TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valstybės dėmesys mokslininkams – tik viešieji ryšiai

2016 05 30 9:14

Tyrimai rodo, kad valstybės parama mokslui realybėje nėra tokia, kokia įvairiomis progomis deklaruojama ilgalaikėse strategijose ir ministerijų pareiškimuose. Jaunieji mokslininkai, neatlaikydami finansinio spaudimo, neretai palieka savo sritį ir doktorantūrose įrodyta kvalifikacija uždirba naudą užsieniuose.

Praėjusią savaitę Seimo nariams buvo pristatyta Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (Mosta) atlikta jaunųjų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimo ir .užimamo etato dydžių analizė.

Niūri statistika

Paaiškėjo, kad Lietuvos valstybinėse aukštosiose mokyklose asistentai uždirba vidutiniškai 345 eurus (iki mokesčių), užimdami vidutiniškai 0,43 etato, lektoriai – 553 eurus (0,61 etato), docentai – 903 eurus (0,78 etato), profesoriai – 1518 eurų (0,88 etato).

Tyrėjų darbuotojų vidutinis atlyginimas 2015 m. spalį buvo: jaunesniojo mokslo darbuotojo – 568 eurai (vidutiniškai 0,61 etato), mokslo darbuotojo – 849 eurai (0,81 etato), vyresniojo mokslo darbuotojo – 1207 eurai (0,9 etato), vyriausiojo mokslo darbuotojo – 1809 eurai (0,93 etato).

Tyrimo duomenimis, jaunųjų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai yra mažesni, negu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, kuris dabar yra 756,9 euro, ir jų vidutinis užimamas etatas visose pareigose nesudaro vieno etato. Taigi, jaunieji dėstytojai ir tyrėjai neturi galimybių savęs realizuoti vienose pareigose ir turi ieškotis papildomų darbų.

56,8 proc. dėstytojų, kurių amžius nesiekia 30 metų, dirbo daugiausia asistentais (56,8 proc.) ir lektoriais (46,7 proc.). 28,3 proc. 30–34 metų dėstytojų ir toliau dirbo asistentais, o lektoriais – 59 proc. mokslininko kompetencijas turinčių asmenų.

94,3 proc. jaunųjų tyrėjų, kurių amžius nesiekė 30 metų, dirbo jaunesniaisiais mokslo darbuotojais, 5,7 proc. – mokslo darbuotojais, o 30–34 metų grupėje jaunesniaisiais mokslo darbuotojais dirbo 60,1 proc., mokslo darbuotojais – 33,4 proc., vyresniaisiais mokslo darbuotojais – 6,1 proc., vyriausiaisiais – 0,3 proc. jaunųjų tyrėjų.

„Sodros“ duomenimis, 24–29 metų tyrėjai ir dėstytojai mokslinių tyrimų institutuose, universitetuose ir kolegijose uždirba vidutiniškai 513 eurų iki mokesčių, o 30–34 metų tyrėjai ir dėstytojai – vidutiniškai 678 eurus.

Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais Lietuvoje buvo 13 valstybinių kolegijų ir 14 valstybinių universitetų. Šiose mokymo įstaigose yra beveik 36 tūkst. pareigybių, iš kurių 12 238 yra lektoriai, 6453 – docentai, 4703 – asistentai. Tarp tyrėjų daugiausia buvo jaunesniųjų mokslo darbuotojų ir mokslo darbuotojų – atitinkamai 2299 ir 2021 pareigybių.

Jaunieji pertvarko savo likimus

Iki šių metų Lietuvos mokslo taryboje jaunųjų mokslininkų interesams atstovavusi, o dabar vadovaujanti Vilniaus universiteto Mokslo skyriui daktarė Brigita Serafinavičiūtė „Lietuvos žinioms“ papasakojo, kad mokslininkai retai dirba visu etatu, nes mokslininko, ypač jaunojo, darbo užmokestis nesudaro galimybių išgyventi.

„Daug kas dirba keliais etatais. Dalyvauja projektuose, kai pasiseka, o ir šiaip stengiasi dirbti keliose darbovietėse. Tikrai labai mažai yra mokslininkų, kurie dirba vien doktorantūrai. Dauguma dirba kitus darbus, o prie doktorantūros prišoka tik pripuolamai arba, patekę į grupes, dirba su mokslo tiriamaisiais projektais“, – kalbėjo pašnekovė.

Jos teigimu, tik taip ir įmanoma visą darbo laiką skirti vien savo sričiai. Su projektu paliktam vienam pačiam tai labai sudėtinga, nebent tik jei žmogus atsidavęs vien mokslui ir kito gyvenimo neturi. „Toks žmogus jau negali galvoti nei apie šeimą, nei apie butą, nei apie kitus gyvenimo rūpesčius, nors esama ir tokių“, – pripažįsta B. Serafinavičiūtė.

Jos nuomone, technikų ir humanitarų padėtis šiuo požiūriu skirtinga. „Humanitarai yra labiau individualistai, jungtis į grupes nelinkę, o gamtos, technikos moksluose vienas nelabai ką gali padaryti. Juk reikia prieiti prie infrastruktūros, eksperimentus atlikti, o tai pavieniui retai būna įmanoma“, – svarstė daktarė.

Ji teigė, jog humanitarai gali dirbti ir pavieniui, bet ir jiems rekomenduojama dažniau keliauti į užsienį, kad tobulintųsi, neužpelkėtų savyje, tačiau uždirbant menkas pajamas, keliauti į užsienį yra prabanga. „Technikos, gamtos mokslų specialistai išvyksta kelioms dienoms, bet būna, kad ir pasilieka – Lietuvos mokslininkų kompetencija yra aukštai vertinama Vakaruose. Būna, kad prikalbinami pasilikti padirbėti. Kai kurie lieka ilgam, bet būna, kad po kurio laiko grįžta“, – kalbėjo mokslininkė.

Jos teigimu, nemažai jaunųjų mokslininkų komercializuojasi vos pasitaikius progai. „Pakviesti dirbti įmonėje jie ilgai nesvarsto, bet būna, kad po kurio laiko vienas kitas grįžta į mokslą“, – sakė ji.

Priklausomi nuo skurdaus biudžeto

B. Serafinavičiūtės teigimu, mokslininkų algos tiesiogiai priklauso nuo valstybės biudžeto. „Doktorantams valstybė skiria lėšų šiaip taip išgyventi, o dalį, kiek išgali, skiria mokslo įstaigos – institutai ir universitetai, bet ir jie išlaikomi biudžeto lėšomis. Visi surišti viena biudžeto virvute, todėl į didesnę paramą pretenduoti negali – parėmus vienus, tokia pat dalį reikia padidinti ir kitiems, todėl, taupant biudžeto lėšas padėtis nekinta“, – kalbėjo pašnekovė.

Jos teigiami, doktorantai, būdami studentai, turi galimybių gauti papildomą stipendiją, bet problema tampa didžiulė, baigus doktorantūrą. Juk valstybės stipendija mokslų daktarui nenumatyta.

„Jauni mokslų daktarai iš karto netenka lengvatų, bet dar neturi tiek pozicijų, kad galėtų iškart įsitraukti į naujus projektus. Taigi, žmonės, jau įgiję ir įrodę savo kvalifikacijas, neturi kur dėtis“, – aiškino B. Serafinavičiūtė. Jos teigimu, būtent šiame etape daug jaunų talentingų mokslininkų „nubyra“.

Be užtarėjų

Seimas tarsi deklaravo valstybės dėmesį mokslui, dar 1991 metais įsteigęs Lietuvos mokslo tarybą. 2008 metais taryba buvo reformuota, pridedant finansavimo funkciją, kai jai patikėta tarpininkauti finansuojant valstybinės svarbos projektų konkursus. Kiek valstybės numatyta, tiek taryba turi savo biudžete. Konkursams skirtas biudžetas, palyginti su tuo, kas gaunama tiesiogiai iš konkursus inicijuojančių institucijų, yra menkas.

Didesnių valstybės pastangų mokslininkų padėčiai pagerinti nematyti. Mokslo įstaigos mieliau įtraukiamos į taupymo programas. Antai nemažai mokslinių tyrimų institutų tarsi nuspręsta apjungti, bet iš tikrųjų tik sumažėjo juridinių asmenų. „Kad būtų matoma reali integracija, matyt, dar praeis nemažai laiko. Daug kas „suintegruota“ popieriuje, o realiai institutai patys integruojasi laipsniškai“ – sakė mokslininkė.

„Valdžia šiek tiek kilstelėjo doktoranto stipendiją, bet ji, nebijokim žodžio, vis tiek lieka menka, o mokslo darbuotojų atlyginimai nekinta, – kalbėjo B. Serafinavičiūtė, nors pripažino: – Dalis papildomų pinigų ateina per konkursus, bet jie tenka tik laimėtojams.“

Ji apie kitokias perspektyvas nekalba. Jaunųjų mokslininkų sąjunga veikia klubų principais, kartais jos atstovai kviečiami kaip socialiniai partneriai. „Kokios nors mokslininkų profsąjungos, kuri gintų mokslininkų interesus, nėra ir kažin ar artimiausiu metu atsiras, nes mokslininkai ganėtinai skeptiškai vertina profsąjungų judėjimą. Mokslo sektorius yra sudėtingas, tą matome ir politikoje. Valstybei tarsi reikėtų mokslo paslaugų, bet politikoje toliau tobulinama lozungų kultūra“, – konstatuoja profesorė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"