TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vartojimo renesansas nesibaigia: erdvės skolintis dar turime

2016 08 19 14:59
Reuters/Scanpix nuotrauka

Vartojimo paskolos yra populiariausia paskolų rūšis, pernai jos sudarė net 38 proc. visų namų ūkiams išduotų paskolų skaičiaus. Subtili infliacija, augančios pajamos, besitraukiantis nedarbo lygis ir žemos palūkanų normos stiprina gyventojų pasitikėjimą bei skatina vartojimą.

Paskolos vartojimui atsispyrė nuo dugno ir šiandien yra viena sparčiausiai augančių kredito kategorijų. Tačiau kaip ilgai tai gali tęstis ir ar tai nekelia grėsmės finansiniam namų ūkių stabilumui?

Lietuvos gyventojų įsiskolinimo lygis – vienas mažiausių Europoje, ir nenuostabu, kad vartojimo paskolų augimas yra kone du kartus spartesnis nei euro zonoje. Metinis šių kreditų pokytis gegužę siekė 9 proc., kai euro zonoje – 4,4 proc. Tiesa, paskolas vartojimui gyventojams siūlo ne tik griežtai centrinio banko prižiūrimos finansų įstaigos, bet ir kiti rinkos dalyviai, turintys teisę teikti vartojimo kreditus. Iš viso metų pradžioje buvo įregistruotos 66 tokios įmonės, įskaitant ir tarpusavio skolinimo platformas, per kurias vartojimo paskolas gali teikti fiziniai asmenys. Vartojimo kredito davėjų populiarumas bei aktyvumas nuolat auga. Per metus suteiktų vartojimo paskolų skaičius viršijo 840 tūkst., o suma pašoko ketvirtadaliu iki 430 mln. eurų. Bendrame vartojimo iki 5 metų paskolų portfelyje mažesni žaidėjai nurėžė jau trečdalį pyrago. Ir nors vidutinė jų išduodamų vartojimo kreditų suma 5–6 kartus mažesnė nei stambesnių finansų rinkos atstovų, mažiukų raumenys stiprėja. Pastarųjų mėnesių skolinimo rodikliai tik patvirtina bendrą tendenciją: vartojimo paskolos auga greičiau ir jų vidutinė suma palaipsniui didėja.

Vasarą vartojimo paskolos paprastai pasiekia piką. Ir tai yra susiję ne tik su planuojamomis šeimos atostogomis – dauguma gyventojų šilčiausiais metų mėnesiais stengiasi atlikti remonto arba statybos darbus. Vartojimo paskolos yra populiariausia paskolų rūšis, pernai jos sudarė net 38 proc. visų namų ūkiams išduotų paskolų skaičiaus. Žinoma, pagal sumą lyderio pozicijas tvirtai užima būsto paskolos. Tačiau populiarumui vartojimo kreditai neprilygsta kitoms paskolų rūšims. Vidutiniškai kas ketvirtas Lietuvos gyventojas, įskaitant vaikus ir pensininkus yra paėmęs vartojimo paskolą iš mažesnių bendrovių ar tarpusavio skolinimo platformų. Iš bankų – kas dvyliktas. Ir vis tiek, vartojimo paskolos Lietuvoje yra mažiau paplitę nei kitose Europos šalyse arba JAV.

Labiausiai vartojimo paskoloms augti padeda aukštesnis namų ūkių pasitikėjimas ir mažos palūkanų normos. Nemenkos įtakos turi ir besikeičianti vartotojų elgsena – apklausos rodo augantį gyventojų pasiryžimą įsigyti ilgalaikio naudojimo prekes, pavyzdžiui automobilius ir buitinę techniką. Beveik ketvirtadalis mano, kad šiuo metu yra tinkamas laikas įsigyti didesnius pirkinius, tokius kaip baldai, buitinė technika ir pan. Be to, tokiems pirkiniams yra ketinama išleisti daugiau. Rodikliams antrina ir mažmeninės prekybos tendencijos: sparčiai auga naujų lengvųjų transporto priemonių pardavimai. Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota 14,1 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, tai yra beveik ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Beje, naudotų lengvųjų automobilių buvo įregistruota 5 proc. mažiau. Tai yra gerai, turint mintyje, kad Lietuvos automobilių parkas seniausias Europoje. Vidutinis transporto priemonės amžius mūsų šalyje yra 15 metų, kai Europoje šis rodiklis nesiekia 10 metų, taigi erdvės tobulėjimui turime su kaupu.

Dažniai galima išgirsti teiginį, kad vartojimo paskolos skatina ekonomikos augimą. Deja, Lietuvos vartojimo krepšelio sudėtis ir specifika diktuoja kitką: didžioji dalis vartojimo paskolų Lietuvoje palaiko ne vidaus, o užsienio gamintojus. Beveik visa buitinė technika yra įvežama iš kitų šalių, automobiliai taip pat atvažiuoja iš užsienio. Taip pat, vasaros sezonas šiluma nelepino – šaltokas oras privertė piliečius intensyviau ieškoti kelionių už šalies ribų. Žinoma, stipresnis polinkis vartoti prisideda prie didmeninės ir mažmeninės veiklos, paslaugų sektoriaus klestėjimo. Bet tiesioginis teigiamas poveikis ūkio augimui vis tiek išlieka ribotas – priešingai nei Kinijoje ar kitose didesnėse pramoninėse šalyse.

Apibendrinant, palankios disponuojamųjų pajamų didėjimo ir darbo rinkos prognozės bei besitęsianti „pigių pinigų“ politika ir toliau žadins Lietuvos gyventojų apetitą. Tikėtina, vartojimo paskolų augimo bumą šiek tiek mažins atsigaunanti infliacija ir didesnis neapibrėžtumas. Kita vertus, tai neužgoš palyginti nedidelį namų ūkių įsiskolinimo lygio ir kitų skatinamųjų veiksnių, tad bent kelis metus galėsime jausti dažnesnį vartojimo pulsą be didesnio pavojaus sveikatai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"