TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Valstybinis bankas - nemari neįgyvendinama idėja

2012 03 26 8:14

Idėja Lietuvoje įsteigti valstybinį komercinį banką bent kartą per metus paleidžiama iš politikų tribūnų. Nors finansų analitikai ir praktikai retkarčiais šia tema padiskutuoja, jie laiko tai veikiau proto mankšta nei pasiūlymu, kurį Lietuvoje pavyktų įgyvendinti.

"Tokį banką juk turime. Tiesa, jis bankrutuoja", - LŽ juokavo kredito unijos "Vilniaus taupomoji kasa" vyriausiasis analitikas Stasys Jakeliūnas, paklaustas apie sumanymą turėti valstybės komercinį banką Lietuvoje. Tiesa - pernai lapkritį valstybė nacionalizavo komercinį banką "Snoras" ir šiuo metu valstybė jį tebevaldo. Jis "uždarytas" - paskelbtas jo bankrotas, bet kol bus likviduotas, jį dar ne vienus metus Lietuva turės.

Iki 1999 metų Lietuvoje veikė ir Lietuvos valstybinis komercinis bankas, bet ilgainiui jis tapo privačiu ir pateko kauniečių finansinės grupuotės EBSW įtakon, o veikla buvo tokia "įspūdinga", kad užteko ne vienai teismo bylai.

Ne tik istorija

S.Jakeliūnas apie banką, žlugusį 1999-aisiais, nė neužsiminė, bet jo nuomonė apie galimybę kurti panašius valstybinius darinius kategoriška: "Beveik visos Lietuvos valstybinės finansinės institucijos arba bankrutuoja, arba turi finansinių problemų."

Jo manymu, Lietuvoje "nėra pakankamai kompetentingų ir atsakingų žmonių", kurie galėtų efektyviai valdyti tokias įmones.

"Tai nereiškia, kad visiškai teisingai ir atsakingai yra valdomi Lietuvoje veikiantys privatūs komerciniai bankai, bet valdžios paskirtiems žmonėms valdyti komercines finansines įmones būtų dar pavojingiau, - sakė analitikas ir paaiškino: - Jiems paprastai trūksta kompetencijos, todėl lengva daryti įtaką. Taip priimami nepateisinami sprendimai, dėl kurių banke kyla didelių problemų."

Jis priminė valstybinę UAB "Būsto paskolų draudimas", į kurią, kilus krizei, kad ji nebankrutuotų, prireikė įlieti keturgubai daugiau kapitalo nei jos pradinis. Anot S.Jakeliūno, ir nekilnojamojo turto bumas krašte kilo ne tik dėl to, kad bankai 2007-2008 metais noriai skolino bet kam, bet ir todėl, esą juos tai daryti skatino ir Vyriausybė, nusprendusi kompensuoti būsto paskolų palūkanas, ir būsto paskolas apdrausdavęs "Būsto paskolų draudimas".

"Valdžios sprendimais buvo skatinama ir taip jau perkaitusi būsto rinka, užuot ją ribojus ir griežčiau kontroliavus bankų elgesį. Argi tai nerodo politinės valdžios nekompetencijos? - komentavo S.Jakeliūnas ir padarė išvadą: - Stebuklingų žmonių valstybinėse finansų institucijose nėra, todėl geriau turėti gerai veikiančią ir akylai prižiūrimą privačių bankų sistemą, kad ji veiktų efektyviai ir nesusikoncentruotų į atskiras sritis ir, užuot skolinęsi iš kitų šalių, remtųsi vietos indėliais bei kitais vietos finansavimo ištekliais. Tokios bankinės sistemos, manau, visiškai užtektų. Tada ir ekonomikos pakilimo laikotarpiu ji nebūtų taip sparčiai augusi ir patyrusi tokio nuosmukio 2009 metais."

Bankas be pinigų?

"Valstybinis komercinis bankas krašte galėtų būti, jeigu būtų laisvi keli šimtai milijonų litų jam įsteigti. Toks bankas bent 3-5 metus dirbtų nuostolingai, todėl tų milijonų reikia ne tik kapitalui suformuoti, bet ir būsimiems nuostoliams dengti. O valstybės biudžete laisvų pinigų nėra. Jei pinigus įkiš kas nors kitas, toks bankas jau nebus valstybinis", - dėstė nepriklausomas finansų analitikas Vladas Trukšinas.

Jis pabrėžė, kad bankuose įdarbinti analitikai, pateikiantys krašto ekonomikos ir finansų prognozes, apskritai nešneka apie pinigus, o Lietuvos bankas net neprognozuoja būsimo pinigų kiekio. "O kodėl? - paklausė analitikas ir iškart dėstė savo nuomonę: - Matyt, teisūs buvo keli verslininkai, viešai pasakoję, kas jiems buvo atsakyta, kai sumanė savo paskolas perfinansuoti Vokietijos banke: "Vaikinai, jūs priklausote skandinavų, o ne mūsų zonai." Finansų rinka yra pasidalyta. Manau, kad ir bankų analitikai kalba tai, ką nori girdėti jų savininkai. Matyt, skandinavų bankai darytų visas įmanomas kliūtis, kad tik Lietuvoje neatsirastų valstybinis komercinis bankas, net jei Vyriausybė tai nuspręstų."

Pasak jo, tai du argumentai, kurie rodo, kad "mūsų rinkos per silpnos turėti valstybinį komercinį banką".

Tiesa, S.Jakeliūnas teigė nelabai galįs įsivaizduoti, kokias kliūtis skandinavai galėtų paspęsti. "Esu girdėjęs kalbant, kad "Snoras", kaip neparankus konkurentas, neva buvo sužlugdytas skandinavų bankų, bet patikimų to įrodymų neturiu ir nelabai tuo tikiu, nes šis bankrotas gyventojų pasitikėjimo bankine sistema tikrai nepadidino ir tų pačių skandinavų bankų reputacijos nepagerino", - svarstė jis.

Dabar valstybei priklausantis "Snoras" Lietuvos finansų rinkoje tapo unikaliu atveju, kai būdamas valstybinis bankrutavo nė nepradėjęs veikti. "Manau, jo nacionalizavimas buvo didelė klaida. Nežinau, kodėl jis nebuvo atgaivintas, nes iki šiol apie jo realią būklę nieko nepranešama. Jei jo būklė iš tikrųjų buvo tokia prasta, tai ir reikėjo inicijuoti privataus, o ne valstybinio banko bankrotą. Dabar Vyriausybė parodė esanti nepajėgi išlaikyti valstybinį banką", - nukirto S.Jakeliūnas.

Toks sprendimas atrodo keistas ir V.Trukšinui, nes "Snoro" atveju valstybė žengė pirmą žingsnį valstybinio komercinio banko link, tačiau "nebuvo kito žingsnio". Jo nuomone, jį veikiausiai uždraudė tas, kas inicijavo "Snoro" bankrotą.

Vos keli argumentai "už"

Įvairiais laikotarpiais kalbėdami apie menamą būtinybę steigti valstybinį komercinį banką politikai nurodydavo vos kelis argumentus: kad pinigai nebūtų išvežami iš Lietuvos ir lengviau pigesnes paskolas gautų verslas, kuriam veikiantys bankai skolina nenoriai ir brangiai.

"Galbūt svarstyti panašią idėją būtų prasminga tada, kai rinkoje trūksta skolinamų pinigų. Dabar pinigų kiekis tenkina poreikį, todėl rinkos sąlygos tam nebūtų palankios", - analizavo padėtį Lietuvos finansų analitikų asociacijos tarybos narė Daiva Rutkauskaitė.

Kita vertus, anot jos, tokiam bankui kurti nebuvo geros sąlygos ir recesijos metu 2009-aisiais, kai paskolų rinka buvo visiškai sustingusi. Tokia idėja Seime tais metais buvo iškelta, netgi ketinta pradėti svarstyti atitinkamo įstatymo projektą. Tačiau idėja buvo atmesta.

"Rinka ir tada tam nebuvo palanki, nes verslas neskubėjo investuoti į veiklos pelningumo didinimą, tad valstybiniam komerciniam bankui būtų likę tik restruktūrizuoti blogas paskolas, anksčiau paimtas investicijoms į brangų nekilnojamąjį turtą. Taigi tada tiesiog nebuvo kam skolinti pinigų", - dėstė D.Rutkauskaitė.

Pasak V.Trukšino, nebūtų sunku atremti ir pretenzijas dėl to, kad neva reikia savo banko, nes užsienio bankai iš Lietuvos į kitas valstybes išveža pinigus. "Tegu sau veža. Juk jie čia investavo dešimtis milijardų litų, todėl turi teisę pasiimti gautą pelną. Sprendimus daro bankų savininkai, ir jie įgyvendinami visose Baltijos šalyse vienodi, - sakė analitikas ir teigė manąs, kad tam ir nereikia trukdyti: - Taip ir turi būti, ir gerai, kad pinigų perteklius išvežamas. Blogai, kai taip mažinamas Lietuvos ekonomikos konkurencingumas. Kai pas mus išpūsta prekių savikaina, esame nekonkurencingi eksporto rinkose. Kur pasirodysi Vokietijoje su 5 eurų savikaina, kai ten toks pats produktas kainuoja 3-4 eurus? Būtent tokie esame reikalingi arba priimtini Europos Sąjungai (ES)? Bet apie tai niekas nenori kalbėti. O litas jau ir taip atpigęs. Pabrėžiu - ne kiaušiniai, ne benzinas brangsta, o litas pinga. Kodėl Lietuvoje tokia didelė infliacija, kai gyventojų pajamos nedidėja? Štai apie ką reikia kalbėti."

Turėti valstybinį komercinį banką S.Jakeliūnas matytų prasmę vieninteliu atveju: jeigu šis spręstų Lietuvos regionines problemas, t. y. aktyviai veiktų tose savivaldybėse, į kurias privatūs bankai "nenori kišti nosies". Jo nuomone, tokiu atveju didžiausi banko indėlininkai galėtų būti valstybės įmonės.

"Bet kartoju, tokią idėją būtų galima svarstyti tik tada, jei turėtume pakankamai kompetentingų ir atsakingų žmonių, o jų neturime, - pabrėžė jis. - Praktika rodo, kad finansinės institucijos ir šiaip yra rizikingos, bet jei įvelsime ir politinę dimensiją bent jau Lietuvos sąlygomis, tai dar daugiau sukursime problemų ir galų gale tam bankui išlaikyti reikės įdėti daugiau pinigų, negu reikėtų."

"Taigi valstybinio komercinio banko idėja gali būti svarstoma tik diskusijų gyvenimui paįvairinti - ji realybei netinka. Pripažinkime, kad savo bankininkystės Lietuva nesugebėjo sukurti dar nuo "Sekundės" ir Lietuvos akcinio inovacinio banko laikų - jie buvo išvogti ir bankrutavo, o tuos, kurie galėjo tapti nacionalinės bankininkystės pamatu, pusvelčiui pardavėme", - konstatavo V.Trukšinas.

Neskatinami, tačiau ne naujiena

Ką apie tokias idėjas mano kitos Europos šalys?

ES narėms valstybiniai komerciniai bankai nėra naujiena, tačiau, kaip LŽ teigė Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška, mūsų centrinis bankas nekaupia statistinės informacijos apie ES šalyse veikiančius ir valstybei priklausančius bankus.

"Daugelyje ES valstybių tokių bankų yra, jų ypač padaugėjo pastarosios finansinės krizės metais. Valstybės valdomiems komerciniams bankams nustatomi griežti reikalavimai, kad jie neturėtų pranašumo prieš privačius komercinius bankus, - teigė M.Milieška ir pridūrė: - Tokių bankų steigimas, suteikiant lengvatinių sąlygų, nėra skatinamas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"