TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vandentvarkos projektai - ties žlugimo riba

2011 11 16 8:36

Dešimtmetį Lietuvos savivaldybėse įgyvendinami vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo projektai gali žlugti, nes gyventojai nenori prisijungti prie naujų vandentvarkos tinklų, kaip buvo įsipareigota gaunant paramą investicijoms. Tad lėšas gali tekti grąžinti Briuseliui, nors jos jau "užkastos į žemę".

Paramos vandentvarkos projektams sutartyse nurodytas konkretus gyventojų skaičius - kiek jų turėtų prisijungti prie Europos Sąjungos (ES) lėšomis nutiestų vandentvarkos tinklų. Bet net 39 iš 46 savivaldybių nepavyko pasiekti šių įsipareigojimų. Daugelyje savivaldybių susidarė paradoksali padėtis: gyvenimo kokybę gerinti turintys projektai jau įgyvendinti - tinklai nutiesti, bet gyventojai prie jų jungtis nenori. Mat reikėtų atseikėti kelis tūkstančius litų, o sunkmečio prispaustiems žmonėms tai nepakeliama našta.

Jeigu to nepavyks padaryti numatytu laiku, o Europos Komisija (EK) neatsižvelgs į Lietuvos siūlymus terminą pratęsti ar sumažinti projektuose nurodytus tikslus, gali tekti Briuseliui grąžinti apie 200 mln. litų paramos. Kai kurioms savivaldybėms tai būtų nepakeliama našta.

ES paramą vandentvarkos projektams administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) dar bandys įžiebti diskusiją su EK atstovais dėl projektų įgyvendinimo terminų pratęsimo.

Nutiesti, bet nenaudojami

Nemaža dalis Lietuvos gyventojų iki šiol naudoja iškastinių šulinių ar individualių gręžinių vandenį, kurio kokybė ne visada atitinka geriamo vandens kokybei keliamus reikalavimus. Be to, gyventojams, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, neįmanoma užtikrinti tinkamo nuotekų tvarkymo.

Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 metų plėtros strategiją, centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos iki 2015 metų turėtų būti prieinamos 95 proc. visų Lietuvos gyventojų, o surenkamų nuotekų išvalymo iki nustatytų normų - 100 procentų.

Paraiškas paramai vandentvarkos projektams pagal ES programą ISPA gauti Vilniaus, Jonavos, Kauno, Kėdainių, Mažeikių, Plungės, Radviliškio, Neringos ir Druskininkų savivaldybės teikė dar 2001-2003 metais ir juos jau įgyvendino - užbaigė statybos darbus ir gavo joms skirtas lėšas.

Tačiau ne visoms savivaldybėms pavyko pasiekti ES lėšų skyrimo sutartyse prisiimtus tikslus - prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų prijungti tam tikrą gyventojų skaičių.

Kaip LŽ sakė APVA Vandenų projektų skyriaus vedėjas Edmundas Bogavičius, geriausiai ISPA vandentvarkos ir nuotekų šalinimo projektus įgyvendino Druskininkų, Neringos ir Radviliškio savivaldybės, kadangi jos nebuvo įsipareigojusios prie tinklų prijungti tam tikrą gyventojų skaičių. Taip pat projektus įgyvendino ir prisiimtus įsipareigojimus įvykdė Plungės ir Kauno savivaldybės.

Tačiau Vilniaus, Jonavos, Kėdainių ir Mažeikių savivaldybės projekte numatytų rezultatų šiuo metu nėra pasiekusios.

Vilniaus savivaldybės Gineitiškių ir Riešės gyvenvietėse, spalio 24 dienos duomenimis, prie vandentiekio ir nuotekų tinklų buvo prijungę 60 proc. numatytų namų ūkių.

Mažeikiuose prie nuotekų turėjo prisijungi 370, o prie vandentiekio - 450 namų ūkių, o prisijungė atitinkamai 90 (34 proc.) ir 37 (8 proc.) namų ūkiai.

Stringa ir Jonavos vandentvarkos projektas. Čia prie nuotekų ir vandentiekio tinklų turėjo prisijungti po 750 namų ūkių, o prisijungė atitinkamai 240 (32 proc.) ir 247 (33 proc.) namų ūkiai.

Kėdainiuose padėtis geresnė: prie nuotekų tinklų prisijungė 80 proc., prie vandentiekio - 98 proc. numatyto gyventojų skaičiaus.

Terminas - iki metų pabaigos

2004-2006 metų ES Sanglaudos fondo finansuoti savivaldybių vandentvarkos projektai buvo apjungti į septynių baseinų junginius. Visų jų pabaigos terminas - šių metų gruodžio 31 diena. Tačiau didžioji dalis savivaldybių įsipareigojimų dėl vartotojų prijungimo prie tinklų taip pat neįvykdė.

Nemuno vidurupio baseino projekto, kurį įgyvendina 12 savivaldybių, įsipareigojimus įvykdė Raseiniai, Jurbarkas ir Kalvarija. Iš Nemuno žemupio baseino projekte dalyvaujančių 8 savivaldybių, įsipareigojimus įvykdė tik viena - Skuodo - savivaldybė. Iš 5 Nemuno aukštupio baseino projekte dalyvaujančių savivaldybių užsibrėžtus tikslus pasiekė tik Neringos savivaldybė. Tikslų nepasiekė visas Neries upės baseino projektas, įgyvendinamas Vilniaus miesto gyvenvietėse Tarandėje, Bajoruose ir Balsiuose bei Vilniaus rajono Maišiagalos ir Sudervės gyvenvietėse.

2009 metų pradžioje EK pritarė, kad Nemuno vidurupio, Nemuno žemupio baseinų ir Klaipėdos (kartu su Gargždais ir Priekule) projektuose būtų sumažintas reikalaujamas gyventojų ir namų ūkių prijungimo prie tinklų skaičius.

"Tuo metu buvo didžiulė infliacija, sunki ekonominė padėtis, todėl EK sutiko nuleisti kartelę. Dabar šių projektų vykdytojai turi atsiskaityti pagal patikslintus tikslus", - LŽ sakė E.Bogavičius.

Dėl kitų keturių baseinų projektų patikslinimo į EK kreiptasi praėjusiais metais, motyvuojant sunkia ekonomine padėtimi.

EK spalio mėnesį pareiškė tikslinimui nepritarianti ir pareikalavo siekti užsibrėžtų tikslų, kurie užfiksuoti ES paramos sutartyse.

Rajonui gresia bankrotas

Prasčiausia padėtis šiuo metu yra Kretingos rajono savivaldybėje, kur prie nuotekų tinklų iki šių metų pabaigos turėtų prisijungti 3280 gyventojų, prie vandentiekio - 4064. Spalio 24 dienos duomenimis, atitinkamai prisijungė 1404 (43 proc.) ir 1444 (36 proc.) vartotojai.

LŽ jau rašė, kad Kretingos rajono Vydmantų ir Salantų gyvenvietėse ES lėšomis nutiesta atitinkamai per 13 ir 14 kilometrų naujo vandentiekio ir nuotekų tinklų, kurie ypač kokybišku vandeniu gali aprūpinti apie 900 naujų vartotojų bei apie 850 būstų leisti tinkamai sutvarkyti nuotekas.

"Likus vos pusantro mėnesio iki metų pabaigos sudaryti sutartis su tūkstančiu naujų abonentų neįmanoma", - LŽ konstatavo mėnesį "Kretingos vandenims" vadovaujantis Gediminas Valinevičius.

Neįvykdžius įsipareigojimų, jo vadovaujama bendrovė niekaip nesugebėtų ES sumokėti 28 mln. litų projektinių įsipareigojimų netęsybų, nes įmonės metų pajamos siekia tik maždaug 5 mln. litų. Todėl ši našta guls ant savivaldybės, valdančios šios įmonės akcijas, pečių.

Šiam Žemaitijos rajonui tai didžiuliai pinigai, nes panaši suma sudaro trečdalį savivaldybės biudžeto, arba visų savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojų metinį atlyginimų fondą (apie 32 mln. litų).

Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika LŽ tikino, kad didžiausia kaltė dėl tokios padėties tenka buvusiai įmonės "Kretingos vandenys" direktorei Irinai Vigelienei. Esą ji nesugebėjo net suskaičiuoti potencialių vandentiekio ir nuotekų tinklų vartotojų.

"Pagrindinė bendrovės akcininkė - savivaldybė - apie susidariusią padėtį žinojo prieš kelis mėnesius, todėl skubiai buvo pakeistas įmonės vadovas. Dabar intensyviai dirbame, įtikinėjame gyventojus tapti vandentiekio abonentais", - pasakojo rajono meras. Pasak jo, bendrovė "Kretingos vandenys" pasirengusi teikti ir prisijungimo prie vandentiekio tinklų lengvatas, atsižvelgdama į gyventojų mokumą.

Vieno abonento prijungimas prie "Kretingos vandenų" vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų vidutiniškai kainuoja nuo 1 iki 1,5 tūkst. litų.

Ne ką geresnė padėtis ir Kaišiadorių savivaldybėje - prie nuotekų tinklų čia reikia prijungti 5380 gyventojų, prie vandentiekio - 4860, o spalio 24 dienos duomenimis, prijungta atitinkamai tik 1723 (32 proc.) ir 1883 (39 proc.) gyventojai.

Radviliškyje planuota prie nuotekų prijungti 4508 gyventojus, prie vandentiekio tinklų - 4028, o prisijungė atitinkamai 1830 (41 proc.) ir 1761 (44 proc.) gyventojas.

APVA duomenimis, visiškai užsibrėžtus tikslus įvykdė ir net juos 20-30 proc. viršijo Neringos savivaldybė, tačiau ten ir tikslas buvo nedidelis: prie abiejų tinklų prijungti po 115 gyventojų.

Išsikeltus tikslus yra įvykdžiusios ir Raseinių, Jurbarko, Kalvarijos bei Skuodo savivaldybės.

Nenumatė pokyčių

Galutiniai paramos gavėjai atsidūrė tikrai blogoje padėtyje. Mat kai kur gyvena mažiau gyventojų, negu jų turėtų pagal minėtas sutartis prisijungti prie nutiestų naujų tinklų. Tad jeigu prie jų dabar prisijungtų visi potencialūs vartotojai, vandentvarkos įmonių prisiimtų įsipareigojimų pasiekti nepavyktų.

"Kai 2003-2004 metais buvo ruošiamos paraiškos paramai gauti, niekas negalėjo numatyti, kad bus tokio masto emigracija, gyventojai masiškai iš rajonų kelsis į miestus, sustos prasidėjusios individualių namų statybos", - vardijo E.Bogavičius.

Teikdamos paraiškas vandentvarkos įmonės turėjo parodyti, kad tinklus eksploatuodamos nepatirs nuostolių, todėl įrašė, kad prie tinklų jungsis ir už teikiamas paslaugas mokės tam tikras naujų vartotojų skaičius. Tik tokiu atveju įdėtos lėšos galėtų atsipirkti. Tačiau savivaldybėms priklausančio įmonės neįvertino galimų demografinių ir ekonominių pokyčių, daugeliu atveju gyventojų nebuvo atsiklausta, ar jie pasiryžę už pažangius gyvenimo gerovės pokyčius susimokėti patys.

Praėjusią savaitę APVA atstovai buvo susitikę su "probleminių" savivaldybių administracijos direktoriais ir vandentvarkos įmonių vadovais, ragino imtis neatidėliotinų priemonių, kad iki metų pabaigos būtų pasiekti sutartyse prisiimti įsipareigojimai.

Savivaldybės ir jų įmonės iki lapkričio 18 dienos turi pateikti APVA informaciją apie pasiektą pažangą bei planus, kiek gyventojų būtų galima prijungti prie tinklų iki metų pabaigos. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad kai kurioms savivaldybėms pasiekti įsipareigojimų nepavyks, nes nėra būdų, kaip priversti gyventojus jungtis prie naujų tinklų. Šioms savivaldybėms siūloma pateikti planą, kiek gyventojų prie tinklų prijungti pavyktų per dvejus ateinančius metus, tai yra iki 2013 metų pabaigos.

"Iš tikrųjų ES lėšos buvo skirtos ne užkasti į žemę, o kad vandentvarkos ir nuotekų tinklais naudotųsi gyventojai", - teigė E.Bogavičius.

Pasak jo, gruodžio pradžioje numatytas dar vienas darbinis posėdis su EK atstovais, kuriame APVA atstovai bandys vėl inicijuoti diskusiją, kad kai kuriuose baseinų projektuose numatyti tikslai būtų sumažinti.

"Lietuvoje mažėja gyventojų skaičius, be to, jų finansinė padėtis prasta. Daugeliui žmonių svarbiau apsirūpinti maistu, nei investuoti į vandentiekį", - dėstė jis. Pasak E.Bogavičiaus, gyventojai turi ne tik įsirengti įvadą iki vandentvarkos tinklo, bet ir namo viduje įrengti vandentiekį, kriauklę, dušą, vonią ar tualetą. Šiems dalykams leisti pinigus daugeliui šeimų šiandien tikrai nepakeliama našta.

Jeigu EK formaliai laikysis teisės aktų reikalavimų, sausį paramos gavėjai turėtų APVA pateikti projektų įgyvendinimo ataskaitas, kuriose nurodytų gyventojų prijungimo prie tinklų rezultatus. Nustačius projektų įgyvendinimo neatitikimų, gali būti organizuoti pažeidimų tyrimai ir pagal jų išvadas taikomos sankcijos - greičiausiai reikalavimas grąžinti ES paramos pinigus.

Kiek tiksliai ES pinigų tektų grąžinti, kol kas neaišku, nes EK nėra patvirtinusi vieningos metodikos, kaip reikėtų vertinti tokius pažeidimus ir bausti pažeidėjus. Vis dėlto skaičiuojama, kad pritaikius griežčiausią nuobaudą grąžintina suma Lietuvoje galėtų siekti 200 mln. litų. Iš viso minėtiems savivaldybių vandentvarkos projektams ES yra skyrusi apie 1,5 mlrd. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"