TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vargas dėl žemės, vargas ir dėl akcijų

2010 09 27 0:00
Kompensacija už žemę akcijomis gal ir būtų prasminga, jei žemė būtų įvertinta rinkos verte, tačiau dabar žmonėms siūlomas elgetiškas atlygis.
LŽ archyvo nuotrauka

Kompensavimas už išlikusį nekilnojamąjį turtą (NT) įmonių akcijomis gali būti pratęstas, tačiau už turtą siūlomų vertybinių popierių pasirinkimas jau ir dabar yra skurdesnis nei ankstesniais metais. Šiuo metu vykstančiame penkioliktame kompensavimo vertybiniais popieriais etape žmonės gali rinktis tik dviejų bendrovių - TEO LT ir "Lietuvos jūrų laivininkystės" (LJL) akcijas.

Kol sprendimai dėl valstybės išperkamos žemės bei pastatų kompensavimo akcijomis termino pratęsimo nepriimti, traktuojama, kad neseniai prasidėjęs naujasis kompensavimo etapas, kuris baigsis kitą pavasarį, bus jau paskutinis.

"Numatyta, kad paskutinysis - penkioliktas - kompensavimo vertybiniais popieriais etapas baigiasi 2011 metų kovo 31 dieną. Iki spalio pabaigos priimame gyventojų prašymus, per lapkritį mūsų vertintojai, orientuodamiesi į kainas vertybinių popierių biržoje, nustatys įmonių akcijų vertę, kuria ir bus kompensuojama", - LŽ informuoja už šį atsiskaitymo su gyventojais būdą atsakingo Valstybės turto fondo (VFT) Privatizavimo skyriaus viršininko pavaduotoja Irena Vinciūnienė.

Jos teigimu, buvo numatyta, kad šiame kompensavimo etape išlikusio NT savininkai galės rinktis ne tik TEO LT bei LJL, bet ir Lietuvos elektrinės vertybinius popierius. Tačiau pradėjus šalies elektros energijos gamybos įmonių sujungimą, tokios galimybės pretendentai nebeteko. Pasak I.Vinciūnienės, penkioliktajam kompensavimo etapui yra likę apie 3 mln. TEO LT ir apie 9 mln. - LJL akcijų, o jų vertė, skaičiuojant pastarojo meto biržos kainomis, siekia apie 9 mln. litų. Per ankstesnius etapus už turėtą turtą gyventojams būdavo atsilyginama ir skirstomųjų tinklų bendrovių bei AB "Lietuvos energija" akcijomis.

Kompensavimą norima pratęsti

Neatmetama tikimybė, kad kompensavimo vertybiniais popieriais terminai gali būti dar pratęsti: tokį siūlymą VTF jau yra pateikęs Ūkio ministerijai. "Dar yra nemažai žmonių, dėl kurių jau yra priimti sprendimai už valstybės išperkamą jų turtą atlyginti akcijomis, tačiau dėl tokio atlyginimo jie nėra kreipęsi į VTF. Priežastys greičiausiai įvairios - vieni ginčija vertę, kiti tebesitvarko paveldėjimo dokumentus, treti skaičiuoja, kad gaus per mažai, todėl iš viso atsisako imti vertybinius popierius", - motyvus aiškina VTF specialistė.

Jos teigimu, norinčiųjų gauti kompensacijas už NT pastaruoju metu yra gerokai mažiau nei ankstesniais metais - per paskutinius etapus prašymų sulaukiama vos šimto kito.

Nuo 2003-iųjų, kai buvo pradėta už išlikusį NT kompensuoti vertybiniais popieriais, taip buvo atlyginta beveik 12 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jiems atiteko daugiau nei 200 mln. litų vertės įvairių įmonių akcijų.

Kompensavimą už turėtą turtą akcijomis nemaža dalis savininkų rinkosi, neturėdami vilties atgauti žemę, vengdami sudėtingų žemės perkėlimo į kitas vietoves procedūrų arba nenorėdami laukti, kol valstybė galės jiems išmokėti pinigines kompensacijas.

Galutinai apsispręsti, kokia forma pageidauja kompensacijų už turėtą žemę, žmonės turėjo iki 2003 metų balandžio. Tačiau storiausios stirtos prašymų atsiskaityti už išperkamą žemę pinigais į valdininkų stalčius nugulė prieš 17 metų.

"Iki 1993 metų rugsėjo 10-osios gyventojai turėjo parašyti prašymus, kad nori atlyginimo pinigais. Po to buvo priimami sprendimai, sudaromos žmonių eilės ir vienoms asmenų grupėms piniginės kompensacijos buvo išmokėtos iki 2007 metų sausio 1 dienos, o kitoms - iki 2009 metų sausio 1 dienos", - LŽ aiškina Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vyriausioji specialistė Alma Ziberkienė.

Piniginių kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius iki 2009 metų sausio 1 dienos piliečiams išmokėta 1298,4 mln. litų. Šiuo metu yra likę vos 146 piliečiai, kuriems reikia priimti sprendimus kompensuoti pinigais, jiems turėtų būti sumokėta 1,02 mln. litų.

Elgetiškas atlygis

Didelė problema tai, kad tiek atlygis pinigais, tiek kompensacijos akcijomis neatspindi žemės rinkos vertės, kuri pajūryje ar prie didžiųjų miestų neretai būna dešimtis ar net šimtus kartų didesnė nei kompensuoja valstybė.

"Vyriausybės nutarime dėl žemės įvertinimo tvarkos išdėstyta metodika, kaip apskaičiuojama valstybės išperkamos žemės vertė. Esmė ta, kad ji apskaičiuojama ne rinkos kaina, o nustatyta nominalia kaina", - informuoja A.Ziberkienė.

Anot jos, esminis kriterijus yra žemės sklypo dydis ir kokiai rūšiai ši žemė buvo priskirta iki 1940 metų nacionalizavimo. Jei archyvinių dokumentų neišliko, išperkamos žemės vertė nustatoma pagal vidutinę apskrities, kur yra sklypas, žemės vertę.

Geriausios I rūšies žemės ūkio paskirties žemės nominali vertė 1700 Lt už ha, II rūšies - 1450 Lt už ha, III rūšies - 1050 Lt už ha, prasčiausios IV rūšies - 650 Lt už ha. Miestuose ne žemės ūkio paskirties žemė įvertinama 6000 Lt už ha, gyvenvietėse - 3000 Lt už ha.

"Kai kuriais atvejais priskaičiuojami ir vertę didinantys koeficientai, tarkime, jei sklypas yra prie Vilniaus ar Kauno, dar dauginama iš 8, jei prie Šiaulių ir Marijampolės - iš 6. Yra ir kitų daugiklių", - aiškina A.Ziberkienė. Tačiau ji konstatuoja - pagal galiojančią metodiką žemė įvertinama kur kas mažiau nei jos rinkos vertė. O būtent pagal šią vertę buvo atsiskaitoma pinigais ir tebetęsiamas atsiskaitymas vertybiniais popieriais.

"Ypač nepatenkinti žmonės, turėję žemės netoli Vilniaus, Kauno ir pajūryje", - tvirtina NŽT specialistė.

"Didžiausia problema - žemės miestų teritorijose, ypač didžiųjų. Ten žemės rinkos vertė yra milžiniška, tačiau kompensuojant ji įvertinama panašiai kaip provincijoje. Todėl žmonės, turėję žemės prie didžiųjų miestų, stengiasi ją atgauti ir kratosi kompensacijų", - sako I.Vinciūnienė.

Skirtingai nei žemė, valstybės išperkami pastatai vertinami rinkos verte, todėl kompensacijos tiek pinigais, tiek akcijomis yra gerokai patrauklesnės. "Pasitaiko žmonių, už išlikusius pastatus gavusių milijonus, nors vertė, žinoma, priklauso nuo to, kur tas pastatas yra", - prisimena ji.

"Kompensacija akcijomis už žemę gal ir būtų prasminga, jei žemė būtų įvertinta rinkos verte, tačiau dabar siūlomas elgetiškas atlygis. Žmonės puikiai supranta, kad greta Vilniaus esančios žemės yra nepalyginamai brangesnės nei keli tūkstančiai litų, kuriuos jie galėtų gauti iš valstybės. Suprantama, kad žmonės nori atgauti žemę, o ne gauti skurdžias kompensacijas", - LŽ sako Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sekretorė Renata Cytacka. Į Vilniaus apylinkes masiškai perkėlus žemę iš kitų Lietuvos rajonų, daugeliui rajono gyventojų iki šiol nepavyksta atgauti tėvų ir senelių turėtos žemės, o pagal žemės grąžinimo rodiklius Vilniaus rajonas yra labiausiai atsilikęs visoje Lietuvoje. Rajono savivaldybės atstovų teigimu, žemę čia atgavo vos 40 proc. etninių rajono gyventojų.

Neišmanantieji rizikuoja

Ekspertai sako, kad kompensavimas už turtą vertybiniais popieriais iš principo nėra blogas sprendimas. Tuo labiau kad siūlomos TEO LT akcijos yra vienos likvidžiausių iš visų biržoje kotiruojamų vertybinių popierių, o bendrovė akcininkams kasmet sumoka dividendus. Tiesa, LJL ateitis atrodo gana miglota, nes įmonė pastaruosius kelerius metus dirbo nuostolingai, o Vyriausybė svarsto jos privatizavimo galimybę.

Tačiau daliai žmonių, ypač vyresnio amžiaus, valstybės atsiskaitymo būdas akcijomis sukelia papildomų sunkumų ir jie gali patirti nuostolių.

"Vyresniems ar apie akcijas neišmanantiems žmonėms tai - papildomas galvos skausmas. Įsigijęs akcijų žmogus turėtų būti finansiškai praprusęs, suprasti, kas yra vertybiniai popieriai, kad jų kaina gali sparčiai kisti, mokėti sekti jų vertės pokyčius", - LŽ aiškina asmenis, besidominčius efektyviu asmeninių finansų bei investicijų valdymu, vienijančio klubo "Pinigų srautas" viceprezidentas Andrius Šuminas.

Tarkime, TEO LT akcijų, kurios išlikusio NT savininkams buvo siūlomos nuo pat kompensavimo pradžios, vertė per pastaruosius trejus metus ženkliai kito. "Žmogus, kuris TEO LT akcijų gavo prieš ekonomikos krizę, galėjo patirti nemenkų nuostolių, nes akcijų vertė netrukus nukrito. Bet jei šių akcijų žmogus gavo praėjusiais metais, jis greičiausiai džiaugiasi nemenka grąža", - pavyzdį nurodo specialistas. Jo manymu, žemės ar pastatų valdymas finansinių žinių neturintiems žmonėms yra gerokai aiškesnis ir psichologiškai priimtinesnis, nes NT yra tai, ką "galima pačiupinėti", o jo vertė paprastai kinta ne taip greitai kaip vertybinių popierių.

A.Šumino manymu, pasiūliusi kompensacijas už turtą akcijomis, valstybė nemažą būrį finansiškai neišprususių žmonių įmetė į rinką, kurioje jie visiškai nesiorientuoja. "Žmonėms įperšami investiciniai instrumentai, neįvertinus jų noro rizikuoti, net nepaklausus nuomonės. Tiesiog įduodama akcijų. Nors ne kiekvienas supranta, ką su jomis daryti, kokia jų vertė, kaip jas parduoti, nekalbant apie tai, kada jas parduoti geriausia", - sako A.Šuminas. Jo manymu, tokiai žmonių grupei įmonių vertybiniai popieriai gali būti priimtinas investavimo instrumentas tik tokiu atveju, jei yra išmanančių padėjėjų, tarkime, vaikų, kurie stebėtų kainų pokyčius biržoje ir galėtų patarti, ką reikia vienu ar kitu atveju daryti. Anot specialistų, informacijos stoka yra viena priežasčių, kad vertybiniai popieriai gyventojus mažai domina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"