TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valstybė trauks pinigus iš kojinių

2009 05 15 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Ekspertų nuomone, gyventojai neabejotinai patuštins bankų kišenes - indėlius atsiims, o pinigus investuos į valdžios pasiūlytus taupymo lakštus. Nors pati valdžia norėtų pastūmėti investuoti namuose laikomas gyventojų lėšas.

Šią savaitę Finansų ministerija pranešė, kad taupymo lakštai, kurių ilgokai laukė investuotojai, bus platinami nuo gegužės 19 iki birželio 1 dienos, siūlant 7,05 proc. metinę palūkanų normą. Jie bus išperkami 2010 metų gegužės 19 dieną. Vieno taupymo lakšto pardavimo kaina priklausys nuo įsigijimo dienos ir sieks nuo 99,74 iki 99,98 lito.

Taupymo lakštus įsigyti galės fiziniai asmenys, individualios įmonės, ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai, visuomeninės organizacijos. Įmonės, turinčios AB ir UAB statusą, įsigyti taupymo lakštų negalės.

Perpardavinėti negalės.

Investuotojams, pasirinkusiems taupymo lakštus, nereikės mokėti jokių su jų įsigijimų susijusių mokesčių: vertybinių popierių sandorio sudarymo, saugojimo, vertybinių popierių sąskaitos atidarymo mokesčio - už visa tai apmokės emitentas, t. y. Finansų ministerija. Tačiau dėl to, kad ministerija turės padengti šias išlaidas, nustatytas palūkanų dydis bus mažesnis nei įsigyjant kitos rūšies Vyriausybės vertybinius popierius.

"Pirmalaikis taupymo lakštų išpirkimas nėra numatytas. Juos įsigijęs investuotojas turės išlaikyti iki to laiko, kai bus išperkami. Gyvenime atsitinka ir taip, kad staiga prireikia pinigų. Tokiu atveju investuotojui nėra uždrausta taupymo lakštus parduoti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Tačiau viešoji apyvarta šiais taupymo lakštais nevyks, tad nei perparduoti brangiau, nei pigiau taupymo lakštų nebus galima", - LŽ aiškino Finansų ministerijos Iždo departamento direktorius Audrius Želionis.

Taupymo lakštų platinimo kaina bus nustatoma skirtinga kiekvienai platinimo dienai. Tad anksčiausiai įsigijęs taupymo lakštų investuotojas sumokės už juos mažiausią kainą, palyginti su tuo, kuris jų įsigijo paskutinę platinimo dieną. Tiksli platinimo kaina bus skelbiama sąlygose ir priklausys nuo nustatytos palūkanų normos. Pirmoji taupymo lakštų emisija galios vienus metus. Antrajame etape lakštų platinimo galimybės bus išplėstos įtraukiant bankus ir Lietuvos paštą. Kol kas neskelbiama, kada tokia galimybė bus sudaryta.

Bankams grėsmės nėra

Klubo "Pinigų srautas" prezidentas Audrius Dzikevičius valstybės pasiryžimą skolintis iš gyventojų vertina teigiamai. Ji tai galės padaryti pigiau, nei dabar skolinasi iš komercinių bankų, ir be tarpininkų.

Tačiau jis priminė gyventojams, kad prieš įsigydami taupymo lakštų atkreiptų dėmesį į tai, jog skolina litais, ir įvertintų riziką. "Matome tiek Lietuvos, tiek Estijos ir Latvijos neseniai paskelbtus bendrojo vidaus produkto pirmojo ketvirčio duomenis, kurie rodo, kad yra atsiradusi nacionalinės valiutos nuvertėjimo grėsmė. Tačiau, kita vertus, lyginant komercinių bankų ir valstybės patikimumą, suprantama, kad Vyriausybės patikimumas yra didesnis. Nors kai kurie bankai dabar turi didesnį kredito reitingą nei Lietuvos Respublika", - LŽ samprotavo jis.

A.Dzikevičiaus nuomone, paprastai didesnes santaupų sumas yra sukaupę vyresnio amžiaus žmonės, tad būtent jie ir turėtų būti linkę įsigyti daugiausia taupymo lakštų. Jo nuomone, taupymo lakštai yra gera alternatyva bankų indėliams, mat už juos mokama 5 didžiausių bankų vidurkio palūkanų norma. Pašnekovo nuomone, kuo daugiau žmonės turės pinigų taupymo lakštams įsigyti, tuo daugiau užsidirbs. "Žmogus, investavęs 100 litų, užsidirbs apie 7 litus. Tad kiek jis norės užsidirbti, priklausys nuo jo galimybių investuoti", - dėstė jis.

Anot klubo "Pinigų srautas" prezidento, grėsmė, kad žmonės pridarys bėdos bankams masiškai atsiimdami pinigus ir pirkdami taupymo lakštus, dabar yra itin menka, mat šiuo metu bankų sistemoje yra laisvų lėšų perteklius.

"Kadangi bankai šiuo metu, galima sakyti, nekredituoja jokių verslo įmonių, tad turi sukaupę nemažus lėšų rezervus ir kai kurie jų sėkmingai naudojo tas lėšas skolindami Vyriausybei, pirkdami jos neviešas obligacijas, o paskui perparduodami gyventojams. Aišku, lėšų bankų sąskaitose sumažės, tačiau tai nesukels grėsmės nė vienam komerciniam bankui", - konstatavo A.Dzikevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"