TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valdžios pamiršta įmonė šaukiasi bankroto

2007 07 18 0:00
Valstybės atstumta ir pamiršta "Alytaus tekstilė" jau tampa istorija.
LŽ archyvo nuotrauka

"Alytaus tekstilė" šiąnakt galėjo įžengti į bankrotą - vakar vakare sušauktame posėdyje šį klausimą greta kitų išeičių ketino svarstyti jos valdyba. Vos prieš porą mėnesių pardavusi bendrovės akcijas valstybė jos darbuotojams padėti negali, nebent suteikti aiškumo.

"Alytaus tekstilė" iki šių metų pavasario tebebuvo valstybės nuosavybė. Dabar ji privatizuota. Jos veikla sustabdyta, paskutinis turtas išparduodamas, kitas - seniai įkeistas už skolas. Darbuotojai net piketuodami iš naujų savininkų neišsireikalauja algų ir išeitinių kompensacijų, bet nė vienas valstybės pareigūnas jų neužtaria.

Kokią atsakomybę šiuo metu valstybė turėtų jausti ir ko iš jos gali tikėtis "Alytaus tekstilės" darbuotojai?

To LŽ paklausta Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė teigė, kad "atsakinga už savo žmones yra savivaldybė", susirūpinimą "Alytaus tekstilėje" susidariusia padėtimi esą rodo Alytaus meras.

"Tačiau jeigu tokia situacija tęsis, reikia pasitarti su ūkio ministru ir spręsti, ką daryti. Nors valstybė įmonės akcijų jau nebeturi, tačiau žmonėms reikia aiškumo", - LŽ paraginta bandė valstybės atsakomybę apibūdinti B.Vėsaitė.

"Alytaus tekstilės" akcijos privatiems investuotojams buvo parduotos gegužės 18 dieną Vilniaus vertybinių popierių biržoje per viešą pardavimo aukcioną už pradinę 358,281 tūkst. litų kainą.

Paklausta, ar nebuvo padaryta klaida vienos didžiausių Alytaus įmonių savininkų ieškoti aukcione aklai, neįsitikinus jų kėslais, pašnekovė apgailestavo tik dėl to, kad valdžia bet kokiu atveju kritikos nebūtų išvengusi.

"Kai būdavo bandoma parduoti vienam savininkui, kritikos taip pat būdavo sulaukiama, tad buvo pabandyta eiti šiuo keliu. Tačiau "Alytaus tekstilės" darbuotojams dabartinis variantas prastesnis, nes akcininkų yra daug ir neaišku, iš ko reikalauti atsakomybės", - pripažino pašnekovė.

Nežinomas realus turto dydis

Buvo skelbiama, kad "Alytaus tekstilės" skolos siekia 58 mln. litų, iš kurių 18 mln. litų yra uždelstos. Tačiau naujieji įmonės savininkai neskuba skelbti jos bankroto, nors to prašo darbuotojai. Žmonės nesupranta, kodėl valstybė nepriverčia savininkų ryžtis bankrotui, kol dar yra likusio neparduoto įmonės turto, atiduoti dalį skolų.

Kaip LŽ sakė Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Rainys, skolininkės įmonės derybos su kreditoriais turi vykti arba per bankrotą, arba per restruktūrizavimą netaikant bankroto. Kad susidarytų bankroto situacija, pradelstų skolų su visu turtu santykis turi siekti 50 procentų. Jo žiniomis, "Alytaus tekstilėje" šis santykis tiek nesiekia. Tačiau G.Rainys pripažįsta, kad pasitaiko, jog popieriuje parašyti skaičiai neatitinka tikrovės.

"Jeigu kreditorius parašytų pareiškimą teigdamas, kad reali įmonės turto vertė yra daug mažesnė nei balansinė, tokiu atveju teismas atlikęs ekspertizę gali pripažinti, kad yra bankroto situacija. Būna, pavyzdžiui, kad įmonė yra išsiuntusi produkcijos į kitą šalį, o balanse gautinos sumos atsispindi kaip laikinas turtas, tad gali atrodyti, kad turto esama pakankamai", - sakė jis.

Jautriausi - darbuotojai

Pasak G.Rainio, įmonės darbuotojai taip pat yra kreditorius ir turi tokias pačias teises prašyti skelbti įmonės bankrotą kaip bet kuris kitas kreditorius.

"Darbuotojai yra pats jautriausias kreditorius. Bankai, tiekėjai gali pakęsti kelių milijonų skolą, tačiau darbuotojai skolos didėjimo netoleruoja", - teigė G.Rainys.

Tačiau "Alytaus tekstilė" turi itin daug kreditorių, kuriems nugyventos įmonės turto neužteks jos skoloms padengti po bankroto, valstybei - taip pat, todėl jos interesai ginami, priešingai nei darbuotojų.

Naujieji "Alytaus tekstilės" akcininkai, pasak pašnekovo, Turto bankui pasiūlė už 50 proc. išpirkti skolą. "Turto bankas kreipė dėmesį į tai, kiek kreditorių reikalavimas yra pagrįstas nekilnojamuoju turtu, ir rimtai vertina siūlymą, nes mato, kad daugiau šansų atgauti skolą nebus, tad sutinka su dabartinėmis sąlygomis", - aiškino pašnekovas.

Pasak G.Rainio, kuo daugiau turto įkeičia bendrovė, tuo mažesnė tikimybė, kad darbuotojai atgaus savo pinigus.

Bankroto ir Garantinio fondo įstatymai reglamentuoja, kad pirmiausia turi būti atsiskaitoma su darbuotojais, tačiau jiems turi būti atlyginama iš atgautų lėšų, tai gali būti atgauti pinigai už parduotą produkciją arba parduotą nekilnojamąjį turtą.

"Jeigu turtas yra įkeistas, pirmiausia 100 proc. yra tenkinami to įkaito turėtojo reikalavimai. Skaičiuojant paaiškės, kiek lėšų yra neįkeistų ir kiek jų galima skirti darbuotojams, o trūkstamas lėšas darbuotojams duoda Garantinis fondas", - priminė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"