TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vandens kelias atsitrenkia į sieną

2012 05 15 7:38

Lietuvos ir Rusijos siena Kuršių mariose pramoginei laivybai neatsivers ir šį sezoną. Stebukliniu raktu turėję tapti viršūnių įsipareigojimai nugula apatiniuose valdininkų stalčiuose.

Kaliningrade balandžio 25 dieną vykusiame aštuntajame Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities regioninės ir vietos valdžios ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos posėdyje apsikeista diplomatiniais pareiškimais. Nors oficialiai nurodoma, kad gilintasi į tolesnes Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo energetikos, ekonomikos, susisiekimo, aplinkos apsaugos, turizmo, švietimo ir kultūros srityse gaires, tikėtina, kad labiau buvo išskirti atominių elektrinių statybos klausimai, o smulkūs taip ir liko kyboti ore.

Vienas tokių, ypač aktualus pamario savivaldybėms - sienos pralaidumo posto Kaliningrado srityje, Rybačio gyvenvietėje, atidarymas. Nors buvo skelbta, kad dvišalių politinių trukdžių nebeliko, kai 2009 metų balandžio 29 dieną Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė Lietuvos ir Rusijos vyriausybių susitarimo dėl laivybos Kuršių mariose ir Nemune ratifikavimo federalinį įstatymą, patvirtinusį 2007-ųjų gruodį pasirašyto dvišalio susitarimo dėl keleivių bei krovinių vežimo Kuršių mariose ir Nemune tvarką bei sąlygas, praktinių diplomatų darbo rezultatų iki šiol nematome.

Uostamiesčio Jūrinės kultūros koordinacinė taryba, sudaryta iš kultūros ir jūrinių organizacijų atstovų, pasak jos pirmininko Prano Bekėžos, kreipsis į Užsienio reikalų ministeriją paaiškinimo, kada Rusija žada atidaryti pasienio postą Rybačyje.

Lietuvos pakrančių apsaugos rinktinė 2009 metais pasirengė vykdyti kontrolės procedūras Nidoje, tačiau adekvačių veiksmų iš Rusijos laukiama iki šiol. Gerokai apkartę besiliejantys rusų pažadai dėl posto atidarymo terminų pajūryje stabdo visas vandens turizmo iniciatyvas.

Netesėjo įsipareigojimų

Kaliningrado žiniasklaidoje po pastarojo Lietuvos diplomatų ir srities valdžios susitikimo balandžio pabaigoje buvo rašoma, kad gubernatorius Nikolajus Cukanovas per spaudos konferenciją pareiškęs, jog "ketina aktyvinti vandens praleidimo punkto Rybačio gyvenvietėje atidarymo klausimą". Netgi esą "sutarta su ponu Evaldu Ignatavičiumi (Lietuvos užsienio reikalų viceministru) kokia nors plaukiojančia priemone, veikiausiai kateriu, plaukti iš Nidos į Rybačį, patirti pasienio procedūras ir sužinoti, kas trukdo atidaryti laivų eismą". Manoma, kad tokia bendra kelionė padės atidaryti šį postą dar 2012 metais - nurodo Novyj Kaliningrad.ru.

Kaip ir anksčiau, valdininkai kalba apie tai, kad yra privatus investuotojas, kuris įrengs konstrukciją ir infrastruktūrą. Nors tai padaryti, kaip ir visur, yra valdžios pareiga. Tačiau statyti naujus pasienio postus numatyta iš 2012-2017 metų federalinės programos lėšų, todėl vietos valdžia buvo skatinama, kad tesėtų pažadą Lietuvai pasitelkusi verslo pinigus.

Prieš metus Rusijos sienos tarnyba pranešime spaudai buvo užsiminusi apie kompaniją, siejamą su "KD avia", kuri postą įrengs, tačiau vėliau šios vadovas išsigynė turintis ką nors bendra su tomis statybomis. Šiemet prabilta apie kitus investuotojus: "Magis Trade" ir "Investbank".

Nepasitikėjimą rusų žodžiais LŽ yra išsakęs ir Lietuvos susisiekimo  viceministras Arūnas Štaras po 2011 metų rugsėjį Maskvoje vykusių transporto žinybų atstovų susitikimo. "Pirmą kartą prabilta, kad pasienio postui Rybačyje įrengti surastas privatus investuotojas, kuris rengia projektą, todėl postas veiks jau kitą sezoną. Bet vėl, kaip ir prieš penkerius ar trejus metus, sakoma, kad žinybose derinamos procedūros. Todėl nėra jokių garantijų, kad ateinančią vasarą mariose bus galima kirsti sieną. Užsiminta, kad tas investuotojo projektas užkliuvo dėl sausumos infrastruktūros. Esą netinkamas miško keliukas. Pasirodo, kad žmogus, besirūpinantis vandens keliu, dar turėtų nutiesti ir sausumos kelią. O jei ir atsirastų galimybė ten postą įrengti, tai vargu ar kas plauks iš Klaipėdos į Kaliningradą, jei dabartinė sienos kirtimo tvarka liks nepakeista", - tąkart neslėpė abejonių rusų pažadais A.Štaras.

Užvertas kelias investicijoms

LŽ jau ne kartą rašė, kad dėl pramoginei laivybai mariose uždarytos Rusijos sienos yra žlugę ne tik tarptautinių buriavimo regatų scenarijai, Lietuvos vandens turizmo planai, bet vėjais buvo paleistos ir krūvos pinigų, gautų iš Europos Sąjungos (ES) fondų, savivaldybių biudžetų, taip pat privačių įmonių lėšos. O dar didesni abiejų valstybių nuostoliai - dėl prarastų ekonominės naudos  galimybių.

Pavyzdžiui, 2007 metais nebuvo iki galo įgyvendintas Klaipėdos ir Neringos savivaldybių sumanytas ir pagal ES Kaimynystės programą finansuotas pramoginės laivybos projektas "Marių turas", kuriam išleista daugiau kaip pusė milijono litų. Turistinis maršrutas turėjo tęstis iki Rybačio, tačiau nutrūko prie Nidos. Bendrovė "Jukunda" specialiai šiam kruizui įsigijo 300 vietų keleivinį laivą "Macklenburg" ir jį turėjo parduoti.

Klaipėdos savivaldybė buvo parengusi projektą "Regresinių teritorijų pietrytinės Baltijos jūros regione plėtra, gerinant tarptautinio vandens kelio E-70 infrastruktūrą", bet paraiška jį finansuoti liko nepatenkinta, nes neįmanoma kirsti sienos.

Šis projektas buvo svarbus ne tik mūsų šalies pamariui. Jis būtų įtraukęs kaip partneres Kaliningrado srities ir Lenkijos savivaldybes. Pirmajame etape buvo numatytas finansavimas Vilhelmo vandens kanalo laivybos galimybių studijai. Šis turistinis projektas susijęs su Klaipėdos trečiosios vandenvietės perspektyva. Jos iškeldinimas anksčiau buvo įvertintas apie 50 mln. litų, jų tikėtasi iš ES. Kitas projekto etapas - Danės tiltų remontas ar statyba rengiant upę laivybai. Trečia dalis - vandens kelio gilinimas.

Kaliningrado srityje projektas apėmė Kaliningrado įlankos, Priegliaus ir Deimos upių bei Kuršių marių baseinus. Lenkijos teritorijoje kelias E-70 ES lėšomis jau seniai atidarytas - eina Vyslos upe.

Rusai dar 2008 metais buvo parengę srities administracijos investicinį projektą "Labijau vartai", kurį prieš tai buvo nuvežę į Europos nekilnojamojo turto parodą Kanuose.

Pagal ES pasienio regionų rėmimo programą Kaliningrado srities pasienio turizmo infrastruktūrai 2004-2006 metais buvo skirti 8 mln. eurų (27,5 mln. litų) ir jie, ko gero, visi išleisti. Programoje  iki 2013 metų Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado bendradarbiavimo projektams buvo numatyta daugiau kaip 76 mln. eurų (per 263 mln. litų) paramos, kurios du trečdaliai galėjo būti panaudoti kultūrinio turizmo reikmėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"