TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valstybinio banko idėja kelia aistras

2009 07 08 0:00
Steigiant valstybinį komercinį banką jo kapitalui siūloma panaudoti pasiskolintas iš užsienio arba gautas iš privatizavimo lėšas.
LŽ archyvo nuotrauka

Valstybinio banko idėja yra neįgyvendinama, o jei toks bankas ir būtų įsteigtas, jis neišsilaikytų rinkoje. Taip prognozuoja Lietuvos banko vadovas tuo metu, kai tokio banko šalininkai jau sapnuoja sėkmę.

"Jeigu valstybė, kaip matėme, paskutines euroobligacijas išleido už 9,3 proc. palūkanas, tai negalės suteikti kreditų pigiau nei už 5 ar 6 procentus. Be abejo, palūkanos bus didesnės. Taigi idėja galbūt ir šauni, bet iš tikrųjų - kas dengs tuos nuostolius ir tą skirtumą? Tai yra beveik neįgyvendinama idėja ir ji šiuo metu turbūt nereikalinga", - Lietuvos radijui antradienį sakė Reinoldijus Šarkinas. Jo teigimu, taip nebūna, kad bankas dalys pigias, negrąžinamas paskolas ir taip bus išspręstos problemos.

Pranašauja nuostolius

Be to, R.Šarkinas įžvelgė ir konkurencijos pažeidimo galimybę. "Naujo banko kapitalą suformuoti reikėtų valstybei, jeigu pati valstybė bus jo šeimininkė. Minimalus kapitalo reikalavimas - 20 mln. litų. Aišku, kad jo neužtektų. Turėtų būti didesni ištekliai. Galbūt tai galėtų būti kaip veiklos pradžiai suformuotas kapitalas, kai kurių valstybės institucijų sąskaitų perkėlimas į šitą banką, bet tai irgi turbūt pažeistų laisvos konkurencijos principus", - teigė R.Šarkinas.

Lietuvos banko vadovo tvirtinimu, jeigu valstybinis bankas mokėtų už indėlius arba kitus kreditinius išteklius 9 proc. arba didesnes palūkanas ir dalytų pigesnes paskolas, jis dirbtų nuostolingai ir šiuo metu neišsilaikytų.

Nėra kam skolinti

Komerciniai bankai turi pakankamai kreditinių išteklių, tačiau jie stokoja paklausos ir tinkamų kreditų prašytojų. Taip teigia Lietuvos banko vadovas, gindamas komercines kredito įstaigas. "Prieš duodamas kreditą bankas turi išanalizuoti ir matyti, kad tai perspektyvus verslas, kreditas bus grąžintas, sumokėtos palūkanos. Kaip matėme, buvo paskirstytos lėšos tarp kelių bankų - tų, kurie teikia smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtas paskolas, tai bankai neturi kam net šitų paskolų duoti - yra nepakankama paklausa, nėra tinkamų projektų, kuriuos jie galėtų finansuoti", - kalbėjo R.Šarkinas.

Keturi komerciniai bankai: Ūkio, Medicinos, Šiaulių ir "Parex" skiria 120 mln. litų valstybės paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Patys verslininkai nuolat kaltina bankus, kad šie atsisako kredituoti net ir stabiliai dirbantį verslą bei valdžią - kad šios pažadėta parama, kreditinės lėšos ilgai nepasiekė bankų sistemos ir jų yra per mažai. Vienam paskolos gavėjui gali būti suteiktas ne daugiau kaip vienas mažas kreditas - iki 175 tūkst. litų už 5,6-8,6 proc. palūkanas.

"Dabar mūsų komerciniai bankai turi išteklių ir teikia kreditus. Bet jie sako, kad neturi, kam jų duoti", - vakar tvirtino Lietuvos banko vadovas.

Tiki kaip tvirta garantija

Valstybinio banko steigimo idėja yra pasiekusi Seimą. Siekiama sukurti valstybinį komercinį banką, kuris, pasak idėjos autorių, turėtų būti atsvara privatiems komerciniams bankams. Šiai idėjai pritaria ir nemaža dalis verslo atstovų, nusivylusių privačių komercinių bankų paskolų teikimo politika.

Ekonomikos pakilimo laikotarpiu sparčiai didėjęs privačių komercinių bankų kreditavimas paskutinius du praėjusių metų ketvirčius ėmė smarkiai mažėti ir šiemet nebeatsigauna. Lietuvos banko duomenimis, praeitų metų paskutinį ketvirtį naujų paskolų eurais ir litais išdavimas verslui sumažėjo 31 procentu. Bankai kaltinami, kad nepatenkina verslo skolinimosi poreikių.

Valstybinis komercinis bankas neva padėtų verslui gauti lėšų. Taip pat teigiama, kad valstybinis komercinis bankas, nesiekdamas pelno, galėtų konkuruoti su privačiais bankais ir ekonomikos nuosmukio laikotarpiu skolinti daugiau bei pigiau.

Priduriama, kad Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai irgi gali būti vadinami valstybiniais, nes didelę jų akcinio kapitalo dalį valdo Skandinavijos valstybių vyriausybės.

Verslininkų siūlymu, valstybinį komercinį banką turėtų įsteigti Seimas, o jo priežiūros funkciją pavesti Vyriausybei, steigiamo banko kapitalui neva būtų galima naudoti pasiskolintas iš užsienio lėšas arba gautas pardavus "Mažeikių naftos" ir kitų valstybės įmonių akcijas. Vėliau į šį banką sąskaitas ir jose laikomus pinigus esą perkeltų įvairios valstybės institucijos, taip pat jo paslaugas galėtų rinktis verslas ar paprasti šalies gyventojai. Valstybės valdomas bankas neva būtų tvirta garantija, kad nei įmonių, nei gyventojų pinigai iš jo niekur nedings.

Šios idėjos šalininkai tikina, kad tokio banko įsteigimas ekonomikos sunkmečiu teigiamai paveiktų verslą ir net visą šalies ūkį: atsirastų daugiau galimybių pasiskolinti pinigų, būtų sumažinta skandinavų kapitalo bankų įtaka, padidėtų šio sektoriaus konkurencingumas. Esą toks bankas galėtų paskolinti pinigų tais atvejais, kai komerciniai bankai atsisako tai daryti. Po kelerių metų, ekonomikai sustiprėjus, šio banko akcijas esą galima būtų parduoti privatiems investuotojams. Vyriausybė neva galėtų sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu ir sau pasilikti apie 20-30 proc. akcijų, kurios padėtų šio banko kontrolės svertus išlaikyti savo rankose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"