TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valstybės kupra nenustoja augti

2011 12 02 6:00

Krašto poreikis skolintis vis auga. Vien per kelerius krizinius metus Lietuvos skola išaugo daugiau nei dvigubai - per 20 mlrd. litų. 

Prasidėjus ekonomikos krizei, 2008 metų pabaigoje, valstybės skola siekė apie 17 mlrd. 375 mln. litų. Po metų ji jau buvo 27 mlrd. 106 mln. litų, o 2010-ųjų pabaigoje - 36 mlrd. 588 mln. litų. Baigiantis šių metų birželiui valdžios sektoriaus skola sudarė 37 mlrd. 627 mln. litų. 

Dabar Vyriausybės tobulinamame valstybės biudžeto projekte numatyta, kad kitąmet reikės skolintis apie 9 mlrd. 400 mln. litų, iš kurių  didžioji dalis - apie 6 mlrd. 200 mln. litų - būtų skirta ankstesnėms skoloms grąžinti.

Negalima užsiliūliuoti

Mažinti skolinimosi poreikį ir stabilizuoti valstybės skolos lygį žemiau nei 38 proc. numatyta kitų metų valstybės biudžeto deficitą apkarpius iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). "Skola nustos augusi tik panaikinus biudžeto deficitą. Subalansuotų viešųjų finansų galima tikėtis jau po 2014-2015 metų ir tai tik tuomet, jei toliau bus laikomasi bent minimalių Fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimų dėl išlaidų augimo apribojimo. Jeigu ne, skola augs ir toliau", - LŽ sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. 

Ministrę stebina nuostaba dėl dabartinio skolos lygio. I.Šimonytė priminė, kad mažinant išlaidas ir didinant mokesčius kritikai siūlė elgtis priešingai - stimuliuoti ūkį skolintomis lėšomis. "Vyriausybė teigė ir tebeteigia, kad reikia kuo greičiau sumažinti ir panaikinti deficitą tam, kad skola nustotų augusi. Skola galėjo augti mažiau, tačiau tam būtų reikėję dar labiau mažinti išlaidas ir didinti mokesčius, o racionaliausia būtų buvę neprisiimti neįmanomų vykdyti įsipareigojimų iki krizės", - pabrėžė I.Šimonytė. 

Pagrindinė greito valstybės skolos augimo pasekmė, anot ministrės, yra augantis lėšų skolai administruoti poreikis. Jos teigimu, tai riboja galimybes papildomai finansuoti kitas sritis. 

Valstybės skolos augimas

2007 12 31 - 16 mlrd. 698 mln.

2008 12 31 - 17 mlrd. 375 mln.

2009 12 31 - 27 mlrd. 106 mln.

2010 12 31 - 36 mlrd. 588 mln.

2011 06 30 - 37 mlrd. 627 mln.

Šaltinis: Finansų ministerija

Dabartinis Lietuvos skolos lygis esą nėra pavojingas, nes yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES). "Tačiau tuo nereikia užsiliūliuoti, būtina toliau mažinti viešųjų finansų deficitą tam, kad skola augtų kuo nuosaikiau, o juos subalansavus - nustotų augusi. Noriu pažymėti, kad jau kitąmet naujo skolinimosi poreikis turi būti nedidelis, nes deficitas turėtų atitikti Mastrichto kriterijų - būti 3 proc. BVP", - aiškino ministrė.

Augo sparčiai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko teigimu, mūsų valstybės skola pastaraisiais metais buvo viena sparčiausiai augančių ES. "Dabartinis skolos dydis nėra grėsmingas. Tačiau situacija tokia, kad ypač mažų valstybių tolesnis skolinimasis yra labai problemiškas. Pagrindinis indikatorius, pagal kurį galime skolintis, yra valstybės biudžeto deficitas, rodantis valdžios gebėjimą valdyti skolą. Jeigu jos suvaldyti nesugebi, tampi priklausomas nuo rinkos žaidėjų - tarptautinių skolintojų. O jie, tuo naudodamiesi, padidina palūkanas", - aiškino liberalas.  

K.Glaveckas pažymėjo, kad daug skolintis nuo 2008 metų pabaigos Lietuva buvo priversta dėl dosnių ankstesnių valdžių prisiimtų įsipareigojimų, taip pat dėl pasaulinės finansų krizės. Anot politiko, kraštui pavyks ištiesinti skolų kuprą, nes kito pasirinkimo neturime. 

Skola mažės dar negreit

Didžiausios Seimo opozicinės jėgos - Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius neneigė, kad pastarųjų metų valstybės skolos prieaugis yra didelis. Tačiau tai esą lėmė objektyvios priežastys - ekonominis sunkmetis.  

A.Butkevičiaus nuomone, skolintus pinigus valstybė pirmiausia turi stengtis panaudoti didžiausią pridėtinę vertę kuriantiems projektams. Jis mini, kad tokia praktika rėmėsi kaimynė Lenkija. "Finansininkai šią taisyklę vadina auksine - skolintas lėšas reikia naudoti ilgalaikėms investicijoms, daugiausia infrastruktūros plėtrai, kur sukuriama daugiausia darbo vietų ir atnešama didžiausia grąža valstybės biudžetui, - pažymėjo socialdemokratų lyderis. -  Tačiau Lietuvoje buvo elgiamasi chaotiškai. Pritrūkus pinigų, buvo skolinamasi, o lėšos išleidžiamos kitą dieną."   

Anot A.Butkevičiaus, kraštui derėtų turėti planą, kaip bus mažinamos skolos. Esą kol jo nėra, kalbėti apie valstybės sėkmę - sudėtinga. Socialdemokrato skaičiavimais, valstybės skola gali stabilizuotis tik apie 2017 metus. 

Panacėja - perteklinis biudžetas

LŽ kalbintas ekonomistas Nerijus Mačiulis priminė 2008 metų pabaigoje susiklosčiusią padėtį, kai pasaulį buvo apėmusi precedento neturinti finansų krizė. "Žiūrint, kaip keitėsi kitų valstybių skolos, Lietuva neatrodo labai išskirtinė. Kai kurių šalių skola augo gerokai sparčiau. Žinoma, tai neleidžia nusiraminti ir į skolos augimą nekreipti dėmesio ar priimti tai kaip natūralų reiškinį", - sakė jis.

Prie spartaus valstybės skolos augimo, N.Mačiulio teigimu, prisidėjo ir netvari ekonominė politika, vykdyta gerokai prieš krizę. 2004-2008 metais sparčiai augant ekonomikai, buvo neatsakingai didinamos įvairios išlaidos. Esą iki 2004-ųjų įvairioms socialinėms išmokoms kasmet buvo skiriama apie 6 mlrd. litų, o 2008-aisiais - jau 16 mlrd. litų. Lietuvos biudžetas nuolat buvo deficitinis, nekauptos atsargos juodai dienai.

Išvengti skolinimosi kraštas negalėjo. Tačiau gal vertėjo skolintis pigiau, pavyzdžiui, iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF)? N.Mačiulis tvirtino, kad TVF "šiaip sau" už žemas palūkanas neskolina. Jis siūlė pažvelgti į kaimynę Latviją, ėmusią iš šio fondo paskolą. Ji skolinosi pigiau, bet taip pat buvo verčiama imtis griežtesnių taupymo priemonių. Esą dėl to gretimos valstybės ekonomika susitraukė apie 25 proc., o tarptautinėse rinkose brangiau besiskolinusios Lietuvos - tik apie 16 procentų. "Štai jums ir esminis skirtumas. Net dabar Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei Latvijos. Sakantieji, kad reikėjo skolintis iš TVF, žiūri pro siaurą prizmę", - pažymėjo N.Mačiulis. Jis taip pat pabrėžė, kad politinis elitas turėtų įsisąmoninti, jog išlaidų didinimas turi būti labai atsargus ir pasvertas. Valstybė turi siekti, kad biudžetas būtų perteklinis, o ne deficitinis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"