TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valstybės interesai braižomi privačiose žemėse

2008 12 10 0:00
Klaipėdos apskrities bendrasis planas neatsakys į klausimą, kur statyti uostą - reikės papildomai tirti objekto poveikį aplinkai.
Lž archyvo nuotrauka

Ydinga Klaipėdos apskrities bendrojo plano sudarymo tvarka, ignoruojanti pajūrio savivaldybių interesus, kelia nepasitenkinimą ir gali būti stabdys valstybės ekonominiams projektams įgyvendinti.

Nors viešų diskusijų dėl Klaipėdos apskrities bendrojo plano laikas baigtas procedūrą apibendrinančia konferencija, ginčai dėl jo netikslumų nesibaigia. Ministerijoms planą numatoma teikti po Kalėdų, o Vyriausybei - sausį. Prognozuojama, kad skubėjimas jį įteisinti sustiprintų konfliktus. Pajūrio savivaldybės grasina nederinti plano, kuris prieštarauja jų tikslams.

Uosto alternatyvos.

Reikšmingiausią poveikį Klaipėdos apskrities teritorijai suteiks giliavandenio uosto statyba, pramonės vystymo centrų išdėstymas teritorijoje ir infrastruktūros plėtra (mažieji uostai, Šventosios jūrų uostas, Palangos oro uostas, geležinkelių ir kelių tinklo plėtra). Pastačius jūrų uostą, kuriam parinktos dvi alternatyvios vietos (Klaipėdoje ir prie Būtingės), regione atsirastų naujas plėtros židinys.

Plano autorė Laima Janulienė, apibendrindama neigiamas valstybės projektų pasekmes pajūriui, pabrėžė, kad reikia bijoti ne pramonės, o taršos. "Šis planas neatsakys į klausimą, kur statyti uostą, reikės papildomai tirti objekto poveikį aplinkai. Teks balansuoti tarp ekonomikos ir gamtai daromo blogio, bet nepalankiais sprendimais taip pat bus siekiama darnios regiono plėtros", - aiškino planavimo specialistė.

Dešimties metų laikotarpio veiklos sprendimuose numatoma, kad Klaipėda nuo automobilių ir pramonės koncentracijos bus gelbėjama aplinkkeliais. O pajūrio rekreacines zonas nuo Drevernos iki Šventosios į vieną liniją sujungs greitaeigis viešasis tramvajus. Pagal administracinę reikšmę rajonai bus skirstomi į lygius - prie Palangos šliejama Kretinga taps aukštesnės kategorijos gyvenviete nei Gargždai ir Skuodas, prilyginti Priekulei.

Tai ypač žeidžia Gargždų savivaldybės ambicijas. Šiuo metu tik dvi iš septynių apskrities savivaldybių turi bendruosius planus, kitos tokius dokumentus baigia rengti. Todėl, Klaipėdos rajono mero Vaclovo Dačkausko manymu, reikėtų palaukti savivaldybių vizijų ir prie jų derinti regiono tikslus.

Žemė - didelis turtas

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vardu kalbėjęs bendrovės "Klaipėdos nafta" vadovas Jurgis Aušra pažymėjo, kad apskrities bendrąjį planą rengti pavėluota dešimtmečiu. "Tada dar galėjome išvengti kai kurių klaidų. Vėliau Melnragėje kariškių autobazės teritorija buvo išdalyta sklypais, iš žmonių ją reikės išpirkti mokant milijonus. Pajūryje visur sodybos, o prie jų sanitariniai atstumai neleidžia plėtoti pramonės. Jei toliau kelsim pramonę, kils susisiekimo problemų. Geležinkelis plėtojamas viena linija, o reikia pietinio įvažiavimo į uostą nuo Šakių, per Jurbarką, Tauragę, Šilutę. Turime ir vieną dujų vamzdį. Dabar projektuojamas žiedas per žmonių žemes, numatant plačias saugumo zonas. Jie ten nieko negalės statyti. O juk vamzdyną įmanoma tiesti per miškus, kvartalinėmis linijomis. Mes taip pat mes suinteresuoti, kad naftos vamzdynas eitų iš Mažeikių ne į Ventspilį, bet į Klaipėdą. Trasa šalia geležinkelio - idealus variantas, bet "Lietuvos geležinkeliai" teigia, jog tai padaryti sudėtinga", - uosto verslininkų pastabas dėstė J.Aušra.

Planą rengianti įmonė "Atkulos projektai" svarstymo procedūros laikotarpiu gavo per 100 oficialių institucijų ir privačių asmenų pastabų, nemažai jų išgirdo ir per baigiamąsias diskusijas. "Planas - tai ne tabu, ne slenkstis. Gyvenimas eina savo keliu, keisis ir planas. Visos raštu gautos pastabos bus išnagrinėtos, atsižvelgsime į jas pagal galimybes", - žadėjo plano autorė. L.Janulienė atkreipė dėmesį į nenumaldomą žmonių norą teritorijas aplink miestus užstatyti, nors dabar, kilus krizei, daug paklausesnė ir vertingesnė yra dirbama žemė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"