TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vartojimui skolinama vis daugiau

2010 07 07 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Per porą metų stipriai susitraukęs bankų vartojimo paskolų portfelis šį pavasarį vėl pradėjo pilnėti. Skolinimosi sąlygos vis dar išlieka griežtos, tačiau žmonės į bankus kreipiasi prašydami pinigų ne pirmo būtinumo prekėms ar paslaugoms. Nors skolinama vis daugiau, paskolą gauna ne kiekvienas.

Nesulėtėjantis bankų paskolų portfelio mažėjimo tempas byloja, kad stokojama klientų, tenkinančių kredito įstaigų nustatytus rizikos kriterijus. Tai nesenai paskelbė banko DnB NORD analitikai. Pasak jų, norint išjudinti didesnio masto kredito srautus prireiks eksporto atsigavimo ir stabilios jo veiklos, taip pat sėkmingesnės Vyriausybės skatinimo plano kombinacijos.

SEB banko analitikai naujausioje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje teigia, kad lyginant buvusius ir dabartinius rodiklius jau esama tam tikrų kreditavimo prošvaisčių. "Antai pirmąjį 2009 metų ketvirtį paskolų portfelis susitraukė kur kas labiau nei atitinkamu šių metų laikotarpiu - net 2,5 mlrd. litų. Pabrėžtina, kad pirmąjį šių metų ketvirtį pirmą kartą po dvejų metų pertraukos 339,6 mln. litų, arba 5 proc., padidėjo paskolų portfelio augimo perspektyvas atspindinčių kreditavimo įsipareigojimų. Paskolų paklausai turėtų teigiamai atsiliepti pastarąjį pusmetį smarkiai sumažėjusios tarpbankinės paskolų litais VILIBOR palūkanų normos, įgyvendinamos įvairios verslo paramos programos", - rašoma SEB banko 2010 metų birželio mėnesio Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje.

Teigiama, kad prasta pastarųjų metų kreditavimo patirtis dar neleidžia smarkiau atsukti pinigų "kranelių", nors nedidelių sumų skolinimosi poreikis jau didėja.

Skolinasi drąsiau

Kaip pranešė komercinis bankas "Swedbank", per penkis pirmuosius 2010 metų mėnesius "Swedbank" gyventojams vartojimui paskolino 98,4 mln. litų - 65 proc. daugiau nei per atitinkamą 2009 metų laikotarpį, kai buvo išduota 59,5 mln. litų vartojimo paskolų.

"Manau, kad vartojimo finansavimas dugną buvo pasiekęs pirmaisiais 2010 metų mėnesiais, kai žmonės itin atsargiai svėrė savo finansines galimybes, atsižvelgdami į išaugusias komunalinių paslaugų, šildymo ir elektros išlaidas. Turimais duomenimis, palyginti su sausio ir vasario mėnesiais, bendra Lietuvos vartojimo finansavimo rinka šį pavasarį išaugo 1,5 karto ir dabar siekia apie 40 mln. litų per mėnesį", - sakė Aida Budreikienė, "Swedbank" Finansavimo valdymo skyriaus vadovė.

Anot jos, pagrindiniu vartojimo finansavimo rinkos varikliu tapo dėl atslūgstančios įtampos pasaulio finansų rinkose sumažėjusi pinigų kaina. "Tai leidžia Lietuvos gyventojams drąsiau skolintis trumpam ar vidutiniam laikotarpiui. Palyginti su 2009 metais, išaugo ir vidutinė paskolos suma. Ši vartojimo paskolos suma, kuri pirmąjį 2010 metų ketvirtį buvo sumažėjusi iki 7500 litų, pastaraisiais mėnesiais pakilo iki 9000 litų. Reikalavimai, kuriuos keliame banko klientams, išlieka tokie patys - atidžiai individualiai vertiname kiekvieną norintįjį imti paskolą, jo poreikius, galimybes grąžinti kreditą. Taip pat visiems klientams rekomenduojame įvertinti savo finansines galimybes ją grąžinti ir apsvarstyti, ar paskola tikrai būtina", - teigė A.Budreikienė.

Atsakomybės apynasris veikia

Kad vartojimo kreditų rinka atsigauna, LŽ patvirtino ir Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos, vienijančios privačių asmenų smulkaus finansavimo kredito įstaigas, direktorius Pranciškus Gerulis. "Juntamas padidėjęs gyventojų poreikis daugiau skolintis. Tačiau dėl įgyvendinamos atsakingo skolinimo politikos vartojimo asociacijos nariai kreditų išduoda mažiau nei praėjusiais metais. Antai pernai per pirmąjį ketvirtį jų išduota 40,6 mln. litų, o šiemet per tris mėnesius - 33,7 mln. litų. Tikėtina, kad šiemet kas mėnesį vartojimui bus skolinama apie 10-12 mln. litų", - sakė P.Gerulis. Anot jo, vartojimo kreditų rinkos atsigavimas labai susijęs su darbo rinkos padėtimi, kuri šiuo metu jau įgauna stabilizacijos ženklų - mažėja darbo netekimo ir atlyginimų mažinimo tikimybė.

P.Gerulis teigia, kad įgyvendinant atsakingo skolinimo politiką ne tik pasveriamos realios žmonių skolinimosi galimybės, bet ir užkertamas kelias sukčiavimui. Pašnekovo duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį asociacijos narės bendrovės "Credit24", "General Financing" ir "Moment Credit" užfiksavo 29 atvejus, kai buvo neteisėtai pasinaudota lizingo paslauga ar paimtas vartojimo kreditas. Pernai tokiu pačiu metu tokių atvejų pastebėta beveik dvigubai daugiau - 55 bandymai sukčiauti.

Riziką vertina atidžiau

Finansų įstaigų išduodamų paskolų sumų didėjimas rodo, kad jau esama žmonių, tenkinančių kreditavimo reikalavimas, o jų kredito istorijos nėra negrįžtamai sugadintos. Tai LŽ sakė kreditų biuro "Credit info Lietuva" teisininkas Anatolijus Kisielis.

"Skolinimo sąlygų griežtumas keičiasi, skolinama ir rizikingesniems klientams, bet jiems taikoma didesnė marža. Lietuviai kaip fiziniai asmenys nėra labai smarkiai prasiskolinę ar negrįžtamai susigadinę savo kredito istorijas, todėl vertinami gana patikimai. Net jeigu žmogus prieš metus ir buvo probleminis banko klientas, tačiau savo problemas išsprendė ir šiandien vėl nori skolintis, tikėtina, kad paskola, nors ir ne tokiomis palankiomis sąlygomis, jam bus suteikta. Šiuo metu kredito įstaigos, siekdamos valdyti riziką, vis daugiau dėmesio skiria kliento mokumui vertinti. Atsižvelgiama ne tik į neigiamą skolos informaciją, bet ir į prisiimtus bei vykdomus finansinius įsipareigojimus. Klientų perfinansavimo problema vis dar aktuali ir šią riziką reikia valdyti", - teigė A.Kisielis. Pasak jo, geriausių kreditavimo sąlygų iš bankų gali sulaukti net ir turintieji finansinių įsipareigojimų, tačiau juos sąžiningai vykdantys klientai.

"Credit info Lietuva" duomenimis, skolų augimo tendencija yra lėtėjanti, tačiau padėtis kol kas nėra stabili. Šių metų birželio pabaigoje bankams, kredito unijoms, greitųjų kredito įmonėms, lizingo bendrovėms ir kitiems kreditoriams gyventojai buvo skolingi per 1,6 mlrd. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"