TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vandens ūkio ateitį valdantieji mato skirtingai

2006 07 11 0:00
Esant mažesniam įmonių skaičiui padidėtų vandens ūkio našumas.
LŽ archyvo nuotrauka

Siūlymai įstatymais apriboti vandentiekio įmonių skaičių sukiršino Aplinkos ministeriją ir Seimo narius

Šiandien Seimas gali apsispręsti, ar apriboti vandenį tiekiančių įmonių skaičių leidžiant vienoje savivaldybėje veikti tik vienam vandens tiekėjui.

Seime svarstomame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projekte savivaldybėms taip pat paliekama teisė vandens tiekimo įmones dar labiau stambinti - kad vienai apskričiai tektų vienas vandens tiekėjas.

Šių pataisų iniciatoriai tikisi, kad sumažėjus vandens tiekėjų kris ir vandens kainos vartotojams, gerės vandens kokybė, nes dabar mažosios įmonės negali užtikrinti tam reikalingų investicijų.

Tačiau tokiam planui Seime yra ir nepritariančiųjų. Štai Darbo partijos frakcijos narys Bronius Pauža teikia savo pataisas - siūlo vietoj įstatyme numatyto vieno vandens tiekėjo savivaldybėje leisti vandenį tiekti keliems.

"Monopolininkas dar niekam į gera neišėjo - dėl to kainos tik kyla. O vandens kainos ir taip kils, nes reikės investicijų įgyvendinti ES direktyvai, kurioje numatyti dideli kokybės reikalavimai, - sakė parlamentaras. - Kai vienoje savivaldybėje bus bent pora vandens tiekėjų, vienas jų labai nedidins kainų, jei kito vandens tiekėjo paslaugos kainuos mažiau".

Ministras nesutinka

Paužos siūlymui Seime prieš kelias savaites buvo pritarta. Tačiau aplinkos ministro pareigas dabar einantis Arūnas Kundrotas Seimo frakcijoms išsiuntė laišką, kuriame dėsto, kad Paužos pasiūlyta įstatymo pataisa negali būti priimta, todėl ją reikia atmesti. Laiške teigiama, kad pataisa sustabdytų vandens ūkio reformą, kuri leistų pasiekti, kad geriamojo vandens tiekimas bei nuotekų tvarkymas visoje šalyje atitiktų nustatytus reikalavimus, o kainų kilimas būtų sustabdytas. "Vandens sektorius dėl išskaidyto valdymo ir skirtingo investicijų poreikio nepajėgus patenkinti vartotojų lūkesčių. Užmiesčio regionuose veikia mažos ir nuostolingai dirbančios vandens įmonės, o investicijų panaudojimas gali padidinti vandens savikainą - mažuose miesteliuose ir gyvenvietėse vandens tarifai gali pakilti iki 12-15 litų už kubinį metrą", - rašoma Kundroto laiške frakcijoms.

Politikų interesas?

Apskaičiuota, kad kasmet vandens sektoriuje patiriama 14 mln. litų nuostolių. Esama įmonių, kurios nuostolingai dirba dešimtmetį. Įstatymo šalininkai tikina, kad priėmus šį teisės aktą vandens vartotojai už geresnės kokybės vandenį mokės mažiau, mat didėtų vandens tiekimo įmonės, o vandens tiekimo sektoriuje veikia principas: kuo daugiau tiekiama vandens, tuo mažesnė jo savikaina.

Petras Krisiūnas, "Pasvalio vandenų" direktorius, siekyje priimti įstatymą įžvelgia kitokių tikslų nei kokybiško vandens tiekimas vartotojams. "Viskas daroma, kad vandens tiekimas atsidurtų politikų rankose. Ir dabar vandens kainas reguliuoja politikai. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtina mažiausią kainą, tarkime, 4 litai už kubinį metrą vandens, o niekuo nemotyvuodamas politikas pasiūlo 3,5 lito, ir šiai minčiai pritariama. Vandentiekininkų balso nieks neklauso", - sakė Krisiūnas. Pašnekovo teigimu, savivaldybės siekia, kad vandens tiekimo įmonės priklausytų joms, o Aplinkos ministerijos siūlymas tam parankus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"