TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vandeniui pinigų negaila

2008 07 21 0:00
Pirkėjų pamėgto geriamojo vandens kasmet nuperkama vis daugiau.
Valdonės Savulionytės nuotrauka

Prekybos centrų atstovai pastebi, kad geriamojo vandens kasmet parduoda vis daugiau, jo paklausa įsibėgėjus vasarai padidėja dar labiau. Pardavimo duomenys rodo, kad vis dažniau gyventojai renkasi negazuotą mineralinį vandenį.

Didėjant žmonių skaičiui ir plėtojantis pramonei, pasaulyje suvartojama vis daugiau vandens, tačiau ir vis labiau užteršiama. Dar visai neseniai niekas nė nebūtų pagalvojęs, kad už paprastą švarų geriamąjį vandenį teks mokėti. Šiandien jau nieko nestebina tai, kad gyvybės šaltinio buteliukas kartais kainuoja daugiau nei sultys.

Perka negazuotą vandenį.

Kaip LŽ teigė Lina Muižienė, prekybos tinklo "Maxima LT" Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė, šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pastebimas geriamojo vandens pardavimo didėjimas, išaugo ir negazuoto mineralinio vandens paklausa. Tuo metu gazuoto mineralinio vandens ir vaisvandenių nuperkama tiek pat, kiek ir anksčiau.

"Vis labiau populiarėjanti sveika gyvensena ir mityba lemia geriamojo bei negazuoto mineralinio vandens pardavimo didėjimą. Džiugu, kad pirkėjai daugiausia nuperka Lietuvos gamintojų vandens. Tai reiškia, kad jie vertina mūsų šalies gamintojų produktų kokybę ir naudą" - džiaugiasi didėjančia geriamojo vandens paklausa L.Muižienė.

Pasak pašnekovės, geriamąjį vandenį ir vaisvandenius gyventojai dažniausiai perka didesniais kiekiais - šeimai. Todėl pirkėjai dažniausiai renkasi patogias 1,5 l dydžio vandens pakuotes, o 0,5 l geriamojo vandens ar vaisvandenių buteliukus perka rečiau.

Rasa Juodkienė, "Rimi Lietuva" atstovė ryšiams su visuomene, teigia, kad šią vasarą, kaip ir kasmet šiltuoju metu, gaiviųjų gėrimų (gazuotų ir negazuotų) bei geriamojo, mineralinio vandens pardavimas padidėja.

Jau tapo įprasta, kad poilsiaudami gamtoje ar sodybose, kur tinkamo vartoti vandens rasti nelengva, jie pasirūpina pirktiniu vandeniu: perka didesnėmis - dažniausiai 5 l - talpomis ir naudoja jį maistui gaminti. Pašnekovė pastebi, kad žmonės nelinkę eksperimentuoti ir perka laiko patikrintą vandenį bei vaisvandenius.

"Pastaraisiais metais labiausiai didėjo paprasto geriamojo vandens pardavimas didesnėse talpose, taip pat sparčiai populiarėja mažuose buteliukuose parduodami gazuoti gėrimai", - sakė ji.

Mažesnės pakuotės - patogiau

LŽ kalbinta pirkėja Dovilė Karlonaitė pasakojo, kad dažniausiai geria filtruotą vandenį, bet nevengia ir paprasto vandens iš čiaupo, nes namuose bėga kokybiškas ir šaltas vanduo. "Anksčiau gerdavau įvairius limonadus, o dabar perku mineralinį vandenį arba šaltas arbatas. Man jis patinka, nes jo sudėtyje nėra saldiklių ir kitų nereikalingų priedų" - aiškino pašnekovė.

Loreta Blaževičienė, prisistačiusi pirkėja, sakė negerianti nevirinto vandens iš čiaupo, nes nesanti tikra, ar jis gana švarus ir tinkamas vartoti, tad dažniausiai renkasi vandenį iš parduotuvių lentynų. "Dažniausiai geriu gazuotą mineralinį vandenį, negazuotus vaisvandenius, sultis. Vasarą gėrimus perku kas dvi, o vėsesniu metų laiku kas tris, keturias dienas. Kadangi gyvenu ne viena, dažniausiai perku 2 l pakuotes, tačiau mažos talpos pakuotės yra patogesnės vairuojant ar įsidėti į rankinę" - LŽ sakė L.Blaževičienė.

Šaltinio vandens nerekomenduoja

Lietuvoje veikia nemažai įmonių ir bendrovių, tiekiančių kokybišką paprastą geriamąjį ar mineralinį vandenį, kurį pateikia iš nevienodos žaliavos pagamintose įvairaus tūrio pakuotėse.

Pasak Vilijos Galdikienės, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausios specialistės, geriamajam vandeniui pilstyti naudojami stikliniai, plastikiniai buteliai ar skardinės turi būti saugūs ir atitikti teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus medžiagoms ir gaminiams, kurie liečiasi su maistu, nuostatas.

"Vandens laikymo trukmę privalo nustatyti gamintojai. Atidarius pakuotę, vandenį rekomenduojama kuo greičiau suvartoti. Fasuotas vanduo turi būti laikomas vėsiai, apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių" - LŽ aiškina V.Galdikienė.

Pasak pašnekovės, siekiant užtikrinti, kad fasuotas vanduo ir tara būtų saugūs, gamintojai ir kontrolės institucijos vykdo prevencines priemones. Pagal VMVT turimą informacija, pastaruoju metu Lietuvoje susirgimų, kurių priežastis būtų į plastikinę tarą fasuoto geriamojo vandens mikrobinė ar cheminė tarša, nenustatyta. "Nerekomenduotume gerti vandens, kurio kokybė nėra reguliariai tikrinama, tai ypač pasakytina apie šaltinių, šachtinių, gręžtinių šulinių vandenį" - perspėja V.Galdikienė.

Faktai

Lietuvoje pagrindinis geriamojo vandens šaltinis - požeminis vanduo. Dėl skirtingų požeminio vandens telkinių formavimosi, slūgsojimo sąlygų ir kitų aplinkybių geriamojo vandens kokybė Lietuvos regionuose yra nevienoda.

Apskričių, miestų, rajonų valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų duomenimis, 75 proc. šalies gyventojų vartoja viešai tiekiamą geriamąjį vandenį, 25 proc. gyventojų, daugiausia kaimų ar priemiesčių, geriamuoju vandeniu apsirūpina individualiai iš šachtinių ar gręžtinių šulinių, todėl ne visi Lietuvos gyventojai geria reikiamos ar pageidaujamos kokybės geriamąjį vandenį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"