TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valstybinė monopolija išstumia privatų verslą

2015 12 19 6:00
Rinkoje šiuo metu veikia apie 30 įmokas priimančių įmonių. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ ketinimai žengti į komunalinių mokėjimų rinką stebina ir piktina privatų verslą. Vienos pirmųjų mokėjimų paslaugas pradėjusios teikti bendrovės „Viena sąskaita“ vadovas Vytenis Ziberkas teigia, kad galinga valstybės monopolininkė panorėjusi gali sužlugdyti kai kurias smulkesnes įmones.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno manymu, valstybei priklausančios įmonės apskritai neturėtų teikti komercinių paslaugų, ypač tų, kurias gali teikti privačios įmonės. „Liūdna, kad praėjus 25 metams nuo nepriklausomybės atgavimo vis dar reikia aiškinti, kodėl konkurencija yra gerai arba kodėl nereikia steigti valstybinių paslaugų įmonių“, – apgailestavo jis. Pasak Ž. Šilėno, dar liūdniau, kad valstybėje nėra pakankamai institucijų, kurios galėtų suvaldyti valstybinės monopolijos savivalę. „Iš valstybės įmonių blogą pavyzdį ima savivaldybės ir lygiai taip pat ciniškai stumia privatų verslą iš rinkos“, – sakė jis.

Priims mokėjimus ne tik už dujas ir elektrą

Nuo sausio 1 dienos veiklą pradeda nauja valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Ji įkurta sujungus LESTO ir „Lietuvos dujas“. Dujų ir elektros energijos vartotojai po sujungimo bus aptarnaujami bendrame paslaugų centre „Gilė“. Jie galės konsultuotis internetu ir atsiskaityti už elektrą bei dujas vienoje savitarnos svetainėje www.manogile.lt ir išmaniąja programėle „Gilė“.

„ESO paslaugas teiks daugiau kaip 1,6 mln. klientų, jų poreikiams teikiame išskirtinį dėmesį. Į visus rūpimus klausimus sieksime atsakyti realiu laiku ir klientui patogiausiu būdu: internetu, telefonu ar tiesiog klientų aptarnavimo centre. Ir toliau gerinsime teikiamų paslaugų kokybę bei aptarnavimą, nuolat ieškome šiuolaikiškų sprendimų savo klientams“, – teigė ESO Paslaugų tarnybos vadovė Dalia Andrulionienė.

Nauja savitarnos svetainė www.manogile.lt sujungs esamas svetaines www.manoelektra.lt ir deklaravimas.dujos.lt, o vartotojams bus pasiūlyta galimybė vienu mokėjimu atsiskaityti už elektrą ir dujas. Klientai čia taip pat galės deklaruoti elektros ir dujų skaitiklių rodmenis, stebėti savo energijos suvartojimą, pateikti prašymus, pranešti apie tiekimo sutrikimus, konsultuotis.

Anot D. Andrulionienės, kurti bendrą savitarnos svetainę paskatino ne tik dviejų įmonių sujungimas, bet ir augantis elektroninių paslaugų poreikis. Vien svetainėje www.manoelektra.lt privačių klientų prisijungimų skaičius per metus išaugo 1,7 karto.

Klientų aptarnavimo centrai „Gilė“ veiks didžiuosiuose šalies miestuose. Paslaugų centrai „Gilė“ aptarnaus ESO ir „Lietuvos dujų tiekimo“ klientus.

„Lietuvos energija“ neslepia, kad galimybės atsiskaityti už komunalines paslaugas jos įmonėse bus plečiamos, o įmokos už dujas ir elektrą tėra pradžia. Įmonės generalinis direktorius Dalius Misiūnas teigė, kad bus siekiama pritraukti ir kitų komunalinių paslaugų teikėjus, nes tai valstybės įmonėms leis paslaugas teikti greičiau ir efektyviau. Pasak jo, pokalbiai su komunalinių paslaugų teikėjais vyksta visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o pradėta pokalbiais Kaune. Dabar esą deramasi su vandens, šilumos tiekėjais, vėliau bus kalbamasi su atliekų surinkimo ir būsto priežiūros paslaugas teikiančiomis įmonėmis.“Sąrašas neturi baigtis, nes galime kalbėti ir apie kabelinės televizijos, ir kitas paslaugas, už kurias vartotojai norėtų susimokėti“, – prisipažino D. Misiūnas.

Smulkias įmones privers trauktis

„Lietuvos energija“ labai lengvai gali priversti mus pasitraukti iš rinkos. Tereikia, neleisti mums surinkinėti įmokų už elektrą ir dujas ir mūsų paslauga nebetenka prasmės. Tokią galią jie turi“, – apie valstybės valdomos energetikos įmonių grupės monopolį LŽ sakė bendrovės „Viena sąskaita“ direktorius Vytenis Ziberkas.

Vytenis Ziberkas: „Lietuvos energija“ labai lengvai gali priversti mus pasitraukti iš rinkos. /LŽ archyvo nuotrauka

Jam atrodo labai įtartinas valstybinės energetikos monopolininkės noras žengti į rinką, kurioje sėkmingai veikia privatus verslas. „Aš, kaip mokesčių mokėtojas, abejoju tokiu mano mokesčių investavimo reikalingumu. Juk norėdama pagerinti elektros tiekimą „Lietuvos energija“ nepradeda pati gaminti elektros kabelių, o ieško kas gali tiekti geriausius už geriausią kainą“, – aiškino V. Ziberkas.

Įmonės vadovui atrodo keista, kad valstybinė monopolija kuria mokėjimų už komunalines paslaugas sistemą nuo nulio, kai rinkoje jau sėkmingai veikia privatūs žaidėjai. „Juk „Lietuvos energija“ galėtų bendradarbiauti su esamais rinkos žaidėjais – bankais, mokėjimų įmonėmis, kad interneto atsiskaitymų už komunalines paslaugas sistema kuo plačiau pasiektų vartotoją“, – svarstė pašnekovas.

„Viena sąskaita“ sukurta sistema šiuo metu naudojasi apie 50 tūkst. komunalinių ir kitų mokesčių mokėtojų. Jie už 1,1 euro mėnesinį mokestį gali apmokėti neribotą kiekį įvairiausių paslaugų, kurias teikia daugiau kaip 1000 tiekėjų.

Rinkoje šiuo metu veikia apie 30 įmokas priimančių įmonių. Didžiausi žaidėjai yra Lietuvos paštas (19,16 proc. rinkos), „Perlo paslaugos“ (17,13 proc. ), „Maximos“ įmonė „Sollo“ (16,42 proc.) ir bankas „Swedbank“. „Vienos sąskaitos“ užimama rinkos dalis siekia 4,49 procento.

Skaitmeninių atsiskaitymų rinkoje dominuoja „Swedbank“ (14,46 proc.), toliau rikiuojasi SEB bankas (9,08 proc.), „Viena sąskaita“ (4,49 proc.), DNB bankas (2,82 proc.) ir Lietuvos centrinė kredito unija (2,37 proc.). Šiose įmonėse galima atsiskaityti vienu pavedimu ir sumokėti už dujas, vandenį, elektrą, šilumą, kabelinę televiziją, fiksuotąjį bei judrųjį ryšį, šiukšlių išvežimą, daugiabučių administratorių paslaugas, draudimą, išperkamąją nuomą, vaikų darželius, atlikti kitus mokėjimus.

„Konkurencija yra gerai. Tačiau nelabai įsivaizduoju, kaip valstybės įmonės užtikrins sąžiningą konkurenciją. Juk būsimas mokėjimų paslaugos teikėjas yra ir dujų bei elektros paslaugų teikėjas. Akivaizdu, kad klientų aptarnavimo padaliniuose klientams bus rekomenduojama naudotis savitarnos svetaine www.manogile.lt, o ne kitomis platformomis. Pavyzdžiui, „Viena sąskaita“ nebus rekomenduojama kaip galima skaitmeninių mokėjimų teikėja. Jie galės taikyti dirbtinai sumažintą kainodarą, o sąnaudas paslėpti teikdami didesnes dujų ar elektros sąskaitas. Kas visa tai sugaudys?“ – neslėpė nerimo verslininkas.

V. Ziberkas įsitikinęs, kad valstybės kapitalo įmonės turėtų teikti tokias paslaugas, kurių privatus verslas nesugeba sukurti arba nemato poreikio investuoti. „Kam valstybei investuoti į paslaugas, kurias sėkmingai teikia privatus verslas, nesuprantama“, – stebėjosi jis.

Žilvinas Šilėnas: "Liūdna, kad valstybėje nėra pakankamai institucijų, kurios galėtų suvaldyti valstybinės monopolijos savivalę." /LLRI nuotrauka

Verslas stumiamas iš energetikos

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Ž. Šilėno nuomone, valstybei priklausančios įmonės apskritai neturėtų teikti komercinių paslaugų arba tų paslaugų, kurias gali teikti privačios įmonės. „Galima žiūrėti iš bet kokio kampo, bet įmokų už komunalines paslaugas surinkimas tikrai nėra strateginė ar ypatingos reikšmės paslauga, kad ja užsiimtų valstybės įmonė. Juolab kai rinkoje ir taip jau daug analogiškas paslaugas teikiančių privačių įmonių“, – LŽ teigė ekonomistas.

„Lietuvos energija“ jau teikia monopolines paslaugas elektros energetikos srityje. Jeigu ji teiks dar ir atsiskaitymo paslaugas, LLRI prezidento nuomone, iškiltų dar viena problema – reikės užtikrinti, kad atsiskaitymo veikla nebūtų subsidijuojama iš energetikos srities pajamų.

„Pastaruosius šešerius metus verslas yra tiesiog stumiamas iš energetikos sektoriaus. Verslą arba dempinguoja valstybinis kapitalas su pigiais ES pinigais, arba jis išstumiamas sukuriant nesąžiningas, šališkas, tik valstybiniam kapitalui palankias taisykles“, – apgailestavo pašnekovas.

Komunalinių įmokų surinkėjų rinka

BendrovėRinkos dalis, proc.
AB Lietuvos paštas19,16
UAB „Perlo paslaugos“17,13
UAB „Sollo“ („Maxima“)16,42
AB „Swedbank“14,46
AB SEB bankas9,08
UAB „Viena sąskaita“4,49
UAB „Virtualių paslaugų operatorius“3,86
AB DNB bankas2,82
AB Panevėžio butų ūkis2,8
Lietuvos centrinė kredito unija2,37

Šaltinis: „Viena sąskaita“, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"