TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valstybė lenda į jūrinių įmonių pinigines

2007 12 20 0:00
Kitąmet Klaipėdos uoste žemės kaina kai kurioms kompanijoms gali didėti iki 10 procentų.
LŽ archyvo nuotrauka

Susisiekimo ministerija 2008 metais Klaipėdos uoste taikys naują mokesčių tvarką, dėl kurios kilusį nepasitenkinimą bandoma slopinti pažadu, kad žemės nuomos ir rinkliavų brangimas nebus didelis.

Pagal nusistovėjusią tvarką Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) pajamas, vidutiniškai 100 mln. litų per metus, sudaro rinkliavos iš įplaukiančių laivų (apie 80 proc.) ir žemės nuomos mokesčiai (iki 20 proc.).

Prieš dvejus metus investicijų į uostą vertinimą atlikusi Valstybės kontrolė susidarė nuomonę, kad nedidelis bazinis žemės nuomos mokestis neskatina efektyvaus uosto žemės naudojimo ir riboja naujų uosto naudotojų atėjimo galimybes.

Su tokia išvada nesutiko ir iki šiol ją ginčija kitaip nei auditoriai krovos teritorijas vertinantys uosto naudotojai. Sulaukę jų kritikos, susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, šios ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus ir KVJUD generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas sprendžia galvosūkį, kaip įgyvendinti Valstybės kontrolės nurodymus ir neįsivelti į teisminius ginčus. Paskutinės šių metų dienos - įtemptas diskusijų laikas.

Nevertina nuomininkų investicijų

Pernai KVJU generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas guodėsi negalįs pasiūlyti idealaus sprendimo dėl skirtingų kompanijų veiklos sąlygų. Jis agitavo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociaciją susigalvoti alternatyvią žemės mokesčio metodiką. Bet verslininkų parengtą pasiūlymą Susisiekimo ministerija neseniai atmetė kaip neatitinkantį Valstybės kontrolės rekomendacijų.

Tada KVJUD buvo įpareigota ruošti alternatyvą asociacijos variantui. Ji buvo išsiuntinėta įmonėms lapkričio pradžioje. Asociacijos požiūriu, KVJUD variantai - kaip du vandens lašai. Formulė - per daug sudėtinga, neskaidri ir nevisiškai aiški.

Uostininkų manymu, susieti tik valstybės investicijas į infrastruktūrą ir žemės nuomos kainą nėra teisinga, nes pagrindinės KVJUD pajamos, laivų rinkliavos, priklauso nuo laivų dydžio. Didelių laivų į uostą pritraukia gilios krantinės ir specializuoti terminalai, pastatyti už įmonių pinigus.

Verslininkai teigia, kad Valstybės kontrolės nurodymas didinti žemės kainą efektyviai dirbančioms kompanijoms neatitinka įstatymo, kuriame sakoma, kad "uosto žemės nuomos mokesčio dydis uosto žemės naudotojams gali būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į uosto žemės naudotojo atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastus (didėjant atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi, mastams, uosto žemės nuomos mokesčio dydis mažinamas, mažėjant - didinamas)".

"Krovos kompanijas siūlomi pakeitimai supriešino. Pavyzdžiui, mums pagal naują kainos apskaičiavimo tvarką žemės mokestis išaugtų apie pusę milijono litų, nors bendrovės rezultatai - geriausi uoste. Kadangi direkcija teigia neturinti tikslo didinti žemės nuomos pajamų dalį, vadinasi, kažkam tiek pat mokestis sumažėtų", - įsitikinęs Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos, didžiausios uosto įmonės, generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas.

"Esame parengę keturis projektus. Dalis kompanijų naujai tvarkai pritaria, dalis ją kritikuoja. Tačiau 2008 metais tikrai bus taikoma kita, vienodinanti verslo sąlygas, tvarka. Surenkamų mokesčių sumos neketiname iš esmės keisti - žemės kaina kai kurioms kompanijoms gali didėti iki 10 procentų", - atsakydamas į LŽ klausimą apie naują žemės nuomos kainą tvirtino A.Vaitkus.

Kurs pigesnio įvaizdį

Rekomendaciją KVJUD supaprastinti rinkliavų taisykles mažinant bazinę kainą ir atsisakant nuolaidų pernai pateikė uosto konkurencingumo studiją atlikusios kompanijos "Carl Bro" konsultantai.

Bet KVJUD pasiūlytą pirmąjį naujų taisyklių projektą, pristatytą Uosto plėtojimo tarybos posėdyje gruodžio pradžioje, griežtai sukritikavo laivybos bendrovės "DFDS Lisco" vadovai. Jie nurodė, kad linijinių laivų įplaukimų skaičius, didinant keltų talpumą, išlieka panašus ir nesiekia lengvatų lygio, todėl rinkliavos laivybos kompanijos keltams padidėtų iki 27 procentų.

Pasak KVJUD komercijos direktoriaus Artūro Drungilo, rinkliavų taisyklės keičiamos ne siekiant kuo brangiau apmokestinti vienintelį linijinių keltų operatorių "DFDS Lisco", o norint jas supaprastinti.

"Dabartinės taisyklės dešimtis kartų papildytos ir taisytos. Baziniai tarifai jose buvo aukšti, nes taikytos nuolaidos. Klaipėda atrodo brangus uostas, nors iš tikrųjų pinigų surenkame nedaug. Darome rinkodaros veiksmą - atsisakome nuolaidų ir keičiame tarifą. Numatoma, kad rinkliavos gali padidėti iki 5 procentų. "DFDS Lisco" išsakė pastabas, mes į jas atsižvelgsime. Tačiau įmonės atstovai neprieštaravo, kad būtų rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas dėl rinkliavų tvarkos pakeitimo ir maksimalių dydžių", - aiškino A.Drungilas.

Pasak ministro A.Butkevičiaus, Vyriausybės nutarimas turėtų būti priimtas dar šiais metais, o naujas rinkliavas taikyti ketinama nuo 2008 metų liepos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"