TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vartojimo kredito davėjai kritikuoja Lietuvos banko siūlymus

2013 10 14 18:17
Pavojingoms tendencijoms vartojimo kredito rinkoje eliminuoti Lietuvos bankas siūlo atlikti kapitalinį šią rinką reguliuojančio įstatymo remontą. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija Lietuvos banko Priežiūros tarnybos siūlymus sistemiškai peržiūrėti vartojimo kredito rinkos reguliavimą vadina neracionaliais.

„Tokie siūlymai prasilenkia su racionalumu ir tik nustums vartotojus į padidintos rizikos zoną šešėlyje“, - tiegiama asociacijos pareiškime.

Nebeuždirbs pelno

„Reali situacija yra ta, jog jau dabar Lietuvoje yra mažiausios smulkiųjų vartojimo kreditų kainos, griežčiausias reguliavimas Europos Sąjungoje, 93 proc. imančiųjų kreditus laiku vykdo prisiimtus įsipareigojimus, o pati rinka užima tik 0,5 proc. finansų sektoriaus. Kažkam naudinga, kad smulkiųjų kreditų verslo Lietuvoje paprasčiausiai neliktų“, – sakė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.

Pasak jo, pagal LB siūlymą, įmonė 500 litų 14 dienų turėtų paskolinti už ne daugiau kaip 4,7 lito, tai atitiktų Priežiūros tarnybos siūlomą 50 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – tuo pačiu reikalaudama laikytis griežto mokumo tikrinimo.

„Kaip galima tinkamai įvertinti vartotojo mokumą, jei nustatyta kainos riba nepadengia net patikrinimo duomenų bazėse kaštų? Šiuo metu įmonės mokumą tikrina maždaug 16 duomenų bazių: Sodra, Gyventojų registras, Skolininkų administravimo informacinė sistema (SAIS), Ieškomų asmenų registras, Negaliojančių dokumentų registras, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras, Areštų registras, Smulkiųjų vartojimo kreditų biuras, Hipoteka ir daugelis kitų. Kiekviena užklausa kainuoja po kelis litus. Apie kokį dar papildomą tikrinimą gali būti kalba? Priežiūros tarnyba verčiau turėtų kontroliuoti, kaip jau nustatytų teisės aktų laikosi neasocijuotos bendrovės arba dar daugiau – aktyviai veikiančios šešėlyje, ten kur yra reali probleminė zona“, – sakė asociacijos vadovas.

Pasak jo, dirbtinai nustatant kainą, už kiek įmonė turi sukurti paslaugą, yra mažinama konkurencija – mažų sumų ir trumpų terminų kreditai į tokius ribojimus netelpa, nes trumpų kreditų kaštai yra santykinai brangesni. „Juk ar kiti skolina 50 tūkstančių, ar mes skoliname 500 litų – mokumo tikrinimo bei vertinimo ir administraciniai kaštai yra praktiškai tie patys. Todėl įmonės negalės teikti smulkiųjų kreditų ir vartotojai bus priversti skolintis didesnes sumas ir ilgesniam terminui nei jiems reikia, o viešai bus galima pasigirti, jog vartotojai apsaugoti“, – dėstė L. Valickas.

Estai eina kitu keliu

Anot jo, Estijoje neseniai buvo svarstyti siūlymai įvesti bendros vartojimo kredito kainos metinės normos ribas ir buvo jų atsisakyta. L.Valicko nuomone, jokioje ES valstybėje vienu metu negalioja tiek apribojimų smulkiųjų kreditų sektoriui kiek Lietuvoje.

„Pasak jo, kitas LB Priežiūros tarnybos siūlymas ilginti laiką, per kurį negali būti išduodamas kreditas – kerta konkurencingumo šaką. „Operatyvumas yra šios paslaugos išskirtinumas ir pridėtinė vertė – saugant pavienių žmonių interesą, atimama gausybės kitų žmonių teisė gauti paslaugą operatyviai, juk dažnai skubios paskolos prireikia neatidėliotiniems atvejams“, - sakė jis.

Lietuvos bankas siūlo įstatyme nustatyti, kad vartojimo kredito sutartį norintys sudaryti asmenys negalėtų to padaryti nedelsiant – pirmiausia, jie turėtų pateikti vartojimo kredito įmonei prašymą suteikti vartojimo kreditą ir tik ne anksčiau nei po dviejų dienų galėtų sudaryti įpareigojančią vartojimo kredito sutartį.

„Tai padėtų apsaugoti vartotojus nuo impulsyvių ir neretai neracionalių sprendimų skolintis, pavyzdžiui, naktį esant bare ar lošimų namuose. Be kita ko, tai padėtų išvengti ir sukčiavimo atvejų, kai pavogus asmens duomenis yra imami greitieji kreditai“, – sako V.Šapoka.

Šešėlio rizika

Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Paulius Astromskis, neseniai tarptautinėje konferencijoje skaitęs pranešimą apie smulkiųjų vartojimo kreditų sektoriaus reguliavimą, teigia, jog į kredito prieinamumo mažinimą žaibiškai reaguoja šešėlinis verslas.

„Kai reguliuojamoje rinkoje tampa pernelyg sudėtinga skolintis, pasipila gausūs skelbimai laikraščiuose ir internete siūlantys greitas paskolas, suaktyvėja virtualios vadinamosios kreditų biržos. Kritimas, fiksuojamas legalios rinkos, faktiškai gali atspindėti kokią dalį legalios rinkos perima šešėlis, nes smulkiųjų vartojimo kreditų paskola didžiajai daliai šio sektoriaus klientų būna jau paskutinė įmanoma galimybė legaliai pasiskolinti“, – sakė jis.

Lietuvos banko duomenimis, šių metų antrąjį ketvirį šalyje buvo sudaryta 210 tūkst. smulkaus vartojimo kredito sutarčių – 8,7 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį. Vidutinė smulkiojo vartojimo kredito suma šiuo laikotarpiu buvo 379 litai. Smulkiųjų vartojimo kreditų rinka, kurioje veikia per 40 bendrovių, finansų sektoriuje užima apie 0,5 procento; sektoriuje dirba per 600 darbuotojų.

Siūlo kapitalinį remontą

Pavojingoms tendencijoms vartojimo kredito rinkoje eliminuoti Lietuvos bankas siūlo atlikti kapitalinį šią rinką reguliuojančio įstatymo remontą.

Jei vartojimo kredito davėjai netinkamai įvertintų klientų mokumą, o pastarieji vėluotų mokėti įmokas, tokie klientai neturėtų mokėti ne tik netesybų ir mokesčių, bet ir sutartyje nustatytų palūkanų. Tai tik vienas iš Lietuvos banko siūlomų Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų.

Finansų ministerijai pateiktu Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo projektu Lietuvos bankas siūlo sistemiškai peržiūrėti vartojimo kredito rinkos reguliavimą. Lietuvos bankas ragina mažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, riboti asmenų galimybę vartojimo kredito sutartį sudaryti neapgalvotai, įpareigoti vartojimo kredito davėjus tikrinti visą iš klientų gautą informaciją, numatyti proporcingas baudas už įstatymo pažeidimus ir papildomus reklamos reikalavimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"