TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valstybės interesus nustelbė naudos siekis

2010 11 29 0:00
I.Paleičikas: "Rodos, galėtume paimti skandinavišką raidos modelį ir nukopijuoti, tačiau tokių žingsnių niekas niekada nesiims - neapsimoka."
Alinos Ožič nuotrauka

Į didžiausių šalies įmonių dešimtuką įeinančios, 116 degalinių tinklą Lietuvoje valdančios UAB "Lukoil Baltija" generalinis direktorius, Baltijos regiono vadovas ir jos valdybos pirmininkas Ivanas PALEIČIKAS interviu LŽ sakė nerimaujantis dėl vis prastėjančių verslo sąlygų Lietuvoje, o to priežastis - valdininkų nekompetencija ir ydinga praktika, kai rūpinamasi tik "savais".

- Esate sėkmingas verslininkas, vadovaujate didžiausiam Lietuvoje degalų mažmeninės prekybos tinklui, Jūsų vadovaujama bendrovė "Lukoil Baltija" dirba kitose Baltijos šalyse ir Suomijoje, tad galite palyginti verslo aplinką Lietuvoje ir kitose valstybėse. Ar, Jūsų nuomone, Lietuva yra gera šalis verslui?

- Kuo toliau, tuo darausi didesnis pesimistas. Mano akimis, situacija Lietuvoje labai liūdna. Greičiausiai taip manau ne aš vienas, antraip nebūtų masinės emigracijos iš šalies. Yra įsigalėjusi iš esmės ydinga filosofija. Nieko gero nebus, kol mūsų valdininkai, pradedant Seimo nariais ir baigiant eiliniu savivaldybės tarnautoju, nesupras, kad visi jie gyvena iš verslo uždirbtų pinigų. Tačiau šiandien valdininkų akyse verslininkas yra blogiukas, kuris turi prasimušti pro jų sukurtas taisykles ir įstatymus, įveikti didžiules kliūtis, sugaišti daugybę laiko, žemintis ir maldauti, kad galėtų atlikti paprasčiausius veiksmus - pakeisti žemės paskirtį, gauti vieną ar kitą leidimą. Kyšiai Lietuvoje tapo ne išimtimi, o norma.

Tokia sistema, atrodo, sukurta sąmoningai - Seimo nariai priima įstatymus, kuriais prisidengdami valdininkai galėtų trukdyti verslui, nes taip galima gauti naudos. Kažkas prastumia parlamentarus, kurie priimtų būtent tokius įstatymus.

Neliko nacionalinės idėjos, ją pakeitė primityvus naudos principas. Sukurtos tokios taisyklės, kad sąžiningam žmogui - ar tai būtų paprastas darbuotojas, ar verslininkas - išgyventi labai sunku. Klesti tik tie verslininkai, kurie gerai sutaria su valdžia, žaidžia pagal jos padiktuotas taisykles ir yra jai naudingi.

Sumažėjusios verslo galimybės

- Norite pasakyti, kad Lietuva tampa oligarchine valstybe?

- Ne tampa, o jau seniai tokia yra. Veikia tik interesai, o norinčiam kitaip dirbti verslui lieka vis mažiau erdvės, nekalbant apie smulkųjį, kuris iš viso nebeturi kuo kvėpuoti. Netoliese yra puikių pavyzdžių, kad ir Skandinavijos šalys ar Suomija, kur vyksta normali konkurencija, lieka vietos ir didiesiems verslams, ir smulkioms įmonėms, žmonės turi kur dirbti ir normaliai uždirba. Rodos, galėtume paimti skandinavišką raidos modelį ir nukopijuoti, tačiau tokių žingsnių niekas niekada nežengs - neapsimoka.

Liūdna, bet Lietuvoje nebeliko patriotų, kurie į pirmą vietą statytų visuomenės interesus. Prieš 20 metų, atgavus nepriklausomybę, Lietuvos ekonomikos potencialas buvo kur kas didesnis nei Latvijos ir Estijos. Dabar su estais nėra ko ir lygintis. O priežastis elementari - ten godumas nenustelbė nacionalinių interesų.

- Jeigu būtumėte pradedantis verslininkas, ar ryžtumėtės pradėti verslą Lietuvoje?

- Labai pagalvočiau, ar verta. Mažmeninės prekybos degalais rinkoje, kurioje dirbu daugiau nei 15 metų, situacija smarkiai pasikeitė. Rinka labai susitraukė, šis verslas tapo itin sunkus, suvaržytas biurokratiškai, konkurencija tapo didžiulė. Lietuvos rinka yra maža, o didžiulę jos dalį atsiriekia nelegali prekyba degalais, nes Lietuva geografiškai įsispraudusi tarp Rusijos ir Baltarusijos, kur degalai gerokai pigesni.

"Lukoil Baltija" įeina į didžiausių šalies bendrovių dešimtuką, įmonės apyvarta per metus siekia per 2 mlrd. litų, tačiau pelno, galima sakyti, neturime, praėjusius metus baigėme nuostolingai. Ir kiti degalinių tinklai išgyvena ne geriausius laikus.

Visos priežastys susidėjo į krūvą: nelegaliai iš užsienio atgabenami degalai, dėl ekonominio nuosmukio sumažėjusi žmonių perkamoji galia ir valdžios nenoras spręsti problemų.

Valstybė mums yra delegavusi dalį savo pareigų - pavyzdžiui, mes, kaip degalų importuotojai, esame įpareigoti saugoti valstybės degalų rezervą. Dėl to esame priversti įšaldyti šimtus milijonų litų. Arba kitas pavyzdys: nuolatos turime apie 100 mln. litų atidėtų lėšų mokėjimų, nes juridiniai asmenys už suvartojamus degalus gali atsiskaityti vėliau - iki mėnesio. Pastaruoju metu pasitaiko nemažai įmonių, kurios taip ir nesugeba atsiskaityti, tačiau mokesčius už jų panaudotus degalus valstybei sumokame. O galimybės susigrąžinti sumokėtus mokesčius, net ir negavus pajamų, nėra.

Išlaikyti darbo vietas vis sunkiau

- Tačiau tradiciškai laikoma, kad naftos produktų verslas labai pelningas, Konkurencijos taryba (KT) tiria šio sektoriaus įmonių veiklą, įtardama neleistinais susitarimais. Kuo gali baigtis tyrimas?

- Mano galva, pradėti tyrimai yra politinis sprendimas. Žmonės susiduria su didelėmis degalų kainomis degalinėse, todėl valdžia rado paprasčiausią populistinį sprendimą - liepia KT eiti pas blogiukus ir "padaryti tvarką". Iš tiesų - į įmones ateina KT specialistai, daro kratas, bando kažką surasti. Tik surasti nėra ko - dokumentuose puikiai matyti sąnaudos, antkainiai, jokio antpelnio ten nė su žiburiu nesurasi. Pernai mūsų antkainis siekė 7,5 proc., reta įmonė su tokia marža dirba, o iš to reikia išlaikyti darbuotojus, degalines, mokėti už elektros energiją.

Mums sako: "O kaip čia yra, kad kai jūs nuleidžiate kainą, ją nuleidžia ir kiti degalinių tinklai?" Bandau paaiškinti, kad taip pasireiškia konkurencija, nes jei viena iš kelių degalinių nenuleis kainos, niekas į ją nevažiuos. Šiame versle vartotojai turi pasirinkimą, kurioje iš daugybės degalinių piltis degalus, tad kiekvienas stebime savo konkurentus.

Kai tokia situacija, kyla rimtesnis klausimas - kaip išlaikyti darbo vietas. Valdžia sako, kad šalyje didelis nedarbas, reikia kurti naujas darbo vietas, bet pati savo sprendimais verčia mažinti jų skaičių. Pernai padarėme skaudų sprendimą - atleidome 500 darbuotojų. Logika paprasta - automatinę degalinę, kur žmonės neįdarbinti, išlaikyti kur kas pigiau nei tą, kur yra aptarnaujančio personalo, nes parduotuvė veikia, teikiamos kitos paslaugos - paprastai ten dirba apie 10 žmonių. Už tokią degalinę reikia mokėti gerokai didesnius turto, žemės mokesčius.

Buvo priimtas įstatymas, kad už naktinį darbą darbuotojams reikia mokėti brangiau, apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas. Pasirodė, jog tiek pajamų, kad galėtume išlaikyti darbuotojus, nebegauname, tapo pigiau kai kurias degalines iš viso uždaryti.

Valdžia kalba tik apie naujų darbo vietų kūrimą, bet ne apie turimų išlaikymą. Niekam nerūpi, kad įmonės galo su galu nesuduria, atrodytų, kad palankesnių sprendimų reikia man asmeniškai ar bendrovei "Lukoil Baltija", bet tik ne darbuotojams, kurie dirba įmonėje.

- Kitų metų valstybės biudžete planuojama surinkti daugiau nei šiemet pajamų iš akcizų, taip pat ir iš degalų akcizų. Ar matote tokią galimybę?

- Planai nerealūs, neabejoju, kad bus surinkta mažiau. Formuodami biudžetą, valdininkai skaičiavo grynai buhalteriškai: padidės dyzelino akcizas, didės degalų suvartojimas, tai ir mokesčių surinksime daugiau. Tačiau gyvenime taip nebūna. Kai yra ekonominis interesas, buhalterijos dėsniai neveikia. Žmonės suranda būdų, kaip pigesnių degalų iš svetur atsigabenti, jei jiems tai apsimoka.

Padidinus benzino akcizą gerokai daugiau nei ES reikalaujamas minimumas, jo pardavimas ženkliai sumažėjo. Stebime rinką ir matome, kad benzino vartojimas tiek nenukrito, kiek sumažėjo pardavimas. Tai reiškia viena - daug kas naudoja degalus, kurie įvežti iš gretimų šalių.

Sveikas protas sako, kad Lietuvoje negali būti tokio pat dydžio degalų akcizo tarifai kaip kitose ES šalyse, ir kuo labiau juos didinsime, tuo bus didesne paskata žmonėms degalus įsivežti. Dar stojant į ES reikėjo derėtis, įrodyti, kad pas mus tikslinga akcizo mokesčius nustatyti mažesnius - vidurkį tarp Vakarų Europoje ir kaimynų šalyse taikomų tarifų. Tada būtų buvęs sukurtas ekonominis barjeras, būtų buvę mažiau paskatų kontrabandinius degalus įsivežti.

Pagaliau galima būtų riboti į Lietuvą įvežamų degalų kiekį, kaip daro, pavyzdžiui, Lenkija, kuri kaip ir Lietuva, turi sieną su ES nepriklausančiomis šalimis - Baltarusija, Ukraina. Į Lenkiją vilkiko bake draudžiama įvežti daugiau nei 200 litrų degalų, o pas mus galima laisvai įvažiuoti kad ir dviem pilnutėliais bakais, kurių kiekviename telpa po toną dyzelino. O apie galimybę keisti tvarką valdininkai nesileidžia į kalbas.

Nėra kur ir atsispirti

- Negi nebandėte išsiaiškinti situacijos su valdininkais, drauge ieškoti visus tenkinančių sprendimų, kurie leistų atsikvėpti verslui, o drauge surinkti daugiau pajamų į biudžetą?

- Labai pasigendu konstruktyvaus dialogo su valdžia. Pastebiu, kad valdininkai mano, jog yra patys protingiausi ir viską žino. Dabartinė Lietuvos valdžia nėra nei geresnė, nei blogesnė už ankstesnes - kad ir kokia ateitų, noro diskutuoti su verslininkais, rasti visus tenkinančius sprendimus nėra. Yra valdžios "mylimi" ir "nemylimi" sektoriai, "mylimi" ir "nemylimi" verslininkai. Vieniems priimami lobistiniai įstatymai, kitiems - ne.

- Valstybės vadovai, ekonomikos ekspertai kalba apie ūkio atsigavimą. Gal Lietuvos ateitį piešiate per daug niūriomis spalvomis?

- Nesu toks optimistas. Po mūsų kojomis dugno išvis nėra, taigi nėra kur ir atsispirti. Taip, eksportas auga, bet vidaus vartojimo nėra. O prielaidos jam atsigauti nesudaromos: koks gali būti vidaus vartojimo didėjimas, jei dauguma žmonių neturi galimybių užsidirbti? Mus ramina, kad ateis investuotojai, ir viskas bus gerai. Nepuoselėju iliuzijų dėl jų. Valdžia giriasi pritraukusi pasaulines kompanijas - IBM, "Barclay`s", tačiau sunku pavadinti investicija susitarimą, kai valstybė duoda kompanijoms milijonus litų už tai, kad šios įsikurtų prabangiame pastate ir susirinktų geriausius informacinių technologijų specialistus, kurie ir taip turėjo darbus.

Lietuvai nepavyko pasinaudoti ir ES fondų parama, kuri turėjo tapti tramplinu ekonomikos augimui. Mūsų valdininkai sukūrė perteklines, apsidraudžiančias ES lėšų panaudojimo taisykles, ypač daug galios sutelkė biurokratų rankose, todėl net ir Lietuvai numatytų lėšų nesugebame panaudoti.

Faktai

1992 metais įkurta UAB "Lukoil Baltija" apima Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją. Per dešimtį pirmųjų savo veiklos metų bendrovė tapo viena stambiausių naftos prekybos bendrovių Baltijos šalyse. Lietuvoje ji užsiima mažmenine bei didmenine naftos produktų ir firminių tepalų prekyba.

Pirmosios LUKOIL degalinės Lietuvoje pasirodė 1994 metais ir per metus buvo atidarytos 4 degalinės. 1996 metais, sujungus Lietuvos miestų ir rajonų UAB "Lukoil Baltija" filialus į vieną specializuotą mažmeninės prekybos įmonę, buvo įkurta antrinė bendrovė "Lukoil Baltija" Servisas, kuri valdė degalinių tinklą Lietuvoje ir užsiėmė mažmenine naftos produktų prekyba. 2005 metais bendrovė buvo reorganizuota ir prijungta prie UAB "Lukoil Baltija".

2002 metų rudenį Vilniuje atvėrė duris jau 100-oji LUKOIL degalinė. Šiuo metu LUKOIL degalinių tinklas yra pats didžiausias šalyje - jį sudaro 116 visiško aptarnavimo degalinių.

Šiuo metu įmonėje dirba apie 1700 darbuotojų. Tai didžiausia įmonė Lietuvoje, užsiimanti naftos produktų ir kitų paslaugų mažmenine prekyba.

Šaltinis: UAB "Lukoil Baltija"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"