyko paleisti daugiau kaip 16 mln. eurų kainavusios elektrinės iki rugpjūčio 23 dienos, nes elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ iki šiol jos neprijungė prie elektros tinklų.

„Mus žada prijungti tik rugsėjo 6 dieną, bet ir dėl to nesame tikri. Viską esame parengę, techninių kliūčių tiekti elektros energiją nėra. Jėgainė dirba, gamina šilumą ir tiekia miestui bei garą – Kauno dirbtinio pluošto gamyklai, o elektros tiekti negalime“, – skundėsi A. Stasiukynas.

Įmonės vadovas tvirtino, kad be skatinamojo tarifo, kurį „Foksita“ laimėjo prieš trejus metus, investuotojai šios jėgainės nebūtų statę. „Ji atsiperka tik tuo atveju, jeigu jos gaminamai elektrai taikoma skatinamasis tarifas. Kitu atveju tai yra paprasta katilinė, tik tris kartus brangesnė“, – ironizavo pašnekovas.

„Foksitos“ vadovo nuomone, neradusi teisėtų būdų sustabdyti šios įmonės projektą Energetikos ministerija pasitelkė jai pavaldžią Valstybinę energetikos inspekciją (VEI). Ši po „konsultacijų“ su ministerija nepratęsė jėgainei leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus.

Pasak A. Stasiukyno, leidimas neišduodamas todėl, kad nauja bendrovės elektrinė daug kam trukdo. „Formali priežastis, kurią neoficialiai deklaruoja Energetikos ministerija, kad trukdome „Lietuvos energijos“ kartu su „Fortum“ Kaune statomai kogeneracinei elektrinei, kurios 51 proc. akcijų priklausys valstybei“, – tikino jis.

Našta – mokesčių mokėtojams

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad Vyriausybės viltis gauti europinę paramą Kauno kogeneracinės elektrinės projektui gali palaidoti ambicingi Europos Sąjungos aplinkosaugos tikslai. Tada dar vieno valdžios energetinio projekto našta gultų ant Lietuvos mokesčių mokėtojų pečių. Europos Komisija, neoficialiomis žiniomis, nelinkusi jo remti, nes trijų šiukšlių deginimo jėgainių Lietuvoje būtų per daug – joms pritrūktų komunalinių atliekų.

Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių projektams prašoma bendra ES paramos suma siekia 233 mln. eurų. Tačiau oficialaus Europos Komisijos patvirtinimo, kad ši parama pasieks Lietuvą, kol kas negauta, priešingai – 69 mln. eurų ES paramos Kauno projektui jau nesitikima.

„Lietuvos energijos“ grupė Kaune ketina statyti didelio galingumo kogeneracinę elektrinę. Jos šilumos bendroji galia sudarytų iki 70 MW, o elektrinė galia – iki 25 MW.

Baigiama statyti „Foksitos“ jėgainė valstybiniam projektui sudarytų konkurenciją, todėl tai gali būti pagrindinė priežastis, kodėl ji dirbtinai stabdoma.

Šiuo metu „Foksita“ veikia pagal naujai gautą gamybos leidimą, o dėl, jos nuomone, galiojančio plėtros leidimo su skatinamuoju tarifu sustabdymo įmonė bylinėjasi teisme. „Jeigu laimėsime bylą, gausime skatinamąjį tarifą. Jeigu nelaimėsime, kreipsimės dėl savo teisėtų interesų į tarptautinius teismus. O kol kas eksploatuosime elektrinę nuostolingai“, – sakė A. Stasiukynas.

„Foksita“ per metus planuoja pagaminti apie 240 tūkst. MWh šilumos energijos (20 proc. Kauno poreikio) ir apie 40 tūkst. MWh elektros energijos bei papildomai 5 GWh garo Kauno dirbtinio pluošto gamyklai.

Teisinė sumaištis

Dviejų įmonių investicijų žlugdymo istorijos ištakos siekia 2013 metų vasarą. Tų metų birželio 20 dieną Kainų komisija patvirtino skatinimo kvotų biomasės elektrinėms, kurių įrengtoji galia nuo 10 kW iki 5000 kW, aukciono laimėtojus – penkias energetikos bendroves. Joms išdalijo 23,99 MW skatinimo kvotą ir nustatė fiksuotą tarifą – 33,5 lito cento už kilovatvalandę (9,702 euro cento už kilovatvalandę) elektros energijos supirkimo kainą 12 metų. Aukciono laimėtojoms UAB „SSPC-Taika“, UAB „SSPC-Vilnius“, UAB „GECO-Taika“ paskirstyta po 5 MW, UAB „Foksita“ – 4,99 MW, UAB „Eurovistos servisas“ – 4 MW skatinimo kvota.

Tačiau netrukus aukciono laimėtojams pradėta visaip trukdyti realizuoti investicinius projektus. Mat Vyriausybė 2013 metų vasarą Seimui pateikė Energetikos ministerijos parengtą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo buvo siūloma remtinos elektros energijos kvotą biokuro kogeneracinėms elektrinėms sumažinti nuo 355 MW iki 200 MW.

Seimas skatinimo kvotą sumažino iki 105 MW, neįvertinęs, kad tuo metu jau buvo pasibaigęs Kainų komisijos rengtas tos kvotos aukcionas. Todėl, liepos 20 dieną įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymui ir jo įgyvendinimo įstatymui, liko neišspręstas klausimas dėl dalies skatinimo kvotos aukcionus iki tos datos jau laimėjusių potencialių projektų vykdytojų.

Pasirodė, kad Seimas, keisdamas įstatymą ir sumažindamas skatinimo kvotą, nežinojo, jog Energetikos ministerija jau yra paskirsčiusi daugiau bendros remtinos galios, o Kainų komisija jau surengė aukcionus. Verslininkai tuomet teigė, kad įstatymas negali būti taikomas teisėtai paskirstytoms kvotoms. Mat aukcionai buvo laimėti oficialiai, jų negalima tiesiog panaikinti – įstatymai atgaline data negalioja.

Aukcioną laimėjusios UAB „GECO Investicijos“ valdomos įmonės „SSPC-Taika“, „SSPC-Vilnius“ ir „GECO-Taika“ planavo iki 2016 metų pabaigos pastatyti biokuro kogeneracines jėgaines Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje. Kiekvienos iš jų galia būtų siekusi 5 MW elektros ir 20 MW šilumos energijos. Jėgainės turėjo būti statomos iš nuosavų ir skolintų lėšų.

2013 metais „GECO“ vadovai pranašiškai išsitarė, kad aukcioną laimėjusių elektrinių statybai valdžia pasirinks sąmoningo trukdymo kelią: Energetikos ministerija arba neišduos gamybos leidimo, arba jį išduos, tačiau su raginimu ESO (tuometei LESTO) skatinamojo tarifo netvirtinti, o elektrą supirkti rinkos kaina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"