TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valiutų keityklų naudą tebeskaičiuoja

2014 10 31 6:00
Bankai ilgą laiką valiutos keitimo rinkoje buvo monopolininkai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mesti iššūkį komerciniams bankams ir atidaryti valiutų keityklas ar vis dėlto palikti tai daryti kitiems? Tokią dilemą sprendžia kredito unijos, kurioms įstatymas leidžia tokias keityklas steigti. Jų galėtų atsirasti prie Lietuvos sienos su Latvija, Lenkija. Tik neaišku, ar ta veikla atsipirks.

Keisti valiutą Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galės ne tik komerciniai bankai – tuo gali užsiimti kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos, jeigu turi Lietuvos banko išduotas licencijas. Tai numato vasarą Seimo priimtas Valiutos keityklų operatorių įstatymas. Aiškėja, kad staigaus valiutos keityklų steigimosi vajaus nebus, mat niša – gana užimta. Ar pasinaudoti atsivėrusia galimybe, svarsto dalis kredito unijų, tačiau vis dar skaičiuoja, ar įvedus eurą tai daryti apsimokės.

Dairosi į rajonus

Priėmus įstatymo pakeitimus svarstyta, kad tokia veikla padidins konkurenciją komerciniams bankams, mat šie ilgą laiką valiutos keitimo rinkoje buvo monopolininkai. Tačiau kol kas mesti iššūkio bankams daugelis finansų rinkos žaidėjų neskuba. Pavyzdžiui, kredito unijos vis dar svarsto, ar apskritai tai verta daryti. Akivaizdu, kad nuo sausio 1 dienos Lietuvai įsivedus eurą valiutų keitimas nebebus toks aktualus. „Kai kurios unijos ruošiasi tai daryti – ypač dirbančios šalies rajonuose, iš kurių pasitraukė komerciniai bankai ir grynųjų pinigų niekas nebekeičia“, – LŽ sakė Asociacijos Lietuvos kredito unijų valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.

Jis minėjo, kad dalis kredito unijų vis dar sveria argumentus „už“ ir „prieš“ – skaičiuoja riziką dėl grynųjų pinigų atvežimo, dėl kursų kitimo. Galiausiai, norint tuo užsiimti, unijoms reikia kviesti visuotinius susirinkimus, keisti įstatus, o tai, R. Stonkaus žodžiais, užtrunka.

Ne bankų verslas

Kur galėtų atsirasti naujų valiutos keityklų? Kredito unijų atstovas pirmiausia minėjo Lietuvos ir Latvijos, taip pat – Lietuvos ir Lenkijos pasienį. „Valiutos keityklų taip pat galėtų atsirasti ten, kur yra didelė migracija. Pavyzdžiui, gyventojai emigruoja į Norvegiją, Didžiąją Britaniją. Taigi, parvažiuoja žmonės iš tų šalių ir, norėdami pasikeisti valiutą, turi lėkti į didmiestį, – svarstė R. Stonkus. – Reikia suskaičiuoti, kiek tokių žmonių galėtų būti, galiausiai – kokios valiutos daugiausia reikia: vienur - Norvegijos kronų, kitur – svarų sterlingų.“

R. Stonkaus teigimu, kiekviena kredito unija, dirbanti savo regione, vertins situaciją ir poreikį, priims sprendimus. „Jeigu pasienio su Lenkija ir Latvija regionuose, kur dalis žmonių dirba užsienyje, kredito unijos nekeis valiutos, tuo užsiims privatininkai“, – komentavo kredito unijų atstovas.

R. Stonkus priminė, kad Vakaruose grynųjų pinigų keitimas – jau seniai ne komercinių bankų reikalas. Jie vis labiau orientuojasi į tradicinę bankininkystę, o valiutų keitimą palieka kitoms įstaigoms.

Galimybė Lietuvos paštui

Apie ketinimą teikti valiutos keitimo paslaugą prieš kurį laiką skelbė ir bendrovė Lietuvos paštas. Ji valdo „PayPost“ finansinių paslaugų tinklą, kurį sudaro apie 200 skyrių. Vis dėlto artimiausiu metu Lietuvos pašto didžiausias rūpestis – nemokamas litų į eurus keitimas pirmuosius du ateinančių metų mėnesius. Tad apie naujų paslaugų pasiūlymą, kaip LŽ užsiminė bendrovės atstovai, Lietuvos paštas svarstytų vėliau.

Aurelija Jonušaitė, Lietuvos pašto atstovė spaudai, sakė: "Šiais metais Lietuvos paštas neplanuoja teikti valiutos keitimo paslaugos. Šiuo metu intensyviai ruošiamės sklandžiam euro įvedimui Lietuvoje, kai nuo sausio 2 dienos 330 paštų 60 kalendorinių dienų nemokamai bus keičiama valiuta. Bet planų keisti valiutą „PayPost“ skyriuose neatsisakome. Tikimės, jog valiutos keitimo paslaugą savo klientams galėsime pasiūlyti jau kitų metų pirmąjį pusmetį."

Teoriškai valiutos keitimo paslaugą galėtų teikti ir kitos mokėjimų bendrovės, pavyzdžiui, „Perlo paslaugos“. Tačiau Kęstutis Gataveckas, „Perlo paslaugų“ direktoriaus pavaduotojas, LŽ tvirtino, kad bendrovė kol kas tokios galimybės nesvarsto. „Norint tuo užsiimti, reikia turėti programinę įrangą. Tokios paslaugos teikti nesiruošiame, nes neturime techninių galimybių. Kaip bus ateityje, negaliu pasakyti. Bet planuose to nėra“, – nurodė jis.

Paraiškų dar laukia

Lietuvos bankas prieš kelias savaites priėmė Valiutos keityklų operatorių įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. Ar į Lietuvos banką jau kreipėsi fiziniai asmenys, kurie turi teisę prašyti licencijos ir steigti valiutos keityklas? „Tokių paraiškų Lietuvos bankas šiandien nėra gavęs, tikėtina, jog paraiškos bus pateiktos po lapkričio 1 dienos“, – komentavo Vilija Petronienė, Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento Licencijavimo skyriaus viršininkė.

Be kita ko, Lietuvos banko atstovė priminė, kad kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos, kurios įstatymo įsigaliojimo dieną turi Lietuvos banko išduotas licencijas, į valiutos keityklos operatorių sąrašą įrašomos iš karto, t. y. netaikant įstatymo nustatytos įrašymo į šį sąrašą tvarkos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"