TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valstybės klaidos brangios verslui ir vartotojams

2008 04 24 0:00

Daugėja pranešimų, skelbiančių apie lėtėjantį šalies ūkio augimą. Tačiau valdžia artėjant rinkimams juos tarsi praleidžia negirdomis ir nori priimti tokius sprendimus, kurie tikrai nepalengvintų Lietuvos ekonomikos "nusileidimo" minkštai.

Politikai, planuodami verslui padidinti maksimalų pelno mokesčio tarifą nuo dabar esančių 15 proc. iki 19 proc., elgiasi trumparegiškai - mąsto apie rinkimus, o ne apie Lietuvos ūkio ateitį. Taip tvirtina šalies verslininkai ir ekonomikos ekspertai.

Saugumo jausmas mažėja.

Finansų analitikai pabrėžia, kad pastaraisiais metais daugeliui aukso amžių išgyvenusių įmonių artėja sunkesni laikai - lėtėja ekonomikos augimas. Valdžios ketinimas padidinti pelno mokestį verčia nerimą išgyvenantį Lietuvos verslą jaustis dar nesaugiau. Šio mokesčių sistemos pakeitimo teigiamas trumpalaikes pasekmes pajustų politikai, o ilgalaikes neigiamas pasekmes - visi.

Asocijuotos verslo struktūros, siekdamos užkirsti kelią maksimalaus pelno mokesčio tarifo didinimui, šios savaitės pradžioje kreipėsi į aukščiausias valdžios institucijas. Norima užbėgti už akių problemoms, kurias ateityje gali būti sunku suvaldyti, jeigu mokesčio našta įmonėms būtų padidinta.

Nepasitenkinimą išreiškė asociacija "Investuotojų forumas", Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.

Įmonės, nuo apmokestinamo pelno į valstybės biudžetą mokėjusios 15 proc., pernai valstybės biudžetą papildė 2053,65 mln. litų, 2006 metais - 1924,52 mln. litų.

Niūrokos šalies ūkio augimo perspektyvos neleidžia tikėtis, kad ir ateityje biudžetą galėtų sulaukti tokių sumų. Akivaizdu, jog valdžia stengiasi padengti galimą "skylę" nusigriebdama nuo mažėsiančio įmonių pelno dar 4 procentus.

"Tie, kurie įregistravo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimą, siekdami padidinti šį mokestį, įvertino praeitį, tačiau mokestis nebus taikomas praeičiai. Tai, kad pernai įmonių pelnas buvo didelis, negarantuoja jo tokio ir ateityje. Šiuo metu siekis padidinti šį mokestį rodo, jog neįvertinta būsimo laiko situacija ir ieškoma trumpalaikių pinigų. Trumpalaikiai pinigai versle reiškia ilgalaikės perspektyvos nevertinimą", - balandžio pradžioje socialdemokratų įregistruotą Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą vertino LPK viceprezidentas Rimas Varkulevičius.

Glaisto savo klaidas

Valstybė skundžiasi neturinti pinigų, tačiau pati nuolat sulaukia kritikos dėl to, kad nesilaiko finansinės drausmės: kelia valstybės tarnautojams atlyginimus, didina valstybinių institucijų ir tarnautojų etatų skaičių ir t. t.

Verslas, vertindamas ateities perspektyvas, neranda loginio argumento, kodėl valstybei reikia didinti pelno mokesčio tarifą, išskyrus vieną - nori užglaistyti pačios padarytas klaidas. "Vienas pagrindinių argumentų, kodėl reikia didinti pelno mokestį, yra socialinės atskirties mažinimas. Tačiau socialinę atskirtį mažintų atlyginimų indeksavimas pagal infliaciją - tai Lietuvoje jau pradėta taikyti", - teigė R.Varkulevičius

Gali būti, kad mokesčio tarifo didinimas dar labiau išryškintų socialinę atskirtį, nes verslas bet kuriuo atveju sieks pelno, o tą dalį, kurios neteks, padengs rinkos sąskaita - keldamas produkcijos kainas. "Už valstybės klaidas pirmiausia sumoka verslas, todėl jis priverstas sąskaitą išrašyti vartotojams", - neabejoja pašnekovas.

Nukentėtų investicijos

Analitikai, skatindami mažinti vartojimą, pabrėžia, kad vartojame daugiau, negu sugebame pagaminti. Todėl reikia kelti darbo našumą. Pernai jis padidėjo 4,6 proc., bet vis tiek netenkina rinkos poreikių.

Verslo atstovai akcentuoja, kad investuojant į technologijas darbo našumas didėtų sparčiau. Tačiau ši galimybė būtų apkarpyta, jeigu verslui tektų atseikėti valstybei dar 4 proc. nuo pelno. Tų pinigų panaudojimo kryptys, beje, nėra aiškiai išdėstytos. Verslininkai priekaištauja valdžiai, kad ji lengviausiu būdu ieško, iš kur paimti pinigų, tačiau atsakomybės atsiskaityti, kas už tuos pinigus realiai padaryta, nelabai jaučia. "Verslui praeities nėra, o štai valstybės valdymo institucijoms reikia atsiskaityti už praeitą laikotarpį", - sakė R.Varkulevičius.

Praėjusiais metais buvo panaikintas socialinis 4 proc. mokestis, bet politikų galvoje veikiausiai jau tada sukosi tie patys 4 proc., kurie šiuo metu sukėlė verslininkų nepasitenkinimą.

Situacija prastėtų

Įtemptoje Europos rinkoje būtinas nuolatinis, investicijų reikalaujantis atsinaujinimas, tačiau Lietuvoje plėtojamam verslui kai kurie politiniai sprendimai menkina galimybes būti konkurencingam. Verslininkai tikina, kad padidinus mokesčių naštą įmonės prarastų motyvaciją rodyti pelną, nebūtų skatinamas skaidrus mokesčių mokėjimas.

Brangstant energetikai ir kylant tarpbankinėms palūkanoms verslas ieškos būdų, kaip išlikti. Tačiau išlikti, kai toks verslo klimatas, kuris dėl pelno mokesčio didinimo taptų ypač nepalankus, gali ir nepavykti. Tokiu atveju vietos kapitalas pajudėtų svetur - būtų sudarytos prielaidos Lietuvos verslui ieškoti palankesnių nišų ten, kur numatytas mažesnis verslo apmokestinimo lygis. Užsienio investuotojams taip pat patrauklesnės šalys, kuriose mokesčiai yra mažesni ir investicijų grąža didesnė.

"Labiau negu ekonominė žala užsienio investuotojus gali atbaidyti pats faktas, kad mokesčių sistema nėra stabili. Gali kilti abejonių, jog ir ateityje bus imamasi panašių sprendimų. Mokesčių sistemos kaitaliojimas rodo nepagarbą užsienio investuotojams, išblaško juos ir skatina rinktis mažesnių mokesčių bei stabilesnės mokesčių sistemos šalis", - aiškino LPK viceprezidentas.

Pasak jo, maksimalaus pelno mokesčio tarifo didinimas taptų rykšte daugeliui išlikimo ir neišlikimo klausimą sprendžiančių statybos, transporto, gamybos įmonių. Mažiau jautrios šiam sprendimui esą būtų tik tokios paslaugų sritys kaip turizmas ar pramogų verslas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"