TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vartojimo kreditų rinkoje – pradelstų mokėjimų bėda

2015 12 10 15:24
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vartojimo kredito rinkoje daugėja didesnių kreditų, sparčiai auga klientų skolos ir pradelsti mokėjimai, daugėja jų turto areštų. Tokios tendencijos esą rodo, kad dalis vartojimo kreditus teikiančių bendrovių į klientų mokumo vertinimą vis dar žiūri pro pirštus, teigia Lietuvos bankas.

Šių metų pirmų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad vartojimo kreditų davėjai klientams vis daugiau suteikia didesnių kaip 290 eurų kreditų. Jų skaičius, palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 63,4 proc., o suteiktų kreditų suma padidėjo 47,7 procento. Pradelstos skolos už tokius kreditus per metus išaugo daugiau kaip ketvirtadaliu.

„Augantis kredito gavėjų įsiskolinimas ir sparčiai didėjantis jų turto perdavimas tretiesiems asmenims išieškoti skolas patvirtina, kad dalis vartojimo kreditus teikiančių bendrovių į klientų mokumo vertinimą tebežiūri pro pirštus, todėl nemažai jų klientų nesugeba laiku grąžinti kreditų. Tikimės, kad jau nuo kitų metų vasario mėnesio įsigaliosianti Vartojimo kredito įstatyme nustatyta prievolė visais atvejais kliento vartojimo kredito gavimo paraiškoje pateiktą informaciją pagrįsti įrodymais ir griežtesnės sankcijos padės įtvirtinti atsakingesnį skolinimą“, – išplatintame Lietuvos banko (LB) pranešime spaudai sakė Ingrida Šimonytė, LB valdybos pirmininko pavaduotoja.

Skolas už suteiktus ir laiku negrąžintus didesnius kaip 290 eurų (anksčiau – apie 1 000 litų) vertės vartojimo kreditus sudaro daugiausia vartojimo kredito gavėjų skolos, kai mokėjimas buvo pradelstas ilgiau kaip 90 dienų iš eilės (70,3 mln. eurų). Tokia skola per metus išaugo 26 procentus.

Skola už pradelstus mokėti mažuosius vartojimo kreditus ir toliau yra to paties lygio kaip ir metų pradžioje. 2015 metų rugsėjo 30 dieną buvo 91 tūkst. vartojimo kreditų, kurių gavėjai įmokas vėlavo mokėti ilgiau kaip 90 dienų iš eilės, bendra skolų už juos suma sudarė 25,03 mln. Eur.

Per šių metų devynis mėnesius vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos) klientams suteikė 835 tūkst. vartojimo kreditų, t. y. 1,6 proc. mažiau nei per 2014 metų atitinkamą laikotarpį. Tačiau per tą laikotarpį, palyginti su 2014 metų atitinkamu laikotarpiu, vartojimo kredito gavėjams suteiktų vartojimo kreditų suma pašoko penktadaliu – iki 318,27 mln. eurų. Daugiausia suteikiama didesnių nei 290 eurų kreditų.

Reikšmingus suteikiamų kreditų dydžio pokyčius lėmė tai, kad net penkios iš dešimties daugiausia mažųjų vartojimo kreditų (iki 290 eurų vertės) 2014 metais teikusių įmonių šių metų pradžioje pakeitė pardavimo strategiją, pirmenybę teikdamos didesnių sumų ir ilgesnės trukmės kreditams.

„Išlieka jau anksčiau pastebėtas siekis suteikti didesnius kreditus. Viena vertus, taip norima užsitikrinti stabilių pajamų srautą – tokios tendencijos pastebimos ir užsienio greitųjų kreditų rinkose. Antra vertus, taip gali būti mėginama iš esmės dirbtinai atitikti atsakingojo skolinimo reikalavimų vadinamąją 40 proc. taisyklę, suteikiant tokio paties dydžio kreditą ilgesniam laikotarpiui, eilinė įmoka tampa mažesnė, ir vidutinis mėnesinis įsipareigojimas sumažėja, nors palūkanos skaičiuojamos gerokai ilgiau“, – sakė I. Šimonytė.

Vartojimo kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visą kredito grąžinimo ir palūkanų sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms dydis privalo sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų.

„Rinkos dalyviai kartais teigia, kad neva reglamentavimas juos stumia į didesnių kreditų segmentą. Realybė gerokai paprastesnė – jeigu reikia daryti tokius viražus norint atitikti atsakingojo skolinimo nuostatus, vadinasi, skolinama tokiam asmeniui, kuris, atsakingai vertinant, kredito pagal savo finansinę padėtį veikiausiai apskritai neturėtų gauti“, – komentavo I. Šimonytė.

Mažųjų vartojimo kreditų iki 290 eurų vertės skaičius per 2015 metų pirmus tris ketvirčius sumažėjo 19,6 proc., suteikta vartojimo kredito suma – 17,5 procento. Pagal susietojo vartojimo kredito sutartis per laikotarpį suteiktų vartojimo kreditų skaičius reikšmingai nepasikeitė, bet per šių metų devynis mėnesius suteikta vartojimo kredito suma išaugo 14,7 procento. Vidutinė suteikto vartojimo kredito suma sudarė 381 eurą ir buvo 22,7 proc. didesnė nei vidutinė kredito suma, suteikta per 2014 metų atitinkamą laikotarpį.

Augo ir paskolų likučiai. 2015 metų rugsėjo 30 dieną vartotojams suteikta 854 tūkst. kreditų – 7,3 proc. daugiau nei prieš metus. Bendra suteiktos vartojimo kredito sumos likučio vertė sudarė 410,80 mln. eurų. – padidėjo 23,6 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"