TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valiutos keitimo rinkoje – jau grūstis

2015 03 21 6:00
Pirmoji automatinė valiutos keitykla. LŽ archyvo nuotrauka

Atsiradus galimybei steigti privačias valiutos keityklas prognozuota, kad to galėtų imtis vos viena kita bendrovė, tačiau per kelis mėnesius šia veikla rimtai susidomėjo net aštuonios įmonės – visos jos jau gavo Lietuvos banko (LB) leidimą veikti.

Pernai Seimui priėmus Valiutos keityklos operatorių įstatymą, Lietuvoje atsirado galimybė steigti komerciniams bankams nepriklausančias valiutos keityklas. Nors svarstyta, kad įvedus eurą valiutos keitimo poreikis mažės, didžiuosiuose miestuose tuo užsiimančių bendrovių vis dar daugėja.

Anksčiau dirbo bankams

„Konkurencija didėja, tačiau bandysime ieškoti pranašumų prieš kitus rinkos dalyvius. Euras sumažino klientų skaičių, tad šioje rinkoje reikia lankstumo“, – pripažino bendrovės „Konversita“ vadovas Vaidas Juška. Jo įmonė valdo vieną valiutos keityklą netoli sostinės geležinkelio stoties, o prieš kurį laiką įrengė automatinę valiutos keityklą viename didžiųjų prekybos centrų.

Kalbėdamas apie konkurenciją V. Juška patikslino, kad dalis žmonių, dabar gavusių leidimus keisti valiutas, anksčiau dirbo komerciniams bankams priklausančiose valiutos keityklose. Atsiradus galimybei teikti tokią paslaugą savarankiškai, kai kurie jų nusprendė pasinaudoti tuo. „Geriau dirbti sau. Kam mokėti bankui, kuris pasiima didžiąją dalį pelno", - įsitikinę jie.

Tačiau nuo šių metų, kai nacionaline šalies valiuta tapo euras, darbo valiutos keitėjams sumažėjo. „Atidarydami automatines keityklas mažiname sąnaudas. Susidomėjimas yra, todėl planuojame tokių keityklų pastatyti ir kituose didžiuosiuose miestuose. Sostinėje jų galbūt atsiras daugiau. Keitimo automatas kainuoja mažiau nei nuomojama darbo vieta prekybos centre, ir atlyginimo darbuotojui mokėti nereikia, be to, jis gali dirbti visą parą“, – vardijo pranašumus V. Juška.

Sako žiną, ko reikia

Dar septyni valiutos keitimo operatoriai liudija apie vis didėjančią konkurencija, tačiau V. Juška mano, kad, žiūrint lanksčiai, rinkoje galima daugiau ar mažiau uždirbti. „Euras labai pakoregavo klientų skaičių. Anksčiau dauguma keisdavo litus į eurus ir priešingai. Šiuo metu populiariausias - doleris, taip pat skandinaviškos valiutos ir, aišku, britų svaras. Rusijos ir Baltarusijos rublių jau beveik niekas nekeičia. Krizė atsiliepė ir mums“, – sakė valiutos keityklų verslą valdantis V. Juška. Vis dėlto jis viliasi, kad žmonių, kuriems reikalinga pinigų keitimo paslauga, kol kas rinkoje užteks.

Labai panašiai svarsto ir LB leidimą veikti šią savaitę gavęs bendrovės „Valiutų rizikos valdymas“ vadovas Vaclovas Meštaras. Jis valiutos keitimo veikla užsiėmė 20 metų, bet nuo šiol ketina ją tęsti savarankiškai. „Anksčiau dirbome bankams, o dabar turime galimybę dirbti sau", - teigė pašnekovas. Vyras sutiko, kad konkurencija šioje rinkoje didėja, tačiau jis mato galimybę tokias paslaugas teikti toliau. „Sunku pasverti konkurenciją. Kas žino, gal kas nors vėl puls pirkti ir parduoti dolerius. Galiausiai ir bankai ne visada, kai tik atbėgsite į skyrių, gali pakeisti visų valiutų. Reikia žinoti, ką siūlyti klientui, kad būtum išskirtinis“, – kalbėjo Klaipėdoje valiutos keityklą artimiausiu metu atidarysiantis V. Meštaras.

Klausiamas, kokie žmonės domisi tokiomis paslaugomis ir renkasi ne banką, o smulkų paslaugų teikėją, bendrovės vadovas prisipažino apie tai kol kas nesvarstęs. Esą tai galėtų būti ir turistai, ir asmenys, vykstantys iš uostamiesčio į Skandinavijos šalis. „Anksčiau gausūs valiutų keityklų klientai buvo tie užsienio verslininkai, kurie Lietuvoje pirkdavo automobilius ir gabendavo į kitas šalis. O kas bus dabar, dar reikės pažiūrėti“, – tepasakė V. Meštaras.

Galimybė paštui

Apie valiutos keitimo paslaugų tinklo plėtrą anksčiau yra užsiminę ir kredito unijų atstovai. Vis dėlto, kaip LŽ teigė Ramūnas Stonkus, asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas, vos viena kita unija ketina to imtis. „Išskirtinės nišos rinkoje nematome. Tai tik papildoma paslauga šalia kitų. Turime eurą, tad valiutoms keisti liko labai nedidelė niša. Reikėtų specializuotis, o unijos ta linkme specializacijos neplanuoja. Kaip papildomą paslaugą siūlysime keisti keletą valiutų, tačiau tai tikrai ne ta veikla, iš kurios gyvensime“, – garantavo R. Stonkus.

Galimybę teikti valiutos keitimo paslaugą anksčiau svarstė ir Lietuvos paštas. Ši bendrovė valdo „PayPost“ finansinių paslaugų tinklą, kurį sudaro apie 200 skyrių. Prieš kurį laiką buvo girdėti užuominų, kad Lietuvos paštas šią paslaugą gali pasiūlyti dar šiemet, bet kol kas įmonė apie tai nekalba. Teoriškai keisti valiutas galėtų ir kitos mokėjimų bendrovės, pavyzdžiui, „Perlo paslaugos“. Kęstutis Gataveckas, „Perlo paslaugų“ direktoriaus pavaduotojas, LŽ pernai yra sakęs, kad bendrovė to nesvarsto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"