TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valstybės turtas nyksta neparduodamas

2012 05 17 7:31

Už valstybei priklausančius nekilnojamojo turto objektus, kuriuos šiemet numatoma privatizuoti, planuojama gauti apie 51 mln. litų. Daugiau kaip trečdalį šios sumos tikimasi uždirbti pardavus buvusios ambasados Londone bei Svečių namų Vilniuje patalpas. Bet pirkėjų eilės prie jų nestovi.

Valstybės turtą parduodantiems Turto bankui ir Valstybės turto fondui (VTF) šiuo metu ne itin palankus metas, mat skundžiamasi, kad beveik nėra konkurencijos tarp privatizuojamų objektų pirkėjų, ypač perkančiųjų brangesnius objektus. Nekilnojamojo turto kainos kritusios, o komerciniai bankai itin nenoriai finansuoja nekilnojamojo turto pardavimo sandorius.

Privatizavimas vyksta vangiai - VTF parduoda tik iki 30 proc. objektų, kuriems buvo parengtos ir paskelbtos privatizavimo programos.

Už buvusią ambasadą prašoma 11 mln.

Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą organizuojanti VĮ Turto bankas šiemet planuoja parduoti apie 20 administracinių, gyvenamųjų bei gamybinių valstybei priklausančių objektų Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose - už bemaž 30 mln. litų.

Daugiausia lėšų tikimasi gauti pardavus buvusį Lietuvos ambasados pastatą Londone. Maždaug 689 kv. m bendrojo ploto pastato pradinė aukciono kaina yra 3,5 mln. svarų sterlingų, arba 11 mln. litų. Aukcioną, kuris vyks po savaitės, organizuoja Lietuvos ambasada Londone.

Šiemet baigti privatizavimo sandoriai dėl buvusio Vidaus reikalų ministerijos radijo centro pastato (2,835 mln. litų), Valstybės saugumo departamento buvusio garažo sostinės Kernavės gatvėje (2,25 mln. litų).

Turto banko generalinis direktorius Arnoldas Burkovskis LŽ teigė, kad Seimo priimtomis Žemės reformos įstatymo pataisomis panaikintas apribojimas parduoti privačion nuosavybėn žemės sklypus miestų istorinėse dalyse, įrašytose į Kultūros vertybių registrą. Tad atsirado prielaidos kartu parduodi ir priskirtus žemės sklypus bei gauti didesnes pajamas iš šiemet numatomų parduoti objektų: buvusios Generalinės prokuratūros būstinės A.Smetonos gatvėje ir buvusios vaikų poliklinikos Kęstučio gatvėje Vilniuje, Klaipėdos universitetui priklausiusio istorinio, fiziškai sunykusio pastato K.Donelaičio aikštėje Klaipėdoje ir kitų.

"Kadangi gaunamos lėšos pardavus turtą aukcionuose naudojamos konkrečių objektų statybai ar rekonstrukcijai finansuoti, tai prioritetas yra ne pardavimo sparta, bet galima gauti pardavimo kaina. Todėl ne visada skubama parduoti turtą", - aiškino A.Burkovskis.

Įvertinti 250 mln. litų

Pernai Turto bankas  pardavė valstybės nekilnojamojo turto už 11 mln. litų, o šiemet nuo metų pradžios - už 6 mln. litų. Šiemet 3,1 mln. litų gauta pardavus buvusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (žemėtvarkos ir statybos inspekcijos) pastatą Liepų gatvėje Klaipėdoje. Už 34 Seimo kanceliarijos butus Pašilaičiuose Vilniuje gauta 4,37 mln. litų. Buvusios Generalinės prokuratūros garažai sostinės Rinktinės gatvėje parduoti už 1,53 mln. litų. Šiuos objektus nupirko Lietuvos piliečiai ir juridiniai asmenys.

"2011 metais pakeitėme pardavimo taktiką - ėmėmės daugiau reklamuoti parduodamo turto objektus, daugiau atliekama rinkos analizės iki pardavimo. Tikintis didesnės paklausos, ilginamas reklamos laikas, pakartotiniuose aukcionuose kartais kainą netgi didiname. Todėl, nors turtas parduodamas dar nuo 2008 metų, daugiau nei pusė pajamų iš jo gauta pradėjus taikyti naujas rinkodaros priemones, t. y. nuo 2011 metų", - tikino A.Burkovskis.

Šiandien galiojančiame atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąraše įrašyti 286 parduodami objektai. Turto bankas yra perėmęs 87 valstybės nekilnojamojo turto objektus, tačiau parduodama artimiausiu metu gali būti tik pusė jų - likusieji arba dar naudojami pagal paskirtį, arba nėra baigtos teisinės procedūros pardavimui pradėti, t. y. nesuformuoti būtini žemės sklypai, neįteisintos statybos, keliuose butuose gyvena asmenys - kai kada ir su vaikais. Bendra planuojamų gauti juos pardavus pajamų suma, masinio vertinimo duomenimis, siekia 250 mln. litų.

A.Burkovskis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės patvirtintas atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašas nuolat kinta. Valstybės turto valdytojai siekia papildyti šį sąrašą naujais parduodamais objektais.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai atnaujinimo projektai išbraukiami iš sąrašo taip ir nepradėjus jų įgyvendinti, mat keičiasi valstybės institucijų prioritetai, paaiškėja, kad planuojamų pajamų neužteks turtui atnaujinti, atsiranda kitų nenumatytų aplinkybių. Iš viso nuo atnaujinimo proceso pradžios Turto bankas pardavė valstybės nekilnojamojo turto už 23,4 mln. litų.

Kaltina laiką

Turto banko vadovo nuomone, dabar parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą nėra labai palankus metas dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirmiausia, nekilnojamojo turto kainos yra kritusios, todėl renkantis, ką ir kaip skubiai parduoti, vertinama sąnaudų ir naudos principu: naudojamasi ir tuo, kad statybos darbų kainos taip pat nesiekia piko.

"Tarkim, pasinaudojant kainų nuosmukiu statomas akušerijos ir chirurgijos korpusas Santariškėse pagal sutartį kainuoja maždaug 50-60 proc. tos sumos, kuri būtų buvusi kainų piko metu. Todėl kai kuris privatizuotinas turtas verčiau yra išnuomojamas, nei parduodamas", - LŽ aiškino A.Burkovskis.

Antra nepalanki priežastis, anot jo, ta, kad bankai nenoriai finansuoja nekilnojamojo turto objektų pirkimą. Todėl ir apie konkurenciją tarp pirkėjų, ypač brangesnių objektų, esą galima tik pasvajoti. "Kita vertus, ir pačios verslo įmonės dabar nėra linkusios investuoti, todėl perka tikrai tik labai patrauklius vertės ir kainos požiūriu objektus", - tvirtino A.Burkovskis.

Kad pavyktų sėkmingiau parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą, anot Turto banko vadovo, reikėtų "naujų pardavimą skatinančių instrumentų". Pavyzdžiui, šiuo metu nėra galimybių atidėti išsimokėjimą už parduodamą turtą daugiau kaip 30 dienų. Be to, kol pirkėjas nėra visiškai atsiskaitęs už perkamą turtą, Turto bankas negali duoti sutikimo įkeisti turtą pirkėją finansuojančiam bankui.

"Turime labai ribotas galimybes reklamuoti parduodamą turtą už Lietuvos ribų - tikėtina, kad dalies turto pirkėjas yra būtent ten, tačiau jo pasiekti nelabai galime. Kai kurios savivaldybės labai nepalankiai žiūri netgi į pardavimo reklamą ant pastatų ir neleidžia kabinti stendų arba už tokius informacinius stendus prašo gana nemažų sumų į savivaldybių biudžetą - tai irgi nėra palanku nekilnojamojo turto pardavėjams", - LŽ sakė Turto banko vadovas A.Burkovskis.

Mažai patrauklių objektų

2012 metais VTF numato privatizuoti apie 100 valstybei nuosavybės teise priklausančių objektų. Daugiausia - apie 10 mln. litų - tikimasi gauti už Svečių namus Latvių gatvėje Vilniuje. Tarp kitų stambiausių privatizuojamų objektų yra kavinė-baras sostinės Dominikonų gatvėje (apie 2 mln. litų), penki administraciniai pastatai Miško gatvėje Kaune (apie 1 mln. litų), negyvenamosios patalpos Laisvės al. Kaune (0,6 mln. litų).

Šiemet VTF už 0,58 mln. litų jau pardavė administracinį pastatą Kauno Liepų alėjoje, už 0,352 mln. litų - parduotuvės patalpas Akademijos miestelyje  Kėdainių rajone bei už 0,207 mln. litų - dalį administracinio pastato Kretingoje. Iš viso 2012 metais VTF numato privatizuoti nekilnojamojo turto objektų už 21,2 mln. litų ir akcijų paketų už 4,7 mln. litų.

2011 metais buvo privatizuota valstybei nuosavybės teise priklausančių objektų už 12,285 mln. litų. Tačiau į Privatizavimo fondą pernai gauta 14,53 mln. litų pajamų, nes už dalį objektų, kurie buvo parduoti 2010 metų pabaigoje, buvo sumokėta 2011 metų pradžioje.

VTF duomenimis, šiuo metu privatizavimo objektų sąraše yra valstybei priklausantys 799 nekilnojamojo turto objektai, nurodoma jų vertė - 61 mln. litų, ir 24 bendrovių akcijų paketai (iš jų - tik 4 kontroliuojamų bendrovių), apskaitinė jų vertė - 27 mln. litų. Privatizavimo objektų sąraše šiuo metu yra ir 1185 savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys objektai.

"Pasikeitus teisės aktams, šiuo metu rengiami privatizavimo objektų sąrašai kas ketvirtį, todėl privatizavimo objektų skaičius sąrašuose kaskart labai keičiasi. Sąraše patrauklių objektų labai mažai, todėl  privatizuojama, galima sakyti, tik iki 30 proc. objektų, kurių buvo parengtos ir paskelbtos privatizavimo programos", - LŽ teigė VĮ VTF Privatizavimo skyriaus viršininkas Stasys Overlingas.

Anot jo, šiuo metu valstybei nuosavybės teise priklausančių objektų privatizavimo procesas beveik nesiskiria nuo 2010-2011 metų lygio. "Pagyvėjimo nematyti. Žinoma, didžiąja dalimi tai priklauso nuo privatizavimo objektų sąraše esančių paklausių objektų", - teigė S.Overlingas.

Valstybės turtą parduodantiems Turto bankui ir Valstybės turto fondui (VTF) šiuo metu ne itin palankus metas, mat skundžiamasi, kad beveik nėra konkurencijos tarp privatizuojamų objektų pirkėjų, ypač perkančiųjų brangesnius objektus. Nekilnojamojo turto kainos kritusios, o komerciniai bankai itin nenoriai finansuoja nekilnojamojo turto pardavimo sandorius.

Privatizavimas vyksta vangiai - VTF parduoda tik iki 30 proc. objektų, kuriems buvo parengtos ir paskelbtos privatizavimo programos.

<sk>Už buvusią ambasadą prašoma 11 mln.

<txt>Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą organizuojanti VĮ Turto bankas šiemet planuoja parduoti apie 20 administracinių, gyvenamųjų bei gamybinių valstybei priklausančių objektų Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose - už bemaž 30 mln. litų.

Daugiausia lėšų tikimasi gauti pardavus buvusį Lietuvos ambasados pastatą Londone. Maždaug 689 kv. m bendrojo ploto pastato pradinė aukciono kaina yra 3,5 mln. svarų sterlingų, arba 11 mln. litų. Aukcioną, kuris vyks po savaitės, organizuoja Lietuvos ambasada Londone.

Šiemet baigti privatizavimo sandoriai dėl buvusio Vidaus reikalų ministerijos radijo centro pastato (2,835 mln. litų), Valstybės saugumo departamento buvusio garažo sostinės Kernavės gatvėje (2,25 mln. litų).

Turto banko generalinis direktorius Arnoldas Burkovskis LŽ teigė, kad Seimo priimtomis Žemės reformos įstatymo pataisomis panaikintas apribojimas parduoti privačion nuosavybėn žemės sklypus miestų istorinėse dalyse, įrašytose į Kultūros vertybių registrą. Tad atsirado prielaidos kartu parduodi ir priskirtus žemės sklypus bei gauti didesnes pajamas iš šiemet numatomų parduoti objektų: buvusios Generalinės prokuratūros būstinės A.Smetonos gatvėje ir buvusios vaikų poliklinikos Kęstučio gatvėje Vilniuje, Klaipėdos universitetui priklausiusio istorinio, fiziškai sunykusio pastato K.Donelaičio aikštėje Klaipėdoje ir kitų.

"Kadangi gaunamos lėšos pardavus turtą aukcionuose naudojamos konkrečių objektų statybai ar rekonstrukcijai finansuoti, tai prioritetas yra ne pardavimo sparta, bet galima gauti pardavimo kaina. Todėl ne visada skubama parduoti turtą", - aiškino A.Burkovskis.

<sk>Įvertinti 250 mln. litų

<txt>Pernai Turto bankas  pardavė valstybės nekilnojamojo turto už 11 mln. litų, o šiemet nuo metų pradžios - už 6 mln. litų. Šiemet 3,1 mln. litų gauta pardavus buvusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (žemėtvarkos ir statybos inspekcijos) pastatą Liepų gatvėje Klaipėdoje. Už 34 Seimo kanceliarijos butus Pašilaičiuose Vilniuje gauta 4,37 mln. litų. Buvusios Generalinės prokuratūros garažai sostinės Rinktinės gatvėje parduoti už 1,53 mln. litų. Šiuos objektus nupirko Lietuvos piliečiai ir juridiniai asmenys.

"2011 metais pakeitėme pardavimo taktiką - ėmėmės daugiau reklamuoti parduodamo turto objektus, daugiau atliekama rinkos analizės iki pardavimo. Tikintis didesnės paklausos, ilginamas reklamos laikas, pakartotiniuose aukcionuose kartais kainą netgi didiname. Todėl, nors turtas parduodamas dar nuo 2008 metų, daugiau nei pusė pajamų iš jo gauta pradėjus taikyti naujas rinkodaros priemones, t. y. nuo 2011 metų", - tikino A.Burkovskis.

Šiandien galiojančiame atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąraše įrašyti 286 parduodami objektai. Turto bankas yra perėmęs 87 valstybės nekilnojamojo turto objektus, tačiau parduodama artimiausiu metu gali būti tik pusė jų - likusieji arba dar naudojami pagal paskirtį, arba nėra baigtos teisinės procedūros pardavimui pradėti, t. y. nesuformuoti būtini žemės sklypai, neįteisintos statybos, keliuose butuose gyvena asmenys - kai kada ir su vaikais. Bendra planuojamų gauti juos pardavus pajamų suma, masinio vertinimo duomenimis, siekia 250 mln. litų.

A.Burkovskis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės patvirtintas atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašas nuolat kinta. Valstybės turto valdytojai siekia papildyti šį sąrašą naujais parduodamais objektais.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai atnaujinimo projektai išbraukiami iš sąrašo taip ir nepradėjus jų įgyvendinti, mat keičiasi valstybės institucijų prioritetai, paaiškėja, kad planuojamų pajamų neužteks turtui atnaujinti, atsiranda kitų nenumatytų aplinkybių. Iš viso nuo atnaujinimo proceso pradžios Turto bankas pardavė valstybės nekilnojamojo turto už 23,4 mln. litų.

<sk>Kaltina laiką

<txt>Turto banko vadovo nuomone, dabar parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą nėra labai palankus metas dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirmiausia, nekilnojamojo turto kainos yra kritusios, todėl renkantis, ką ir kaip skubiai parduoti, vertinama sąnaudų ir naudos principu: naudojamasi ir tuo, kad statybos darbų kainos taip pat nesiekia piko.

"Tarkim, pasinaudojant kainų nuosmukiu statomas akušerijos ir chirurgijos korpusas Santariškėse pagal sutartį kainuoja maždaug 50-60 proc. tos sumos, kuri būtų buvusi kainų piko metu. Todėl kai kuris privatizuotinas turtas verčiau yra išnuomojamas, nei parduodamas", - LŽ aiškino A.Burkovskis.

Antra nepalanki priežastis, anot jo, ta, kad bankai nenoriai finansuoja nekilnojamojo turto objektų pirkimą. Todėl ir apie konkurenciją tarp pirkėjų, ypač brangesnių objektų, esą galima tik pasvajoti. "Kita vertus, ir pačios verslo įmonės dabar nėra linkusios investuoti, todėl perka tikrai tik labai patrauklius vertės ir kainos požiūriu objektus", - tvirtino A.Burkovskis.

Kad pavyktų sėkmingiau parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą, anot Turto banko vadovo, reikėtų "naujų pardavimą skatinančių instrumentų". Pavyzdžiui, šiuo metu nėra galimybių atidėti išsimokėjimą už parduodamą turtą daugiau kaip 30 dienų. Be to, kol pirkėjas nėra visiškai atsiskaitęs už perkamą turtą, Turto bankas negali duoti sutikimo įkeisti turtą pirkėją finansuojančiam bankui.

"Turime labai ribotas galimybes reklamuoti parduodamą turtą už Lietuvos ribų - tikėtina, kad dalies turto pirkėjas yra būtent ten, tačiau jo pasiekti nelabai galime. Kai kurios savivaldybės labai nepalankiai žiūri netgi į pardavimo reklamą ant pastatų ir neleidžia kabinti stendų arba už tokius informacinius stendus prašo gana nemažų sumų į savivaldybių biudžetą - tai irgi nėra palanku nekilnojamojo turto pardavėjams", - LŽ sakė Turto banko vadovas A.Burkovskis.

<sk>Mažai patrauklių objektų

<txt>2012 metais VTF numato privatizuoti apie 100 valstybei nuosavybės teise priklausančių objektų. Daugiausia - apie 10 mln. litų - tikimasi gauti už Svečių namus Latvių gatvėje Vilniuje. Tarp kitų stambiausių privatizuojamų objektų yra kavinė-baras sostinės Dominikonų gatvėje (apie 2 mln. litų), penki administraciniai pastatai Miško gatvėje Kaune (apie 1 mln. litų), negyvenamosios patalpos Laisvės al. Kaune (0,6 mln. litų).

Šiemet VTF už 0,58 mln. litų jau pardavė administracinį pastatą Kauno Liepų alėjoje, už 0,352 mln. litų - parduotuvės patalpas Akademijos miestelyje  Kėdainių rajone bei už 0,207 mln. litų - dalį administracinio pastato Kretingoje. Iš viso 2012 metais VTF numato privatizuoti nekilnojamojo turto objektų už 21,2 mln. litų ir akcijų paketų už 4,7 mln. litų.

2011 metais buvo privatizuota valstybei nuosavybės teise priklausančių objektų už 12,285 mln. litų. Tačiau į Privatizavimo fondą pernai gauta 14,53 mln. litų pajamų, nes už dalį objektų, kurie buvo parduoti 2010 metų pabaigoje, buvo sumokėta 2011 metų pradžioje.

VTF duomenimis, šiuo metu privatizavimo objektų sąraše yra valstybei priklausantys 799 nekilnojamojo turto objektai, nurodoma jų vertė - 61 mln. litų, ir 24 bendrovių akcijų paketai (iš jų - tik 4 kontroliuojamų bendrovių), apskaitinė jų vertė - 27 mln. litų. Privatizavimo objektų sąraše šiuo metu yra ir 1185 savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys objektai.

"Pasikeitus teisės aktams, šiuo metu rengiami privatizavimo objektų sąrašai kas ketvirtį, todėl privatizavimo objektų skaičius sąrašuose kaskart labai keičiasi. Sąraše patrauklių objektų labai mažai, todėl  privatizuojama, galima sakyti, tik iki 30 proc. objektų, kurių buvo parengtos ir paskelbtos privatizavimo programos", - LŽ teigė VĮ VTF Privatizavimo skyriaus viršininkas Stasys Overlingas.

Anot jo, šiuo metu valstybei nuosavybės teise priklausančių objektų privatizavimo procesas beveik nesiskiria nuo 2010-2011 metų lygio. "Pagyvėjimo nematyti. Žinoma, didžiąja dalimi tai priklauso nuo privatizavimo objektų sąraše esančių paklausių objektų", - teigė S.Overlingas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"