TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valgyti - atgal į kaimą

2009 03 02 0:00
Manoma, kad ekologiškai besimaitinantys žmonės nebenorės remti
LŽ archyvo nuotrauka

Ekologiški, sveikai pagaminti produktai arba daržovės iš močiutės ar nuosavo daržo šiandien skamba kaip kadaise - ananasai ar mėsainiai. Tiesioginis gamintojo ir valgytojo bendravimas atsisakant tarpininkų ir sveikas maistas šalyje tampa vis patrauklesnis.

Žmonių mitybos ir maisto gavimo įpročiai sparčiai keičiasi. Šiandien Europoje maisto produktai lengviausiai pasiekiami ir dažniausiai įsigyjami prekybos centruose. Vakarų Europoje, kur prekybos centrai daugiausia įsikūrę atokiau nuo miesto centro ar tankiai gyvenamų rajonų, tarp gyventojų populiarios specializuotos parduotuvės. Mūsų šalyje, kur visko galima nusipirkti viename prekybos centre bet kurioje miesto vietoje, specializuotų parduotuvių prireikia tik vienam kitam pirkėjui. Vis dėlto ir Lietuvoje kokybiškesnio, ekologiško maisto paieška tampa vis aktualesnė.

Šalies parduotuvėse atsirado daugybė beverčio maisto, nors dar visai neseniai Lietuvos žmonės stebėjosi, kaip pesticidų, nitratų, antibiotikų, hormonų, sintetinių maisto priedų, sunkiųjų metalų prisotintais produktais kasdien minta nuolat skubantys ir besipučiantys ekonomiškai klestinčių šalių gyventojai.

Lietuvoje pastaraisiais metais davus kelią didžiosioms parduotuvėms, kurios rinkosi kuo pigesnį tiekėją ir dažnai - iš kitų šalių, ūkininkams nebeapsimokėjo verstis ūkininkavimu. Šiuo metu, net ir labai norint, grįžti prie jų auginamų daržo ir lauko gėrybių ar gyvulinės kilmės maisto yra gana sudėtinga - neretai ir pačių kaimo gyventojų šaldytuvai pilni parduotuvėse pirkto maisto. Bevertis maistas dažnai lengviau pasiekiamas tiek laiko, tiek kainos atžvilgiu.

Blogo maisto - šimtai tonų

Nesaugaus maisto pardavimą stabdančios institucijos dažnai skelbia pranešimus apie baudas tokiu maistu prekiaujančioms parduotuvėms ar maitinimo įstaigoms.

Patikrinti visų iki vieno maisto produktų neįmanoma, taigi nežinoma, kiek į rinką, vartotojų šaldytuvus ir skrandžius patenka sveikatai pavojingo maisto.

Vien oficialiais duomenimis, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) per 2008 metus nustatė 49 importuojamų nesaugių maisto produktų atvejus ir 1 nesaugių pašarų importo atvejį (14 atvejų daugiau nei 2007 metais). 21 pažeidimas buvo nustatytas per rinkos kontrolę (parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose, didmeniniuose sandėliuose), o 29 - kontroliuojant importą.

Praėjusiais metais dėl nustatytų saugos reikalavimų neatitikimo buvo uždrausta tiekti į rinką daugiau kaip 670 tonų nesaugių maisto produktų ir 186 tonas nesaugių pašarų.

Lietuvos rinkoje buvo uždrausta parduoti šiuos produktus: 364 tonas ryžių iš Pakistano, 100 tonų žuvų miltų iš Maroko, 40 tonų radioaktyvių mėlynių iš Baltarusijos, 37 tonas saulėgrąžų, 34 tonas džiovintų bananų iš Vietnamo, 27 tonas šaldytų žuvų iš Kinijos ir Rusijos, 25,5 tonos šaldytų vištos krūtinėlių iš Brazilijos, 24 tonas šaldytos kiaulienos be kaulų iš JAV, 23 tonas paukštienos ir 21,6 tonos vištų sparnelių iš Lenkijos, 20,7 tonos granatų, 12,6 tonos apelsinų, 19 tonų riešutų iš Kinijos, nes jie neatitiko saugos reikalavimų. Sąrašą galima tęsti.

Lietuvos rinkoje uždrausta platinti kai kuriuos maisto produktus, nes buvo rasta aflatoksinų, vartoti neleistinų maisto priedų, pesticidų, parazitų, nustatyta mikrobiologinė tarša, taip pat ir dėl kitų priežasčių.

Pasibeldė į duris

Prekybos centruose ir viešojo maitinimo įstaigose siūlomų maisto produktų kokybė nebetenkina šalies pirkėjų. Miestiečiai vis dažniau eina ar bent jau ketina eiti į turgų, ekologiško maisto prekyvietes ar kreipiasi į individualius ūkininkus. Čia jie tikisi gauti sveikesnį kąsnį. Pasisekė tiems, kurie kaimuose tebeturi močiutes.

Vis dar gyvulius laikantys ir savo daržuose triūsiantys netoli miestų esančių kaimų gyventojai kartais ir patys ieško valgytojų, kuriems tiesiogiai, be jokių dėl antkainių maistą branginančių tarpininkų, galėtų parduoti pieno ar mėsos produktus, vaisius ar daržoves. Savo prekes jie siūlo daugiabučių laiptinėse klijuodami nedidelius skelbimus ar mesdami juos tiesiai į gyventojų pašto dėžutę, arba tiesiog pasibeldžia į duris: "Gal reikia bulvių?"

Vilniaus rajone, Riešėje, gyvenanti jauna šeima LŽ pasakojo, kad jau gerą pusmetį, nuo tada, kai į jų duris pasibeldė netoliese gyvenantis žemdirbys, jie iš parduotuvių nebeperka pieno produktų, kiaušinių, daržovių, retai tenka pirkti ir mėsą.

"Jau kelerius metus galvojome, kaip susirasti tokį žmogų, iš kurio tiesiogiai galėtume pirkti maistą. Ir vieną dieną jis pats atėjo į mūsų namus. Su žmona iš karto šokome į automobilį, nuvykome apžiūrėti jo ūkio ir susigundėme. Žmogus sakė, kad visko, ką pats užsiaugina, nebegali suvartoti, o netoliese gyvenančių artimųjų neturi, tad nusprendė dalį parduoti. Iš pradžių iš jo pirkome tik daržoves ir pieno produktus, vėliau - ir paukštieną, kiaulieną, - džiugiai pasakojo Linas. - Be to, mums labai pasisekė, nes produktus jis parduoda tikrai juokingomis kainomis: litrą pieno - už litą, bulvių ar morkų kilogramą - už litą, 10 kiaušinių - už 3 litus, svogūnų laiškų ar krapų vasarą prideda nemokamai ir panašiai. Užtat jam iš miesto kartais atvežame duonos ar miltų."

Jauna šeima sakė, kad tokių žmonių, turinčių ekologinius ūkius ir galinčių nebrangiai parduoti maisto produktus, rasti pavyksta ne visiems, tačiau ir kitiems siūlo pamėginti.

Kaimas - nebūtinai ekologiškas

Ekologiško maisto šalininkai skaičiuoja, kad vaistai ir gydymas, kai susergama vartojant chemikalų prisotintus produktus, kainuoja daugiau nei ekologiškas maistas.

Jie teigia, kad atsargiems reikia būti ne tik parduotuvėse, bet ir turguose ar iš ūkininkų renkantis maisto produktus. Esą ne visas kaimiškas maistas yra švarus. Pavyzdžiui, ekologiniu ūkiu negali vadintis tas, kuris nėra pakankamai nutolęs nuo kelio ar nuo chemizuotų ūkių.

Sertifikuotų ekologinių ūkių Lietuvoje yra apie 3 tūkst., ir nors praėjusiais metais ūkių plėtra kiek sulėtėjo, tačiau jų plotas nemažėja.

Ekologinei gamybai skirto žemės ploto pernai šalyje buvo sertifikuota 127,36 tūkst. hektarų - 1,5 proc. daugiau nei 2007 metais. Tačiau per metus 1,8 proc., iki 2,8 tūkst. sumažėjo sertifikuotų ekologinių ūkių.

"Tatulos programos" direktoriaus Almono Gutkausko teigimu, Lietuvoje esama ir tokių prekyviečių, kur prekiaujama maistu ne iš ekologinių ūkių, tačiau pirkėjai, jau atsikandę importuoto maisto, kone visus Lietuvos ūkiuose užaugintus produktus įsivaizduoja esant ekologiškus. "Didžiųjų miestų gyventojams atrodo, kad viskas, kas iš kaimo, yra ekologiška. Tačiau tokia nuomonė yra klaidinga. Ekologinė gamyba skiriasi iš esmės ir ji yra brangesnė", - dėstė pašnekovas.

A.Gutkauskas sakė, kad parduotuvėse dėl antkainių ekologiškų prekių kainos yra gerokai didesnės nei ekologiškų gėrybių mugėse ar turgeliuose. "Nustebau pamatęs, kad vienas prekybos tinklas tiek prašo už lietuvišką ekologišką produkciją: pomidorai - 26 litai, česnakai - 80 litų, svogūnų pynė - 17 litų, kai mugėse šių daržovių galima įsigyti už kelis litus", - vardijo A.Gutkauskas.

Ekologiniuose turgeliuose ekologiškų produktų kainos maždaug tokios: bulvės ir burokėliai - 2 litai, morkos - 2-3 litai, duonos kilogramas - 6,5 lito, rūkyti lašiniai 16-23 litai, jautienos kilogramas - 36 litai, tiek pat ir kiaulienos nugarinė, dešros - apie 25 litus.

Vykstant "Tatulos programos" ekologinių gėrybių mugei, kur prekiauja apie 40 dalyvių, lentynos šluote nušluojamos. Į turgelius susiburia mažiau dalyvių ir pirkėjų, planuojama, kad į šias visus metus veiksiančias prekybos vietas nuolat susirinks apie 11 dalyvių, siūlančių ekologiško maisto: vaisių, daržovių, mėsos produktų, medaus, vaistažolių, duonos. "Praėjusią savaitę pirmąkart vykusi tokia prekyba leidžia manyti, kad paklausos neteks ieškoti", - gerai nusiteikęs pasakojo jis.

Pašnekovas, kalbėdamas apie ekologinių maisto prekių ateitį, neabejojo, kad tie ūkininkai, kurie užsiima ekologiniu ūkininkavimu, prie chemizuoto grįžti nebenorės. "Tas pats pasakytina ir apie pirkėjus", - teigė jis.

Faktai

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, sausio mėnesį sertifikuotos dvi naujos įmonės - ekologiškų daržovių bei prieskoninių augalų sėklų pakavimu užsiimanti bendrovė "Agrofirma sėklos" ir ekologišką pomidorų padažą bei kečupą planuojanti gaminti įmonė "Vesiga".

Ekologiškų maisto produktų kainos Lietuvos mažmeninės prekybos centruose per metus išaugo 16,5 proc., o per mėnesį - apie 3,2 procento. Labiausiai šį sausį, palyginti su praėjusių metų sausiu, prekybos centruose pabrango kilogramas perlinių (49,8 proc.) ir kvietinių (45,5 proc.) kruopų, o palyginti su praėjusių metų gruodžiu - kilogramas jautienos vidinės išpjovos (18,6 proc.) ir kilogramas manų kruopų su sėlenėlėmis. Avižų kruopos pabrango 37,6 proc., miežių - 25,6 proc., grikių - 12,2 proc., penkių grūdų košė - 27,1 proc., žirnių kilogramo kaina padidėjo 18,2 procento.

Maždaug dešimtadaliu pabrango ir kilogramas bulvių (10,4 proc.), juoda duona (10 proc.), puskietis sūris (9,1 proc.), pienas (8,5 proc.).

Per metus nė vienas ekologiškas produktas šalies prekybos centruose neatpigo, tuo tarpu per mėnesį sumažėjo baltagūžių kopūstų (11,3 proc.), perlinių kruopų (7,6 proc.), bulvių (3,8 proc.), penkių grūdų košės (3,2 proc.), grietinės (1,7 proc.), morkų (1,2 proc.) kainos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"