TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Varšuvos birža vilioja, tik išgalinčių nedaug

2011 04 28 0:00
Prognozuojama, kad naujų lietuviškų debiutantų Varšuvos VPB nebus ir visus šiuos metus.
LŽ archyvo nuotrauka

Varšuvos vertybinių popierių birža, išsikovojusi regiono lyderės vaidmenį, masina ir lietuvius. Tačiau naujų Lietuvos kompanijų debiutų Varšuvoje, be seniai planuoto "Agrowill Group", artimiausiu laiku vargu ar sulauksime, sako ekspertai.

Varšuvos vertybinių popierių birža (VPB), kurioje vien per pastaruosius trejus metus debiutavo 253 kompanijos, siekia dar labiau įtvirtinti pagrindinės Vidurio ir Rytų Europos regiono VPB pozicijas, pritraukdama naujų bendrovių ir investuotojų. Tam skirta ir gegužės 25-26 dienomis Varšuvoje vyksianti tarptautinė konferencija "CEE IPO Summit 2011", į kurią kviečiamos regiono, taip pat ir Lietuvos, įmonės, svarstančios apie galimybes pritraukti kapitalą per pirminį viešą siūlymą biržoje.

"Tokia konferencija vyksta pirmą kartą, o jos organizatoriai tikisi, kad ji taps tiltu tarp Vakarų investuotojų ir Vidurio bei Rytų Europos bendrovių, rinkose ieškančių kapitalo. Joje dalyvaus didžiųjų investuotojų, tokių kaip "J.P Morgan", "Credit Suisse", "Goldman Sachs", UBS, atstovai, ieškantys naujų investavimo galimybių Vidurio ir Rytų Europoje. Bendrovės galės prisistatyti investuotojams, iš pirmų lūpų sužinoti, kaip joms būtų geriau pasirengti pirminiam akcijų siūlymui. Tai puiki galimybė regiono, taip pat ir Lietuvos, bendrovėms", - LŽ sakė Piotras Hajdeckis, Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus antrasis sekretorius.

Vilioja ir lietuvius

Toks renginys, kaip nurodo P.Hajdeckis, Varšuvoje organizuojamas dėl kelių priežasčių: Lenkijoje susiformavusios brandžios finansų rinkos su didele kapitalizacija, stabiliai besivystančios šalies ekonomikos, sėkmingai atlaikiusios pasaulinės ekonomikos krizės išbandymus, taip pat didėjančio regiono bendrovių susidomėjimo Varšuvos biržos galimybėmis. "Aiškiai matome kompanijų aktyvumą Varšuvoje: per pastaruosius trejus metus bendrovių pirminių viešų siūlymų vertė Varšuvos biržoje viršijo 8 mlrd. eurų, o kitose regiono valstybėse bendra tokių siūlymų vertė siekė tik 2,5 mlrd. eurų", - nurodė P.Hajdeckis.

Nuo 2006 metų pagal pirminių siūlymų skaičių ir vertę Varšuvos VPB visą laiką patekdavo tarp trijų didžiausių Europos biržų. Pernai ji buvo antroje vietoje ir nusileido tik Londono biržai.

"Varšuvos biržoje jau turime pirmąją bendrovę iš Lietuvos - "Avia Solutions Group", tam rengiasi ir "Agrowill Group". Norime paskatinti ir kitas Lietuvos įmones pasidomėti Varšuvos biržos galimybėmis", - sakė P.Hajdeckis. Įmonės konferencijoje galės dalyvauti nemokamai, ir, anot Lenkijos ambasados atstovo, greta kitos informacijos, joms bus pristatyti kriterijai, kuriais vadovaujasi investuotojai, priimdami sprendimus, į kurių įmonių akcijas investuoti.

Regiono lyderė

"Tenka konstatuoti faktą, kad Varšuvos birža yra regiono lyderė ir kad didžiausioms Lietuvos bendrovėms tai greičiausiai yra viena iš geresnių alternatyvų. Pranašumai akivaizdūs: Lenkijos pensijų fondų pajamos užsienyje yra ribojamos įstatymu, tad automatiškai čia yra pirkėjų, kurie nori pirkti akcijas Varšuvoje. Rinkos dydis, apyvarta, galimybės pritraukti kapitalą, palyginti su Baltijos šalimis, yra daug didesnės ir geresnės", - LŽ nurodo Investuotojų asociacijos valdybos narys Vytautas Plunksnis.

"Varšuvos VPB tampa pagrindine vertybinių popierių birža Vidurio ir Rytų Europos regione. Kitos šiame regione veikiančios biržos yra lokalios, jose aktyviau prekiauja vietiniai investuotojai ir listinguojamos vietinių kompanijų akcijos. O Varšuvos biržoje tarp listinguojamų įmonių yra ne viena dešimtis užsienio kompanijų, joje aktyviai veikia tiek Lenkijos investuotojai, tiek didieji užsienio investiciniai fondai, tad akcijos tampa prieinamos didesniam investuotojų skaičiui", - Varšuvos biržos ypatumus LŽ vardija "Finasta Corporate Finance" projektų vadovas Darius Saikevičius.

Šiuo metu "Finasta Corporate Finance" yra vienintelė Lietuvoje Varšuvos VPB partnerė, vykdanti viešuosius akcijų siūlymus Varšuvos biržoje.

Neblogai ir namuose

"Tiek investuotojams, tiek listinguojamoms įmonėms svarbus aukštas likvidumas Varšuvos biržoje bei galimybė be didesnio akcijų kainų pokyčio parduoti ar įsigyti stambesnius akcijų paketus. Tai aktualu ir Lietuvos emitentams, nes Baltijos šalių biržose dažnai pastebima tendencija, kai dėl palyginti mažo vertybinių popierių rinkos likvidumo susiduriama su dideliais akcijų kainų svyravimais, jei investuotojai nusprendžia parduoti stambesnį akcijų paketą", - kitus Varšuvos biržos pranašumus nurodo D.Saikevičius.

O "Swedbank Markets" tarnybos Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas skeptiškiau vertina Varšuvos biržos galimybes - jo nuomone, Lietuvos įmonėms išmintingiausia būtų eiti į "namų rinką", nes jos čia būtų labiau pastebėtos ir įvertintos. "Varšuvoje įsikūrė didieji investuotojai, todėl ji gali būti perspektyvi tik pačioms didžiausioms Lietuvos kompanijoms. Mažesnės ir vidutinės liktų nepastebėtos. Kam ieškoti Lenkijoje laimės, kai tam yra skirta namų rinka? Gal Vilniaus birža ir nėra tokia likvidi, tačiau pirminiai akcijų platinimai čia parodė, kad galima ir namų rinkoje susirinkti reikšmingas sumas", - LŽ sakė T.Andrejauskas.

Jo nuomone, Varšuvos VPB patrauklumas dėl reikalavimo Lenkijos pensijos fondams investuoti tik į šalies biržoje listinguojamas kompanijas gali būti laikinas. "Lenkijoje šis reikalavimas taikomas, tačiau tai ES direktyvų pažeidimas, ir tik laiko klausimas, kada šis reikalavimas bus panaikintas", - tvirtino T.Andrejauskas.

Tik didelėms ir tarptautinėms

Ekspertai pripažįsta, kad tik nedidelė Lietuvos įmonių dalis turi galimybių įsitvirtinti Varšuvos biržoje. Labiausiai dėl to, kad dauguma jų yra nepakankamai didelės, nežinomos Europoje ir nevykdo veiklos Lenkijoje.

"Svarstant, ar verta eiti į Varšuvos biržą, svarbu įvertinti keletą kriterijų - įmonės apyvarta turėtų siekti bent 25 mln. eurų, o platinamos emisijos dydis turėtų sudaryti bent 8 mln. eurų. Be to, labai svarbu turėti pagrįstą plėtros strategiją. Įmonėms, kurios neatitinka minėtų kriterijų, veikia tik vietinėje rinkoje ir neturi augimo perspektyvų, išplatinti akcijas Varšuvos biržoje būtų sunku", - galimus debiutantus Lenkijoje charakterizuoja D.Saikevičius.

Jo teigimu, investuotojams Varšuvoje būtų patrauklios Vidurio ir Rytų Europoje jau veikiančios ar į plėtrą šiame regione orientuotos žemės ūkio, infrastruktūros, prekybos bei gamybos įmonės.

Gediminas Žiemelis, pirmosios Lietuvos debiutantės Varšuvoje "Avia Solutions Group" valdybos pirmininkas, tvirtina, kad norėdama patekti į Varšuvos biržą įmonė turi atitikti tam tikrus kriterijus, kurių svarbiausias - tarptautinis verslo pobūdis. "Į Varšuvą vertėtų eiti kiekvienai Lietuvos įmonei, tik klausimas, ar kiekvienai pavyks. Investuotojai domėsis tik tokiomis bendrovėmis, kurių verslas tarptautinis, iš dalies susietas su Lenkija, be to, jis turi būti perspektyvus, žvelgiant bent dešimt metų į priekį, ir atitikti pasaulines tendencijas. Turi reikšmės ir sektorius, tarkime, žemės ūkio bendrovėmis čia domimasi, o statybų - ne", - LŽ aiškina G.Žiemelis.

Kaip žinoma, "Avia Solutions Group" tik iš antro karto įgyvendino viešą pirminį savo akcijų siūlymą (IPO) Varšuvos biržoje ir pritraukė apie 68 mln. litų. Šiuo metu panašiam žingsniui ruošiasi ir kita G.Žiemelio grupei "ŽIA valda" priklausanti žemės ūkio investicijų ir vystymo bendrovė "Agrowill Group". "Debiutas Varšuvoje planuojamas paskutinę gegužės arba pirmąją birželio savaitę. Vėliausiai - birželio pirmoje pusėje", - LŽ savo ketinimus vakar patvirtino "Agrowill Group" valdybos pirmininkas Vladas Bagavičius.

Jo teigimu, žemės ūkio sektorius tampa viena patraukliausių investicijų visame pasaulyje - tai lemia auganti produkcijos kaina ir stabili savikaina. "Viliamės, kad investuotojai įvertins jiems pasiūlytą galimybę investuoti ne į žaliavas, bet tiesiai į pirminį žemės ūkio produkcijos gamybos procesą", - užsimojusios kotiruotis Varšuvoje įmonės privalumus nurodė jos vadovas.

V.Plunksnio nuomone, į Varšuvos biržą verta eiti tik toms įmonėms, kurios yra aktyviai veikiančios ir gerai žinomos Lenkijoje, arba visoje Europoje žinomoms itin stambioms kompanijoms, kokių Lietuvoje kaip ir nėra. "Jei ateina kažkokia įmonė, kuri Europos mastu yra nedidelė ir Lenkijoje veikia neaktyviai, iš pradžių ji gal ir pritrauks investuotojų. Bet dėl to, kad vietiniai investuotojai jos nežinos, vėliau susidomėjimas akcijomis greičiausiai bus menkas. Pavyzdys gali būti Baltijos valstybių įmonės "Olympic Entertainment Group" arba "Silvano Fashion Group", kurios į Varšuvos biržą atėjo tik tam, kad ateitų - prekyba jų akcijomis Varšuvoje yra mirusi", - aiškina V.Plunksnis.

Jo vertinimu, kol kas Lietuvoje yra vos viena kita bendrovė, kuri galėtų sėkmingai įsitvirtinti Varšuvos biržoje. "Dar mažiau matau įmonių, kurios norėtų eiti į Varšuvą, - tokios kaip, tarkime, TEO LT yra gana didelės, tačiau akcininkai nesiekia pritraukti kapitalo", - sako jis.

"Finasta Corporate Finance" atstovas vis dėlto tvirtina, kad Varšuvos biržoje gali atsirasti vieta ir mažesnėms įmonėms, tačiau tik tokioms, kurios turi labai aiškius, pagrįstus ir ambicingus plėtros planus. "Tai galėtų būti inovatyvios, didelę pridėtinę vertę kuriančios ir į plėtrą už Lietuvos ribų orientuotos įmonės", - nurodo D.Saikevičius.

Debiutantų šiemet nebus

Anot D.Saikevičiaus, Lietuvos įmonės, kurių dydis ir veiklos profilis atitinka Varšuvos biržos mastelius, rimtai analizuoja Lenkijos galimybes, tačiau dar turėtų suformuoti aiškią plėtros strategiją, suburti komandą, kuri galėtų ją įgyvendinti. "Išskyrus viešai apie planus listinguotis Varšuvos VPB skelbiančias bendroves, daugiau Lietuvos įmonių artimiausią ketvirtį Varšuvos biržoje neišvysime", - nurodo jis.

V.Plunksnis prognozuoja, kad naujų lietuviškų debiutantų Varšuvos VPB nebus ir visus šiuos metus. "Vasarą paprastai niekas į biržą neateina. Rudens sezoną irgi vargu kas ryšis tokiam žingsniui - nebuvo jokių signalų, o juk kalbos apie tokius sprendimus paprastai pasigirsta prieš kelis mėnesius, pusmetį. Šie metai atrodo tuštoki", - svarsto ekspertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"