TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vamzdynas "neapžios" terminalo importuojamų dujų

2012 06 11 8:03

Planuojamas statyti suskystintų dujų importo terminalas Klaipėdoje visu pajėgumu dirbti negalės, neišsprendus vamzdyno pralaidumo - visos dujos tiesiog "nelįs į vamzdį". Skaičiai rodo, kad dujotiekio pralaidumas bus apie 1,8 mlrd. kub. metrų, o uoste stovėsiančio terminalo našumas nurodomas iki 4 mlrd. kub. metrų.

Per Klaipėdoje planuojamą statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą ateityje būtų galima importuoti iki 4 mlrd. kub. metrų dujų. Taip tvirtina energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Tačiau specialistai prognozuoja, kad Lietuva neturės techninių galimybių iš Klaipėdos dujotiekiais transportuoti 4 mlrd. kub. metrų dujų nei vidaus vartotojams, nei, kaip puse lūpų šnekama, į Latviją. Todėl įtariama, kad aukštų politikų kartojamas teiginys apie planuojamą tokio dydžio terminalo pajėgumą tėra dalis propagandinio žaidimo su Latvija, kuri siekia statyti regioninį Baltijos valstybių suskystintų gamtinių dujų terminalą.

Be to, specialistai skaičiuoja, kad 2014 metais, kai terminalas pradės veikti, Lietuvai, geriausiu atveju, iš viso reikės tik 2,5-2,7 mlrd. kub. metrų dujų per metus.

Kelnės netinka prie švarko

Seimo narys socialdemokratas Rimantas Sinkevičius tvirtina, kad šiuo metu veikiančio dujotiekio nuo Kuršėnų iki Klaipėdos pralaidumas siekia tik 0,7 mlrd. kub. metrų dujų per metus. Planuojamo statyti naujo dujų vamzdžio nuo Jurbarko iki Klaipėdos pralaidumas sieks 1,1 mlrd. kub. metrų dujų per metus.

"Sudėjus šiuos skaičius išeina, kad turėsime 1,8 mlrd. kub. metrų dujotiekio pralaidumą. Energetikos ministras nurodo 4 mlrd. kub. metrų SGD terminalo našumą. Taigi matome nesuderintus dydžius: švarkas - per didelis, kelnės - per mažos", - stebėjosi R.Sinkevičius.

Seimo narys mano, jog būtina tiesti didesnio - apie 700 mm - diametro vamzdį tarp Klaipėdos ir Kuršėnų. "Tiksliau turi suskaičiuoti techniniai specialistai, tačiau be šio didesnio diametro vamzdžio SGD terminalas uoste negalės visu pajėgumu veikti", - įsitikinęs R.Sinkevičius.

Nutiesus vamzdį Klaipėda-Jurbarkas ir rekonstravus jo dalį tarp Klaipėdos ir Kuršėnų, nuo kurių eina linija į Inčukalno dujų saugyklą Latvijoje, atsirastų galimybė komercinėmis sąlygomis pasinaudoti latvių požemine dujų saugykla bei turėti tam tikrą komercinį pranašumą. "Žiemą dujos brangesnės, o vasarą pigesnės. Būtų galima nusipirkti dujų, kai jos pigesnės ir jas sandėliuoti Inčukalne, o dujoms pabrangus, jas pasiimti ir naudoti", - aiškino R.Sinkevičius.

Keistos lenktynės su latviais

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius mano, kad Klaipėdoje statomas "regioninis" SGD  terminalas, bet to tiesiai neįvardijama. "Siekiama užbėgti latviams į priekį, kad, kai bus baigta Europos Sąjungos (ES) finansuojama studija, kuri Baltijos šalis yra tinkamiausia vieta regioniniam terminalui, Klaipėdoje jau bus pradėti darbai ir atsakymas piršis savaime. Tai tiesiog grynos lenktynės su latviais", - spėjo pašnekovas.

Kad Lietuvai nereikės 4 mlrd. kub. metrų dujų per metus, neslepia ir ministras A.Sekmokas. Viename Seimo Ekonomikos komiteto posėdžių jis pripažino, jog šis skaičius per didelis. "Tai daugiau, nei Lietuva sunaudoja. Ir tai sudaro labai rimtas prielaidas, kad šis terminalas galėtų tarnauti kaip regioninis Baltijos valstybių suskystintų gamtinių dujų importo terminalas", - pripažino A.Sekmokas.

Pasak SGD projektą įgyvendinančios bendrovės "Klaipėdos naftos" generalinio direktoriaus Roko Masiulio, jeigu "Lietuvos dujos" nutiestų 700 mm dujų vamzdį nuo Klaipėdos iki Kuršėnų, terminalas galėtų pumpuoti po 11 mln. kub. metrų per parą. "Tai būtų terminalo maksimalus pajėgumas, ir taip mes pasiektume tuos 4 mlrd. kub. metrų dujų", - teigė jis.

Anot R.Masiulio, terminalas per parą galės pumpuoti apie 5-6 mln. kub. metrų dujų. Dujų perteklių, anot jo, būtų galima pumpuoti į Latvijos Inčukalno dujų saugyklą. "Su latviais dabar vyksta pokalbiai. Ten yra kai kurių techninių apribojimų. Su latviais gali tekti daryti apsikeitimo dujomis sutartį", - dėstė jis.

R.Sinkevičius mano, kad buvo galimybė statyti bendrą visų trijų Baltijos šalių regioninį suskystintų dujų terminalą, gauti jam ES paramą. Tačiau ši galimybė prarasta ir veikiausiai kiekviena valstybė statys po savo terminalą už savus pinigus.

"Bendro terminalo pranašumas tas, kad importuojant didesnį kiekį dujų galima gauti didesnių kainos nuolaidų. Be to, vieno terminalo statybos sąnaudos mažesnės nei trijų atskirų. Dabar, bet kuriuo atveju, Lietuva turės siūlyti Latvijai "regionalizuoti" šitą mūsų pastatytą terminalą. Gamtinės dujos reikalingos buitiniams vartotojams, elektros bei šilumos energijai gaminti, ir perdirbėjams. Jeigu plėtojame atsinaujinančius energijos šaltinius, energetikai reikalinga gamtinių dujų dalis mažės. Minimas 4 mlrd. kub. metrų dujų metinis poreikis, ko gero, dirbtinai padidintas pusantro karto", - svarstė R.Sinkevičius.

Vamzdynas - iki 2013 metų

Vakarų Lietuvos aprūpinimo gamtinėmis dujomis patikimumui padidinti ir taip pat būsimajam SGD terminalui itin svarbų magistralinį dujotiekį nuo Tauragės iki Klaipėdos už 107,569 mln. litų (su pridėtinės vertės mokesčiu) turėtų statyti trijų Lietuvos bendrovių konsorciumas. "Valstybės žinios" paskelbė, kad bendrovės "Lietuvos dujos" skelbtą konkursą laimėjo jungtinės veiklos pagrindu veikiančios įmonės "Alvora", Kauno dujotiekio statyba ir Šiaulių dujotiekio statyba.

Pasirašius sutartį, bendrovės per 20 mėnesių nuties dujotiekį nuo Tauragės dujų skirstymo stoties iki Klaipėdos, kurioje dar pastatys antrąją skirstymo stotį.

Magistralinį dujotiekį nuo Jurbarko iki Tauragės už 28,410 mln. litų per 10 mėnesių tiesia konkursą laimėjęs Vokietijos vamzdynų projektavimo ir statybos koncernas "PPS Pipeline Systems" - sutartis su juo pasirašyta vasario 21 dieną.

Dvi dujotiekių atšakos - nuo Jurbarko iki Tauragės ir nuo Tauragės iki Klaipėdos - sudaro bendrą dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą projektą, kuris būtinas Vakarų Lietuvos regione, taip pat ir būsimajame SGD terminale Klaipėdoje gamtinių dujų tiekimo saugumui ir patikimumui užtikrinti.

Dujų perdavimo sistema nuo Jurbarko iki Klaipėdos turėtų veikti jau 2013 metais. "Dujotiekio ruožą nuo Jurbarko iki Tauragės planuojama pabaigti iki 2012-ųjų pabaigos, o nuo Tauragės iki Klaipėdos - iki 2013-ųjų pabaigos. Šio projekto, magistralinio dujotiekio Šakiai-Klaipėda, iniciatorė AB "Lietuvos dujos" dar 2007 metais nutiesė dujotiekį Šakiai-Jurbarkas ir investavo apie 40 mln. litų savo lėšų", - LŽ teigė "Lietuvos dujų" atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė.

Pasak jos, numatomas dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą pralaidumas bus 1,9 mln. kub. metrų per parą, o Jurbarko-Tauragės ir Tauragės-Klaipėdos ruožuose planuojama kloti 400 mm diametro vamzdžius.

Būtino vamzdžio nėra planuose

Latvijai pasiekti bei planuojamam 4 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų per metus užtikrinti reikalingo platesnio diametro dujų vamzdžio nuo Klaipėdos iki Kuršėnų statyti kol kas nenumatoma. Nėra net jokių konkrečių planų. Kad tai tik "artimiausių metų perspektyva", LŽ patvirtino "Lietuvos dujų" atstovė.

"Bendrovė "Lietuvos dujos", kaip perdavimo sistemos operatorius, vertina perdavimo sistemos pajėgumo poreikius ir dėl vartotojų poreikių ar dujų srautų pasikeitimo, ir dėl tarpvalstybinių dujų srautų poreikio. Šio dujotiekio parametrai (tarp jų - ir jo diametras) bus apspręsti įvertinus sistemos naudotojų poreikius ir būsimus dujų srautus. Sprendimai bus priimti artimiausiais metais, o investicijos turės būti suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija", - teigė S.Petrikonytė-Jurkūnienė.

Daugiau kaip 90 proc. Lietuvai reikalingų gamtinių dujų transportuojama bendrovės "Lietuvos dujos" vamzdynais. Bendrovė, atsižvelgdama į vartotojų paraiškas, kiekvienais metais planuoja perduodamą gamtinių dujų kiekį vamzdynais, todėl jos prognozė apie dujų poreikį Lietuvai, ko gero, yra tiksliausia.

"Lietuvos dujų" specialistų nuomone, 2014 metais prognozuojamas gamtinių dujų poreikis Lietuvoje bus 2,5-2,7 mlrd. kub. metrų. "Gamtinių dujų vartojimo mažėjimo prognozę lemia energetikos ir pramonės įmonių investicijos į biokurą bei šio kuro platesnį panaudojimą", - tokios prognozės prielaidas paaiškino S.Petrikonytė-Jurkūnienė.

Lietuvos vartotojams 2011-aisiais buvo perduota 3,4 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų, daugiausia iš Rusijos.

Dar tik popieriuje

Seimo narys R.Sinkevičius stebisi, kad SGD terminalo "popieriams tvarkyti" skirta 4 metai, o statyboms liks tik dveji, ir dar neaišku, kada jos prasidės. "Vamzdynai nepradėti tiesti, uosto gilinimo darbai nepradėti, detalus projektavimas nepradėtas, poveikio aplinkai vertinimas neužbaigtas, Klaipėdos miesto savivaldybė objekto statybai nėra pritarusi, Klaipėdos visuomenė savo nuomonės nepareiškė. Terminalas yra padidinto pavojaus objektas, gamtinės dujos gali sprogti. Kaip išspręsti saugumo ir gamtinių dujų apskaitos klausimai - nežinome. Kas šildys skystas gamtines dujas, kurių temperatūra yra 161 laipsnio šalčio, kad jos taptų dujomis? Keršmargių vandeniu? Nežinome. Kaip terminalas bus aprūpinimas elektros energija? Kitaip tariant - dar neatsakyti projekto lygio klausimai, apie statybų leidimus net kalbėti neverta. Kastuvas į žemę dar niekur neįbestas, net kapsulė neįleista. Tad ką kalbėti apie rimtas statybas", - skeptiškai vertino R.Sinkevičius. Seimo nario nuomone, kokybiškai pastatyti SGD importo terminalą iki planuojamos termino - 2014 metų pabaigos - neįmanoma, bet jis neabejoja, kad šį terminalą reikia statyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"