TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valstybė negavo milijardo

2011 08 30 0:00
Valstybė iš įmonių uždirbo mažiau nei 1 proc. jų vertės, o galėjo gauti milijardą litų.
LŽ archyvo nuotrauka

Valstybės valdomų įmonių rezultatai pernai daugiausia pagerėjo dėl to, kad atsigauna ekonomika, bet šių įmonių veiklos efektyvumo nepasiekta.

"Didelę dalį pagerėjimo lėmė ekonomikos pagerėjimas, o ne vien įmonių valdymo efektyvumo pagerėjimas", - pripažino premjeras Andrius Kubilius, vakar pristatydamas metinę valstybės valdomų įmonių ataskaitą.

Kai teigiama Vyriausybės ataskaitoje, valstybės valdomos įmonės 2010 metais gavo 150 mln. litų pelno, įskaitant turto ir žaliavos mokesčius. Tai 112 mln. litų daugiau nei 2009-aisiais. Įmonių sumokėtų dividendų suma padvigubėjo ir pernai sudarė 86,2 mln. litų, o kapitalo grąžos rodiklis išaugo nuo 0,2 proc. iki 0,8 procento.

Tačiau šis rodiklis gerokai mažesnis nei valstybės ilgalaikės skolinimosi išlaidos - jos siekia 5 procentus. Tai reiškia, kad valstybė, investuodama į savo įmones, neatperka net skolinimosi išlaidų.

Pernai viso valstybės komercinio turto vertė buvo 21,1 mlrd. litų. Beveik trečdalį šios sumos sudarė nekilnojamasis turtas. Jis įvertintas 7 mlrd. litų. Valstybė iš įmonių uždirbo mažiau nei 1 proc. jų vertės.

"Lietuvos geležinkelių" ir kitų transporto bendrovių vertė pernai siekė 5,3 mlrd. litų, energetikos įmonių - 4,6 mlrd. litų. Valstybinio miškų ūkio vertė buvo 3,1 mlrd. litų.

Vyriausybei pristatytoje ataskaitoje sakoma, kad jei valstybės valdomas įmones valdytų ne valstybė, o privatus investuotojas, jos per metus, kaip skaičiuojama, gautų milijardą litų pelno. Mat, remiantis visų Lietuvos įmonių kapitalo grąžos statistiniais rodikliais, 2005-2010 metais vidutinė metinė kapitalo grąža šalyje buvo 8,7 procento. Taigi manoma, kad investuotojas, valdydamas visas šiuo metu valstybės žinioje esančias bendroves, papildomai būtų uždirbęs daugiau kaip 1 mlrd. litų.

Ūkio ministras Rimantas Žylius teigė, jog vertinant šį teorinį skaičių reikia nepamiršti, kad valstybės įmonės skiriasi nuo privačių bent vienu esminiu aspektu - jos teikia visuomenei būtinas paslaugas, kurios dažniausiai būna nuostolingos. Būtent socialinių paslaugų išlaidos esą sudaro didelę dalį teoriškai negauto milijardo. "Tačiau valstybės įmonės gali ir privalo dirbti efektyviau, o socialinės paslaugos neturi joms tapti pasiteisinimu dėl neefektyvumo", - sakoma ataskaitoje.

Joje taip pat pažymima, kad didžiulė suma, kurią visuomenė sumoka už viešąsias paslaugas, turėtų mažėti, o paslaugų kokybė - didėti. Dar šiemet planuojama parengti išsamią valstybės valdomų įmonių teikiamų komercinių ir nekomercinių, tai yra viešųjų paslaugų, ataskaitą. Toks dokumentas leistų reikalauti iš įmonių pastangų gerinti rezultatus ir rūpintis valstybės biudžeto pildymu. Vykstant valstybės valdomų įmonių reformai įmonės buvo įpareigotos viešai skelbti finansines ataskaitas, mažinti išlaidas ir didinti pelningumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"