TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vartojimo prekės krečia gyventojų kišenes

2013 09 11 6:00
V.Ziberkas: "Tikėtina, kad maistui, pramogoms ir kitoms išlaidoms pinigų lieka vis mažiau.“ LŽ archyvo nuotrauka

Kasmet didėjančios vartojimo išlaidos šiuo metu sudaro apie 39 proc. vidutinio mėnesio atlyginimo. Šiek tiek lengviau atsikvėpti gyventojai galės, jeigu analitikų prognozės pasitvirtins, ir darbdaviai kilstelės atlyginimus.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui mieste per mėnesį nuo 2003 metų iki 2012 metų tik augo. Pavyzdžiui, pernai jos siekė 869,5 lito, o 2008 metais buvo 804,1 lito, 2003 metais – vos 487,9 lito.

Daugiausia pinigų gyventojai kasmet išleidžia maistui ir nealkoholiniams gėrimams: pernai šios išlaidos siekė 260 litų, 2008 metais - 246,6 lito, o 2003 metais – vos 150 litų. Didelę ir nuolat augančią vartojimo išlaidų dalį taip pat sudaro išlaidos už būstą, vandenį, elektrą, dujas ir kitą kurą. Pernai šios išlaidos siekė 176 litus, o 2008 metais sudarė 113,5 lito, 2003 metais – 73,5 lito. Vis dar mažiausiai gyventojai išleidžia švietimui ir tabakui.

Išlaidos auga sparčiau už algą

Bendrovės „Viena sąskaita“ direktoriaus Vytenio Ziberko teigimu, komunalinių, ryšio ir kitų paslaugų tiekėjų sąskaitoms skiriama išlaidų dalis kasmet didėja. 2010 metais namų ūkio išlaidos sudarė apie 33 proc. vidutinio mėnesio atlyginimo, kurį skaičiuoja Statistikos departamentas. Dabar joms tenka skirti apie 39 proc. vidutinio mėnesio atlyginimo.

Anot bendrovės direktoriaus, 2012 metų pabaigą ir 2013 metų pradžią lyginant su analogišku 2009-2010 metų laikotarpiu matyti, kad labiausiai didėjo išlaidos elektrai – dabar jos beveik pusantro karto didesnės nei prieš trejus metus. „Per tą patį laikotarpį trečdaliu kilo išlaidos ryšiui, internetui, televizijos paslaugoms. Panašiai brango šildymas ir dujos. Taigi tikėtina, kad maistui, pramogoms ir kitoms išlaidoms pinigų lieka vis mažiau“, - svarstė jis. Stebėdamas vartojimo išlaidų tendencijas V.Ziberkas sakė esąs susirūpinęs dėl nuolat didėjančios mėnesinių mokesčių naštos. „Iš esmės artimiausiu metu nesitikime, kad mėnesinių mokesčių našta, skiriama būstui išlaikyti, mažės. Todėl tikimės ilgalaikių ir skubių sprendimų valstybės mastu - kuo labiau spartinti būstų renovacijos programą, ieškoti sprendimų, kaip gyventojams atpiginti šildymą“, - sakė pašnekovas.

Darbo užmokestis didės

Banko DnB vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė paaiškino, kad 2010 metai buvo vieni pirmųjų po krizės, todėl natūralu, jog tuo metu labiausiai krito darbo užmokestis, o pajamų dalis, skirta būtiniausioms prekėms, išsiplėtė. Iki šiol vidutinis darbo užmokestis didėjo labai nedaug, o vartojimo išlaidos dėl augančių kainų toliau didėjo.

Anot jos, verslo pelningumas per šį laikotarpį buvo teigiamas, augo eksportas, finansiniai rezultatai buvo geri. Tačiau verslas po krizės atsigavo būtent mažindamas darbo sąnaudas - įmonės darbo užmokesčio savo darbuotojams nekėlė. Vis dėlto artimiausiu metu, kaip teigė pašnekovė, ši tendencija dėl nemažėjančių emigracijos srautų ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo turės keistis - darbdaviai bus priversti motyvuoti darbuotojus didesniu užmokesčiu.

„Jau šių metų pabaigoje prognozuojame 5 proc. darbo užmokesčio augimą. Ši tendencija turėtų išlikti ir net stiprėti kitais metais“, - sakė I.Genytė-Pikčienė. Anot jos, šių ir kitų metų perspektyva gana džiuginanti, nes atsigauna vidaus rinka, vidaus vartojimas. Be to, šiemet nejaučiamas maisto produktų infliacijos spaudimas, nors šiek tiek didėja kuro kainos, o ir eksporto rinkos rodo nemažai nerimo ženklų.

Išleidžiame daugiau už estus

Lygindama vartojimo išlaidas Baltijos šalyse, I.Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad Estijoje mėnesio išlaidos vienam ūkio nariui sudaro mažiausią vidutinių mėnesio bruto pajamų dalį. Tai, anot pašnekovės, lemia net 40 proc. aukštesnės nei Lietuvoje šios šalies darbo pajamos, skaičiuojamos pagal vidutinį bruto darbo užmokestį. Tuo tarpu kainų lygio atotrūkis Estijoje, palyginti su su Lietuva, yra gerokai kuklesnis - maždaug 17 procentų.

Paklausta, ar vartojimo išlaidoms įtakos galėtų turėti euro įvedimas, pašnekovė tai paneigė. Esą nauja valiuta - daugiau techninis dalykas, todėl neturėtų tiesiogiai veikti nei vartojimo krepšelio struktūros, nei namų ūkių poreikio vartoti. Tačiau euro įvedimas, anot jos, paskatins turizmą ir padidins tiesiogines užsienio investicijas, taigi ilgalaikėje perspektyvoje pagerins verslo sveikatą, kuri teigiamai atsilieps ir namų ūkių biudžetui.

Vartojimo išlaidos Baltijos šalyse

Vartojimo išlaidų dalies, tenkančios vienam namų ūkio nariui, ir vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio santykis 2012 metais.

ŠalisSantykis, proc.
Lietuva39,3
Latvija41,2
Estija32,6

Šaltinis: Eurostato inf.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"