TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valstybei sugrąžintas "aptirpęs ledas"

2012 06 04 8:32

Dešimt metų teismuose "dalytą" Klaipėdos žvejų uosto ledo generatorių Lietuvos apeliacinis teismas pagaliau perdavė valdyti valstybei.

Klaipėdos prokurorai jau buvo beprarandą viltį, kad kada nors byloje dėl ledo generatoriaus bus nutarta, jog už Europos Bendrijos skirtus 3,3 mln. litų įsigytas turtas turi priklausyti valstybei, o ne mažai grupei žvejų.

Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) gegužės 16 dieną pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2010 metų gruodžio 7-osios sprendimą, kuris netenkino Klaipėdos apylinkės prokuratūros prašymų dėl ledo generatoriaus teisinės registracijos ir nepanaudotų lėšų grąžinimo.

Dabar LAT jau antrąkart nurodė pripažinti valstybės nuosavybės teisę į ledo cechą. Turimų keturių nedidelių ledo generatorių neteks ir Kuršių marių žvejų bendrovės.

Tik moralinis pasitenkinimas

LAT nusprendė pripažinti Lietuvos valstybės nuosavybės teisę į ledo cechą, kurį įregistravo bendrovė "Senoji Baltija", taip pat į šiame ceche esančius įrenginius; panaikinti dabartinę pastato teisinę registraciją. Lietuvos valstybei iš atsakovės - Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacijos (VLŽŽPK) - priteista 171 266 litai palūkanų, gautų pagal banko indėlių sutartis, bei 113 703 litai, nepanaudoti pagal 2000 metų rugsėjo 27 dienos tikslinės paramos skyrimo sutartis.

Nutartis gali būti skundžiama, nors tokia eiga, pasak juristų, jau neturi didelių perspektyvų. Ledo generatoriaus pastato iš atsakovų nenurodyta išreikalauti.

Tačiau turto kaina per tą laiką, kai vyko ginčai, gerokai nuvertėjo, o kai kurie niekam nereikalingi ir sandėlyje stovintys agregatai net prieš dešimtmetį neturėjo komercinės vertės. Dėl jų būklės kartą jau aiškinosi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sudaryta komisija. Dabar įrangą, ko gero, teks vertinti dar kartą, jeigu ji, žinoma, visiškai nesurūdijo.

Klaipėdos prokurorė Dalia Kocienė LŽ sakė, kad ilgus skundų nagrinėjimo terminus yra nustačiusi pati teisinė sistema, ir esą  niekas negali ginčų eigos paspartinti. "Ekonomiškumo principas neturi užkirsti kelio teisingumui. Apeliacinio teismo verdiktu esame patenkinti. Jis pateisina prokuratūros lūkesčius. Buvo verta to siekti, nes valstybės principai svarbiau už viską. Ledo generatoriaus naudojimą spręs valstybės įgaliota institucija, greičiausiai - Žemės ūkio ministerija", - kalbėjo D.Kocienė.

Klampi jungtinė veikla

1996 metais pasirašyta Lietuvos ir Europos Bendrijos sutartis dėl paramos žuvininkystei, įrangos ledui gaminti žuvų iškrovimo vietose Klaipėdoje ir Kuršių mariose buvo vienas pirmųjų tokio pobūdžio dokumentų.

Painiava dėl ledo generatoriaus priklausomybės atsirado nuo pat pirmos statybos dienos. Leidimo jį statyti prašė Klaipėdos uosto žemės nuomininkė "Senoji Baltija". Uosto direkcija suderino projektą, nes toks objektas buvo numatytas žvejų uosto detaliajame plane.

Paskui į skolas įklimpusi "Senoji Baltija" sudarė bendros veiklos sutartį su minėta VLŽŽPK. Pagal ją abi šalys turėjo plėtoti žvejybinių laivų infrastruktūrą: "Senoji Baltija" tapo objekto užsakove, konfederacija - statybos organizatore, o vėliau ji turėjo turtą registruoti savo vardu.

Tačiau tam pasipriešino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija. Netrukus restruktūrizuota ir atsigavusi "Senoji Baltija" susigrąžino teises į ledo generatorių, o VLŽŽPK apskundė pastato registraciją. Į vieną sujungtos dvi bylos, apsukusios tris teismų instancijų ratus, atomazgos laukė dešimtmetį.

2002-ųjų pabaigoje ir vėliau LŽ rašė, kad Finansinių nusikaltimų ir Specialiųjų tyrimų tarnybų bei Valstybės kontrolės dėmesį patraukęs Klaipėdos ledo generatorius buvo įtariamas tapęs paslaptinga pinigų plovimo mašina. Klaipėdos apylinkės prokuratūra, gavusi kitos žvejų organizacijos skundą, pakėlė neskaidrių pirkimų dokumentus. Tąkart prokuratūrai buvo išsakytos abejonės dėl ledo generatoriaus rangovės - Danijos įmonės "Kolemadsen a/s" - užsiprašytos šaldymo įrangos kainos ir dalies pradangintų europinės paramos pinigų.

Teismų karuselė įsisuko: 2006 metais Klaipėdos apygardos teismas iš dalies patenkino prokuratūros ieškinį. LAT šį sprendimą paliko beveik nepakeistą. Tačiau 2008-aisiais Aukščiausiasis Teismas abi nutartis panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Paskui ieškinys aukštyn-žemyn keliavo dar kartą.

Nagrinėjant bylą tuometis Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas pripažino teisme valdininkų aplaidumą - esą pastato registracijos faktas, jog objektas privatus, ministerijai tapo žinomas tik 2003 metų lapkritį, kai valstybinė komisija pasirašė aktą, kad statyba baigta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"