TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valstybės turto privatizacija išseko

2013 08 05 6:00
Šiuo metu brangiausiai parduodamas valstybei priklausantis objektas Lietuvoje – buvę policijos komisariato pastatai Vilniuje, T.Kosciuškos gatvėje, įvertinti 3,4 mln. litų. Ritos Stankevičiūtės ir Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Valstybės nekilnojamuoju turtu Lietuvoje prekiaujančios institucijos parduoda tik smulkmę: dar likusius tarnybinius, butus, garažus ir kitus nereikšmingus objektus. Stambesnių objektų pardavimo sandorių nefinansuoja bankai, tad jų prekyba beveik sustojusi, o skelbiami aukcionai neįvyksta.

Didžiausią valstybei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo sandorį šiemet tikimasi atlikti Lenkijoje. Čia parduodamas Lietuvos ambasados komplekso pastatas Varšuvoje, už jį tikimasi gauti iki 9 mln. litų. Pernai taip pat brangiausiai pavyko parduoti diplomatinės paskirties valstybės turtą. Už ambasadą Londone gauta 21,4 mln. litų. O Lietuvoje bent kiek brangesniu valstybės turtu pirkėjai beveik nesidomi. Manoma, jog tam iš dalies turi įtakos ir nesveika konkurencija tarp kelių valstybės turtu prekiaujančių įmonių.

Neranda pirkėjų

Valstybės turto fondas (VTF) 2013 metais planuoja privatizuoti 200 objektų ir tikisi už juos gauti apie 21 mln. litų. Tarp brangiausių objektų - bendrovės „Autoūkis“ 87,4 proc. akcijų paketas (4,83 mln. litų), svečių namai Vilniuje, Latvių g. (7,46 mln. litų), banko pastatai Klaipėdoje (4,5 mln. litų), akušerinės – ginekologinės klinikos pastatas Šiauliuose (1,23 mln. litų), dalis poilsio namų (1,1 mln. litų) ir darbuotojų tobulinimosi ir sveikatingumo centras Palangoje (2,8 mln. litų).

Tačiau jų sėkmingo pardavimo tikimybė – menka. Antai VTF jau trečią kartą nepavyko sulaukti investuotojų, norinčių įsigyti Lietuvos banko pastatą ir šalia jo esančius du žemės sklypus Klaipėdoje. Pastarąjį kartą objektas buvo siūlomas įsigyti išsimokėtinai, tai yra pirkėjas turėjo iš karto sumokėti tik 25 proc. turto vertės (pradinė pardavimo kaina – beveik 5 mln. litų). Tačiau liepos 23 dieną planuotas aukcionas neįvyko, nes neatsirado dalyvių.

Jau kuris laikas nepavyksta privatizuoti ne tik šio objekto, bet ir akušerinės–ginekologinės klinikos pastatų Šiauliuose, darbuotojų tobulinimosi ir sveikatingumo centro Palangoje bei kitų. Pernai tikėtasi gauti 10 mln. litų už svečių namus Žvėryne, Vilniuje, tačiau pirkėjų neatsirado. Šiemet jų siūloma kaina jau beveik 2,5 mln. litų. mažesnė.

VTF Privatizavimo skyriaus viršininko pavaduotoja Irena Vinciūnienė LŽ aiškino, kad greičiausiai parduodami smulkūs privatizavimo objektai, kuriems pertvarkyti nereikia didelių investicijų ir jie iš karto gali būti naudojami. Tai butai, garažai, sandėliai, negyvenamosios patalpos bei prestižinėse didžiųjų miestų vietose esantys objektai, kurie gali būti naudojami kavinėms, restoranams steigti ar panašaus pobūdžio paslaugoms teikti. O tokių objektų, kaip banko pastatai Klaipėdoje, turinčių specifinę paskirtį, privatizavimas sudėtingas dėl jų pritaikymo, reikalingų investicijų dydžio bei pelningo verslo plėtojimo galimybių.

„Valstybės turto privatizavimas Lietuvoje vyksta daugiau kaip 20 metų, per šį laikotarpį iš esmės privatizuota didžioji dalis valstybinio turto. Likęs privatizuoti skirtas turtas jau nėra tiek patrauklus kaip ankstesniais privatizavimo periodais, kai buvo privatizuojami stambių pramonės įmonių, bankų, monopolinių energetikos bendrovių akcijų paketai“, - aiškino I.Vinciūnienė.

Ji pripažino, kad per šių metų pirmąjį pusmetį pagrindinę iš privatizavimo objektų sąrašo parengtų privatizavimo objektų programų dalį sudarė potencialiems pirkėjams nepatrauklūs ir menkaverčiai objektai. „Antrąjį pusmetį esą privatizuoti taip pat numatoma siūlyti panašius objektus“, - apgailestavo VTF atstovė.

Valstybės turto valdymo reformos autorius yra dabartinis premjeras socialdemokratas A.Butkevičius

Koją kiša bankai

Neką geresnė padėtis ir valstybės įmonėje Turto banke (TB). Šiemet TB tikisi parduoti 36 visuomeninės paskirties objektus ir apie 20 tarnybinių butų (pusė jų – ne Vilniuje). Už juos planuojama gauti apie 1,6 mln. litų. Daugiau kaip po 3 mln. litų tikimasi gauti už Seimo poilsiavietę Palangoje, buvusius policijos komisariato pastatus Vilniuje, T.Kosciuškos gatvėje (pirminė pardavimo kaina - 3,4 mln. litų), ir už buvusį studentų bendrabutį Klaipėdoje.

Į šį skaičių neįeina ambasados komplekso pastatas Varšuvoje. Jo pajamos skiriamos valstybės turtui atnaujinti, tačiau pardavimu užsiima Užsienio reikalų ministerija, atsakinga už diplomatinės paskirties turtą. Tai brangiausias šiuo metu parduodamas valstybei priklausantis nekilnojamojo turto objektas.

Pernai TB pardavė valstybės nekilnojamojo turto, kurio vertė - 14 mln. litų. Ambasada Londone parduota už 5,5 mln. svarų sterlingų (21,4 litų). Lietuvoje brangiausiai parduotas objektas - buvusios Generalinės prokuratūros pastatas A.Smetonos gatvėje, Vilniuje. Už jį gauta 4,2 mln. litų.

TB generalinis direktorius Arnoldas Burkovskis pažymėjo, kad sėkminga prekyba valstybės turtu daugeliu atžvilgių priklauso nuo padėties rinkoje ir bankų pasiryžimo finansuoti tokius sandorius. „Esame konkurentai analogiškiems objektams, kuriuos parduoda tiek Valstybės turto fondas, tiek kiti rinkos dalyviai. Svarbu ir tai, kiek bankai finansuoja NT įsigijimo sandorius. Stambiausieji objektai parduodami su žeme, o žemės įsigijimo bankai vis dar nefinansuoja. Kita vertus, neturime teisės leisti sandorį norintiems kredituoti bankams įkeisti būsimą pirkimo objektą, negalime suteikti ir atidėto finansavimo, todėl norėdamas įsigyti objektus iš mūsų pirkėjas turi turėti sukaupęs visą reikalingą lėšų sumą, o tokių yra nedaug. Tikimės, kad priėmus įstatymą dėl centralizuoto turto valdymo šios klaidos bus ištaisytos. Seime įstatymų paketas tebesvarstomas nuo 2012 metų rudens sesijos, tad gal jau pajudės“, - sakė A.Burkovskis.

Pasak jo, šiuo metu sėkmingai parduodami tik smulkūs objektai. Jų vidutinė kaina buvo 26 proc. didesnė, nei nustatyta nepriklausomų rinkos vertintojų. O parduoti stambių objektų beveik nepavyksta, mat kai nėra galimybės tokius sandorius finansuoti bankams, mažėja potencialių aukciono dalyvių skaičius“, - teigė TB vadovas.

Iš dviejų įmonių liks viena

Šiuo metu valstybės nekilnojamojo turto valdyme dalyvauja dvi valstybės kontroliuojamos valstybės įmonės - Turto bankas ir Valstybės turto fondas. Ankstesnė Vyriausbė rengėsi valstybės turto prekybą perduoti į vienas rankas, tačiau to padaryti nespėjo. Tačiau Algirdo Butkevčiaus ministrtų kabinetas pasirengęs valstybės nekilnojamojo turto valdymą reorganizuoti. Būsimos valstybinio turto valdymo reformos autorius yra dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius, kuris idėją suformulavo dar būdamas finansų ministru Algirdo Brazausko Vyriausybėje. O reformos įstatymų paketą Seimui 2012 metais pateikė buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

A.Burkovskio nuomone, tai būtų racionalu. Šiuo keliu Skandinavijos šalys, Austrija, Vokietija, Belgija, Olandija ir kitos valstybės pasuko dar prieš 20 ar daugiau metų. A.Burkovskis pripažįsta, kad šiandien Valstybės turto fondas ir Turto bankas, nors veiksmus dažnai derina, vis dėlto konkuruoja tarpusavyje, todėl bendras administracinių patalpų valdymo centralizavimas, sujungus VTF ir TB, pasiteisintų.

„15-oje ES šalių, įskaitant Estiją, vienam valstybinio turto valdytojui yra perduota valdyti visą (išimtis – karališki dvarai ir gynybos objektai) nekilnojamąjį turtą. Danija, Norvegija, Suomija, Belgija, Vokietija, Austrija, kurios tokią reformą pradėjo dar praėjusiame šimtmetyje, pasiekė puikių rezultatų: labai sumažėjo biudžeto išlaidos turto išlaikymui, nors investicijos į turto kokybę padidėjo. Net Estijoje, kur analogiška reforma pradėta 2002 metais, ji jau traktuojama kaip labai pasiteisinusi. Latvija reformą pradėjo pernai ir, deja, Lietuvą jau aplenkė“, - pasakojo A.Burkovskis.

Kaip LŽ sakė Vytautas Lenkutis, Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas, Seime jau registruoti Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projektas ir jį lydintys įstatymų pakeitimų projektai turėtų būti svarstomi artimiausioje Seimo darbų sesijoje. Priėmus įstatymų projektus per 6 mėnesius turės būti parengti ir pateikti Vyriausybei svarstyti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai. „Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės nekilnojamojo turto valdyme dalyvauja dvi valstybės kontroliuojamos valstybės įmonės, t. y. Turto bankas ir Valstybės turto fondas, Vyriausybė yra pritarusi sprendimui minėtas įmonės sujungti“, - teigė V.Lenkutis.

reformos įstatymų paketą Seimui 2012 m. pateikė konservatorių deleguota finansų ministrė I.Šimonytė.

Skaičiai

Per 2013 m. I pusmetį Valstybės turto fondas privatizavo 53 valstybei nuosavybės teise priklausančius objektus. Privatizavimo fondo įplaukos sudarė 6,3 mln. litų. 2012 m. privatizuota 119 valstybei nuosavybės teise priklausančių objektų, įplaukos į Privatizavimo fondą - 21,94 mln. litų.

Turto bankas 2012 m. valstybės nekilnojamojo turto pardavė už beveik 36 mln. litų, iš jų 21 mln. litų gauta už turtą užsienyje ir 14,6 mln. litų – iš pardavimo Lietuvoje. Šiemet planuojama turto parduoti už 30,2 mln. litų, iš jų Lietuvoje - už 21,4 mln. litų ir už 8,8 mln. litų – Lenkijoje.

Privatizavimo objektų sąraše dabar yra 810 dar neprivatizuoti valstybei nuosavybės teise priklausantys objektai. Jų apskaitinė vertė yra apie 150 mln. litų, iš kurių nekilnojamojo turto objektų vertė sudaro 144 mln. litų, o įmonių akcijų paketų – 6 mln. litų. Dar neprivatizuoti 1223 savivaldybių nuosavybei priklausantys objektai.

Šaltinis: VTF, TB

Privatizavimo fondo lėšos, mln. litų

MetaiPajamos iš parduoto valstybės turto
2002283,0
2003835,0
2004256,0
2005128,0
20062276,0
200763,0
200825,0
2009748,0
201036,5
201114,7
20123,26

Šaltinis: VTF, FM

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"